Įvairios ekonominės ir kitokios priežastys lemia didėjančias verslo koncentracijos pasaulines tendencijas. Viena iš priemonių verslui koncentruoti yra bendrovių reorganizavimas jungimo būdu. Reorganizavime dalyvaujančių arba reorganizuotų bendrovių turtas, teisės ir pareigos pereina po reorganizavimo veiklą tęsiančiai bendrovei, o kitos bendrovės automatiškai pasibaigia be likvidavimo. Bendrovių reorganizavimas yra sudėtinga ir ilgai trunkanti procedūra, susijusi su akcininkų, kreditorių, darbuotojų bei kitų asmenų interesais. Europos Sąjungoje pirmiausia buvo harmonizuoti valstybių narių nacionaliniai teisės aktai, reglamentuojantys vietinius bendrovių jungimus reorganizavimo būdu. Vėliau, išsprendus nacionalinių teisės skirtumų sąlygotas problemas, buvo priimti svarbūs teisės aktai, atveriantys kelią peržengiančių vienos valstybės ribas bendrovių jungimųsi galimybėms. Siekiant padidinti Europos Sąjungoje veikiančių bendrovių konkurencingumą, inicijuoti teisės aktų pakeitimai, kurie supaprastina reorganizavimo jungimo būdu procedūrą ir taip leidžia sumažinti bendrovėms tenkančią administracinių kaštų naštą. Kita vertus, svarbu įvertinti, kaip tokie pakeitimai daro įtaką akcininkų bei kitų susijusių asmenų teisėtiems interesams. Reorganizavimo metu taikomos taisyklės turi užtikrinti pakankamą šių asmenų teisių apsaugą, tačiau per griežti reikalavimai gali lemti, kad bendrovės vietoj reorganizavimo pasirinks kitą, labiau palankų jungimosi būdą. / Global tendencies of increasing business concentration are influenced by various economical and other reasons. One of the ways to concentrate business is a corporate reorganization through merger. All assets, rights and liabilities of merged companies are transfered to surviving company after reorganization, whereas other companies automatically cease to exist without liquidation. Corporate reorganization is a complex and long procedure involving interests of shareholders, creditors, workers and other persons. Firstly, national legislation of member states, governing local reorganization through merger of companies, had been harmonized in European Union. Later, after issues concerning the differences of national legislation were solved, important legal acts were enacted, which made possible cross-border mergers of companies. In order to increase the competitiveness of companies operating in European Union, some amendments were initiated to simplify the corporate reorganization through merger procedure and thus reduce the administrative costs for companies. However, it is important to evaluate the impact of such amendments for legitimate interests of shareholders and other concerned persons. The rules which apply in merger procedure should provide enough safeguards to protect the rights of these persons, although too strict requirements can lead to situations, where companies would rather choose other more favourable ways to merge.

Šiame darbe yra atskleidžiama nuosavybės teisės įgijimo pagrindų skirstymo į pirminius ir išvestinius praktinė reikšmė, aptariamos pirminių nuosavybės teisės įgijimo pagrindų rūšys, ypač daug dėmesio skiriant nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi ir nuosavybės teisės įgijimo į statybų būdu sukurtą statinį probleminiams aspektams. Darbe yra išanalizuota, kaip iki šiol formuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pagal kurią buvo pripažįstamas kaip būtinas nekilnojamojo daikto valdymo registravimas Nekilnojamojo turto registre norint įgyti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įgyjamąja senatimi, pakeitimas panaikinant nekilnojamojo daikto valdymo registravimo būtinumo reikalavimą paveiks nuosavybės teisės įgijimą į nekilnojamąjį daiktą įgyjamąja senatimi, kokios bus jo pasekmės ne tik šiam institutui. Buvo padaryta išvada, kad nekilnojamojo daikto valdymą kaip daiktinę teisę sukuria registravimas, iki tol valdymas yra laikomas faktine būsena ir dėl to nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi institutą sistemiškai aiškinant su valdymo institutu, sprendimas pakeisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuotą praktiką, išaiškinant, kad nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą įgyti įgyjamąja senatimi nėra būtinas nekilnojamojo daikto registravimas, nėra pagrįstas. Darbe taip pat atskleistos nuosavybės teisės įgijimo į statinį problemos, kai statinys yra pastatomas pažeidžiant statinio statybai nustatytus teisės aktų reikalavimus. Darbe yra išsamiai pateikiama, kada... [toliau žr. visą tekstą] / Grounds for Acquiring a Right to Property: Some Problematic Aspects.