Kultūros paveldo objektų bei vietų atstatymas Europoje ir Lietuvoje XX a. antroje pusėje - XXI a. pradžioje: teorija ir praktika Santrauka Atstatymas kaip specifinis paveldo „išsaugojimo“, tiksliau - jo originalios būsenos susigrąžinimo veiksmas, šiuolaikinėje paveldosaugoje yra griežtai ribojamas ir pateisinamas tik išskirtiniais atvejais. Istorinių paminklų ir vietų atstatymas ypatingai tapo svarbus XX amžiuje, kai pasauliniai karai sunaikino nemažą dalį istorinių vietų ar atskirų objektų. Darbo objektas – kultūros paveldo objektų ir vietų atstatymo fenomenas. Šio reiškinio fenomenalumui atskleisti pasirinkti ryškiausi XX a. antros pusės ir XXI a. pradžios atstatymo pavyzdžiai Europoje bei Lietuvoje. Ypatingas dėmesys atkreiptinas į Antrojo pasaulinio karo sunaikintų objektų ir vietų atstatymą. Todėl, atsižvelgiant į tai, pasirinkti dviejų, labiausiai karo nuniokotų Europos šalių – Lenkijos ir Vokietijos – atstatymo pavyzdžiai. Tai – Varšuvos senamiestis, Frankfurto Giotės namai, Drezdeno Frauenkirche, Berlyno Karališkieji rūmai. Lietuvos atveju analizuojami šie atstatymo pavyzdžiai - Trakų salos pilis, tarpukario paminklai, Valdovų rūmai ir Vilniaus istorinio geto būdingi fragmentai. Dažnai kultūros paveldo objektų ir vietų atstatymai praktikoje prieštarauja paveldosaugos teisėje bei teoretikų veikaluose vyraujančiai atstatymo sampratai. Todėl kyla klausimas – kodėl ir kaip yra atstatomi tam tikri kultūros paveldo objektai ir vietos? Kodėl tam tikrais laikotarpiais jie... [toliau žr. visą tekstą] / Reconstruction of Cultural Heritage Objects and Sites in Europe and Lithuania: Theory and Practice (second half of the 20th c. - 21st c.) Summary Reconstruction as a specific undertaking of heritage „preservation“, to be precise – the recovery of its original state, is strictly limited by contemporary conservation law and is legitimized only at exceptional cases. The reconstruction of historical monuments and sites turned to be notably significant in 20th c. after the damages caused by the World Wars. The object of the thesis is the phenomenon of reconstruction of cultural heritage objects and sites. The most salient examples in Europe and Lithuania (second half of the 20th c. - 21st c.) are chosen here for the revelation of the reconstruction phenomenon. Exclusive regard is paid to the reconstruction of historical objects and sites ruined during the Second World War. Therefore the reconstruction examples are chosen here of two the most of all injured countries during the War – Poland and Germany. These are – the old town of Warsaw, Goethehaus in Frankfurt, Dresden‘s Frauenkirche, Stadtschlos in Berlin. The reconstruction examples analysed in the case of Lithuania are – castle of Trakai, the monuments of the first Independence, Grand Duke Palace and the typical fragments of Vilnius historical ghetto. Frequently the reconstructions of historical monuments and sites disagree/ed to the mainstream conception in the conservation charters and theory works. Consequently the question... [to full text]