Įvairios ekonominės ir kitokios priežastys lemia didėjančias verslo koncentracijos pasaulines tendencijas. Viena iš priemonių verslui koncentruoti yra bendrovių reorganizavimas jungimo būdu. Reorganizavime dalyvaujančių arba reorganizuotų bendrovių turtas, teisės ir pareigos pereina po reorganizavimo veiklą tęsiančiai bendrovei, o kitos bendrovės automatiškai pasibaigia be likvidavimo. Bendrovių reorganizavimas yra sudėtinga ir ilgai trunkanti procedūra, susijusi su akcininkų, kreditorių, darbuotojų bei kitų asmenų interesais. Europos Sąjungoje pirmiausia buvo harmonizuoti valstybių narių nacionaliniai teisės aktai, reglamentuojantys vietinius bendrovių jungimus reorganizavimo būdu. Vėliau, išsprendus nacionalinių teisės skirtumų sąlygotas problemas, buvo priimti svarbūs teisės aktai, atveriantys kelią peržengiančių vienos valstybės ribas bendrovių jungimųsi galimybėms. Siekiant padidinti Europos Sąjungoje veikiančių bendrovių konkurencingumą, inicijuoti teisės aktų pakeitimai, kurie supaprastina reorganizavimo jungimo būdu procedūrą ir taip leidžia sumažinti bendrovėms tenkančią administracinių kaštų naštą. Kita vertus, svarbu įvertinti, kaip tokie pakeitimai daro įtaką akcininkų bei kitų susijusių asmenų teisėtiems interesams. Reorganizavimo metu taikomos taisyklės turi užtikrinti pakankamą šių asmenų teisių apsaugą, tačiau per griežti reikalavimai gali lemti, kad bendrovės vietoj reorganizavimo pasirinks kitą, labiau palankų jungimosi būdą. / Global tendencies of increasing business concentration are influenced by various economical and other reasons. One of the ways to concentrate business is a corporate reorganization through merger. All assets, rights and liabilities of merged companies are transfered to surviving company after reorganization, whereas other companies automatically cease to exist without liquidation. Corporate reorganization is a complex and long procedure involving interests of shareholders, creditors, workers and other persons. Firstly, national legislation of member states, governing local reorganization through merger of companies, had been harmonized in European Union. Later, after issues concerning the differences of national legislation were solved, important legal acts were enacted, which made possible cross-border mergers of companies. In order to increase the competitiveness of companies operating in European Union, some amendments were initiated to simplify the corporate reorganization through merger procedure and thus reduce the administrative costs for companies. However, it is important to evaluate the impact of such amendments for legitimate interests of shareholders and other concerned persons. The rules which apply in merger procedure should provide enough safeguards to protect the rights of these persons, although too strict requirements can lead to situations, where companies would rather choose other more favourable ways to merge.

As countries caught on to the benefits of limited liability corporate structures, it became necessary to protect pecuniary and non- pecuniary rights of shareholders` from the unlawful and harmful actions of the company‘s management and supervisory organs. Differences in national legislations regulating work of companies undoubtedly restrict both the natural tendencies balancing the internal market as well as the protection of the shareholders` rights. To avoid this dischord it is necessary to pay close attention to the company law harmonisation at the EC level. The purpose of law harmonisation is not only to make it easier to exercise the right of establishment found in the EC Treaty, but also to diminish the risk for violation of shareholders`, creditors` and third parties` rights caused by different company law regimes in each of the member states. The company law harmonisation programme in the EC was mostly carried out by passing secondary legislation- the directives. Regulations were passed when there was a need not only to harmonise national legislation, but also to establish transnational business entities. This paper analyses the provisions of company law directives and Societas Europaea regulation related to the protection of shareholders` rights. This paper also highlights the fact that during recent years, the reform of EC company law preceded non-binding legislation passed by the European Commission. The European Commission supports simplification and modernisation... [to full text]

Disertacijoje nagrinėjami probleminiai bendrovių teisės aspektai, pasireiškiantys sudarant ir vykdant privataus kapitalo sandorius, kuriems taikoma Lietuvos teisė. Darbas –pirmasis Lietuvoje, kuriame nagrinėjami teisiniai privataus kapitalo sandorių klausimai. Taikydamas sintezės, sisteminį, įstatymų leidėjo ketinimų ir kitus metodus autorius tiria privataus kapitalo sandorių problemas ne tik teisės mokslo, bet ir vadybos mokslo požiūriu: didelis dėmesys skiriamas teisių turėtojų ir privataus kapitalo sandorių dalyvių elgesio ekonominei logikai. Privataus kapitalo sandoris analizuojamas kaip instrumentas pagrindinei bendrovių teisės problemai – interesų konfliktams tarp teisių turėtojų – spręsti. Pagrindinės darbo išvados: tikslingas visiškas finansinės pagalbos taisyklių taikymo uždarųjų akcinių bendrovių atžvilgiu panaikinimas; visas su akcijomis siejamas atlyginimas pagal bendrąją taisyklę turėtų būti apmokestinamas tik kaip turto vertės padidėjimo pajamos; akcijų nuosavybės struktūros kontrolės priemonių esminis papildomas teisinis reguliavimas nėra būtinas, tačiau turi būti pripažįstamas akcininkų susitarimu nustatytas absoliutus draudimas akcininkui perleisti bendrovės akcijas be kito akcininko sutikimo, absoliutus išimčių iš pirmumo teisės įgyti perleidžiamas akcijas netaikymas; priverstinio akcijų pardavimo proceso dalyviams ir akcijų pirkimo opcionų šalims neturi būti leidžiama piktnaudžiauti teisėmis; siūlomas aktyvesnis antstolio dalyvavimas sprendžiant pirmumo... [toliau žr. visą tekstą] / The object of thesis’ research is the problem aspects of entering into and performance of private equity transactions governed by Lithuanian law. The legal aspects of private equity transactions are researched in the thesis for the first time in Lithuania. By employing synthesis, systemic method, the method of legislative intention and other research methods, the problems of private equity transactions are examined both from the point of view of legal science and management science, including analysis of the economic logic of behaviour of stakeholders and participants of private equity transactions. The private equity transaction is analysed as a tool to solve the conflicts of interests among stakeholders as the fundamental problem of corporate law. The main findings of the research are as follows: complete abolition of the applicability of financial assistance rules to private companies should be considered; all equity-based compensation should be, as a general rule, taxed as capital gains; significant additional regulation of measures of control over the share ownership structure is not necessary, however, the case law should recognize the standstill period and absolute non-applicability of the right of first refusal to acquire shares in transfer as agreed by shareholders; participants of a forced share sale procedure and parties to a call option should be precluded from abusing their rights; a more active approach by the court bailiff is suggested to address the problem of... [to full text]

Disertacijoje nagrinėjami probleminiai bendrovių teisės aspektai, pasireiškiantys sudarant ir vykdant privataus kapitalo sandorius, kuriems taikoma Lietuvos teisė. Darbas –pirmasis Lietuvoje, kuriame nagrinėjami teisiniai privataus kapitalo sandorių klausimai. Taikydamas sintezės, sisteminį, įstatymų leidėjo ketinimų ir kitus metodus autorius tiria privataus kapitalo sandorių problemas ne tik teisės mokslo, bet ir vadybos mokslo požiūriu: didelis dėmesys skiriamas teisių turėtojų ir privataus kapitalo sandorių dalyvių elgesio ekonominei logikai. Privataus kapitalo sandoris analizuojamas kaip instrumentas pagrindinei bendrovių teisės problemai – interesų konfliktams tarp teisių turėtojų – spręsti. Pagrindinės darbo išvados: tikslingas visiškas finansinės pagalbos taisyklių taikymo uždarųjų akcinių bendrovių atžvilgiu panaikinimas; visas su akcijomis siejamas atlyginimas pagal bendrąją taisyklę turėtų būti apmokestinamas tik kaip turto vertės padidėjimo pajamos; akcijų nuosavybės struktūros kontrolės priemonių esminis papildomas teisinis reguliavimas nėra būtinas, tačiau turi būti pripažįstamas akcininkų susitarimu nustatytas absoliutus draudimas akcininkui perleisti bendrovės akcijas be kito akcininko sutikimo, absoliutus išimčių iš pirmumo teisės įgyti perleidžiamas akcijas netaikymas; priverstinio akcijų pardavimo proceso dalyviams ir akcijų pirkimo opcionų šalims neturi būti leidžiama piktnaudžiauti teisėmis; siūlomas aktyvesnis antstolio dalyvavimas sprendžiant pirmumo... [toliau žr. visą tekstą] / The object of thesis’ research is the problem aspects of entering into and performance of private equity transactions governed by Lithuanian law. The legal aspects of private equity transactions are researched in the thesis for the first time in Lithuania. By employing synthesis, systemic method, the method of legislative intention and other research methods, the problems of private equity transactions are examined both from the point of view of legal science and management science, including analysis of the economic logic of behaviour of stakeholders and participants of private equity transactions. The private equity transaction is analysed as a tool to solve the conflicts of interests among stakeholders as the fundamental problem of corporate law. The main findings of the research are as follows: complete abolition of the applicability of financial assistance rules to private companies should be considered; all equity-based compensation should be, as a general rule, taxed as capital gains; significant additional regulation of measures of control over the share ownership structure is not necessary, however, the case law should recognize the standstill period and absolute non-applicability of the right of first refusal to acquire shares in transfer as agreed by shareholders; participants of a forced share sale procedure and parties to a call option should be precluded from abusing their rights; a more active approach by the court bailiff is suggested to address the problem of... [to full text]