Dividendai laikomi „viena iš 10 neišspręstų problemų finansuose“ (Brealey ir Myers 2003), nors nuo pat modernios finansų teorijos atsiradimo domino finansų analitikus, investuotojus bei teoretikus. Atsakymai į dividendų klausimus sudėtingi, nes dividendų sprendimai, paliečia dvi interesų grupes – akcininkus bei įmonę. Pelno paskyrimas dividendams turi subalansuoti akcininko bei įmonės pinigų poreikį dabartiniu bei būsimuoju laikotarpiu. Paprastai šie poreikiai prieštarauja vieni kitiems – akcininkai tikisi pajamų iš dividendų, o įmonei lėšos reikalingos veiklos modernizavimui ir plėtrai. Pasirinkta dividendų politika leidžia padidinti akcijų investicinį patrauklumą ir kartu reguliuoti akcijų rinkos vertę. Net trys dividendų politikos formavimo teorijos buvo suformuotos siekiant paaiškinti dividendų ir akcijų rinkos vertės priklausomybę bei padėti įmonei priimti dividendų politikos sprendimus. Daugelis autorių atliko empirinius tyrimus dividendų politikos teorijoms patvirtint, tačiau tyrimų rezultatai prieštaringi. Skirtingos tyrimų metodologijos bei įvairūs veiksniai, be dividendų dar įtakojantys akcijų rinkos vertę, neleidžia vienareikšmiškai nustatyti dividendų ir akcijų rinkos vertės ryšio. Tyrimo objektas: Baltijos šalių vertybinių popierių rinka dividendų ir akcijų rinkos vertės ryšio aspektu. Darbo tikslas: ištyrus dividendų ir akcijų rinkos vertės sąveiką, nustatyti dividendų paskelbimo efektą Baltijos šalių vertybinių popierių rinkoje bei dividendų išmokėjimo poveikį... [toliau žr. visą tekstą] / Dividends are treated as “one of the 10 unsolved problems in Finance” (Brealey and Myers 2003), although since the emergence of modern financial theory analysts, investors and theorists were interested in dividends. Answers to questions on dividends are complicated, because the dividend decisions affect the interests of two parties - the shareholders and the company. Distribution of profit must balance shareholder and the company's cash needs of present and future time. Typically, these requirements contradict each other - the shareholders expect income from dividends and the company needs funds for modernization and development activities. Choice of the dividend policy can increase the attractiveness of investment and jointly regulate the stock market value. Three theories of dividend policy has been formed to explain the relation between dividend and the share price and to help company to make dividend policy decisions. Many authors performed empirical studies to confirm dividend policy theories in practice but the results are contradictory. Different research methodologies and a variety of factors, in addition to the dividend influencing stock price, does not uniquely determine the dividend and the stock price connection. The object of research: Baltic stock market on relation between dividends and stock price aspect. The aim of paper: to study the relation of dividends ant stock price and determine the affect of dividend announcement in Baltic stock market and dividend... [to full text]

Bakalauro baigiamajame darbe tiriama, ar akcijų rinkos signalizavo apie ekonomikos pokyčius 2000-2012 m. laikotarpiu Baltijos šalyse. Pirmojoje darbo dalyje pateikiami teoriniai ekonominio ciklo ir jo indikatorių aspektai, analizuojamos priežastys, kodėl akcijų rinkos gali būti vadinamos ekonomikos indikatoriais bei išanalizuojami orientuojančio ryšio tarp akcijų rinkų ir ekonominio ciklo moksliniai tyrimai. Antrojoje, tiriamojoje dalyje, siekiama išsiaiškinti ar akcijų rinkos Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje gali būti vadinami orientuojantys ekonomikos ciklo sekos indikatoriais. Tam kad būtų ištirtas šis ryšys, buvo pasirinkti keturi makroekonominiai rodikliai (BVP, neto darbo užmokestis, mažmeninė prekyba, pramoninės produkcijos apimtis) ir grafinės analizės, Grangerio priežastingumo testo bei VAR modelio pagalba šis ryšys buvo tiriamas. Rezultatai parodė, jog tik iš dalies akcijų rinkos yra orientuojantis ekonomikos ciklo sekos indikatorius Baltijos valstybėse, nes reikšmingas ir patikimas ryšys buvo rastas tik su BVP ir pramoninės produkcijos apimtimis. / The thesis investigates if the stock markets signaled about the economic changes for the period of 2000 – 2012 in the Baltic States. In the first part of this work the theoretical overview on economic cycle and its indicator aspects are introduced. What is more, the circumstances why the stock markets can be described as economic indicators are also presented. Moreover, the scientific researches about the orientation links between the stock markets and the economic cycle are analyzed in this final work. The practical part of the work seeks to find out if the stock markets in Lithuania, Latvia and Estonia can be called leading indicators of economic cycle sequence. In order to analyze these relations, four macroeconomic indicators were chosen (GDP, net earnings, retail and volume of industrial production). With the help of graphic analysis, Granger Causality Test and VAR model this relation was analyzed. The results show that the stock markets are just partially leading indicators of economic cycle sequence in the Baltic States because the significant and reliable relation was found only with the volumes GDP and industrial production.

Baltijos šalių akcijų rinkų istorija yra trumpa, tuo tarpu akcijų kainų ciklų nagrinėjimui bei galimam vėlesniam prognozavimui reikalinga ilgesnė duomenų imtis. Dėl šios priežasties šiame darbe bus siekiama išsiaiškinti ar šių šalių akcijų rinkos elgesys yra panašus į Skandinavijos šalių akcijų rinkų pokyčius. Panašumams ar skirtumams atskleisti teorinėje dalyje buvo nagrinėjami akcijų rinkos cikliškumo charakteristikos, o taip pat ciklų atsiradimo ir jų koreliacijos sąlygos. Antrojoje dalyje šalių ekonominės situacijos nagrinėjimui pasirinkti tokie rodikliai kaip: infliacijos ir BVP dinamika. O akcijų ciklai buvo identifikuojami pagal modifikuotą NBER metodą. Darbe buvo iškeltos trys hipotezės, kurios buvo nagrinėjamos tre�����iojoje darbo dalyje. Panašumas buvo nagrinėjamas trimis aspektais, kurie yra iškeltų hipotezių pagrindas: akcijų rinkos indekso charakteristikos, indeksų pokyčių koreliacija, ekonominių sąlygų akcijų kainų indeksų pakilimo metu panašumas. Patvirtintos buvo tik antroji ir iš dalies trečioji hipotezės. Vertinant bendrai tris hipotezes, Skandinavijos šalių patirtis netinka Baltijos šalių akcijų rinkos tendencijoms prognozuoti, nes egzistuoja daug skirtumų. / The history of stock markets in Baltic states is short, whereas analysis of stock market cycles requires longer time series data. Therefore, the objective of this thesis is to find out whether the behavior of stock market in above mentioned countries is similar to Scandinavian stock market changes. In theoretical chapter of paper work characteristics and conditions of stock market cycles were examined to determine similarities or differences in analyzed countries. Second chapter studies economic background and identifies stock market cycles using NBER method. Three hypotheses were raised based on three aspects of stock market cycles: stock market cycle characteristics, correlations of stock indices’ changes and economic background in light of stock cycles’ peaks. Only second and third hypotheses were proved. Assessing all three hypotheses Scandinavian stock market history is not suitable to make prognosis for stock markets cycles in Baltic states because of lots of differences.

Cikliškas ekonominis augimas yra natūralus ir neišvengiamas reiškinys, tačiau kuo mažesnės šių ekonominių ciklų svyravimo amplitudės, tuo patrauklesnis šalies ūkis yra. Didžiausi ekonominiai sunkumai šalis ištinka tuomet, kai šalyje įvyksta finansų krizės, kurioms pastaruoju metu dažniausiai pasireiškia kainų burbulo sprogimu. Dabartinė finansų krizė, prasidėjusi nuo antrinių būsto paskolų krizės JAV, sprogus nekilnojamo turto kainų burbului, išsiplėtė per visą pasaulį, kur ji neišvengiamai pareikalavo aukų: žlugo du didžiausi pasaulyje investiciniai bankai Lehman Brothers ir Merill Lynch, du didžiausi JAV hipotekos bankai Fannie Mae ir Freddie Mac, stipriai nukrito visų pasaulio akcijų indeksai. Akivaizdu, jog pasaulis supranta šios problemos mastą ir galimas pasekmes, kadangi XX a. tokių krizių jau buvo, jos stipriai paveikė to meto ekonominį bei politinį regionų kursą. Tačiau dabar šalių ekonomikos yra žymiai labiau susijusios, todėl būsimos šios krizės pasekmės bus gerokai didesnės. Įdomu, kaip tokiomis sąlygomis bankai bei kitos finansų institucijos tvarko turimus aktyvus finansų rinkose, kyla klausimas ar geresnio turto diversifikavimo siekis netaps finansų rinkų griūties priežastimi. Tyrimo objektas – vertybinių vertybinių popierių rinka finansinių krizių laikotarpiu. Darbo tikslas – išnagrinėjus ir apibendrinus mokslinę – teorinę literatūrą, suformuoti vertybinių popierių portfelį apsaugotą nuo ciklinių ekonominių svyravimų. Išsikeltą tikslą padeda pasiekti... [toliau žr. visą tekstą] / Cyclical economical growth is natural and unavoidable phenomenon, at the same time the less amplitudes of economical cycles fluctuations are, the more attractive economy of a country is. Countries sustain ultimate difficulties when financial crises happen in a certain country. Latterly such crises mostly come into play as the prices bubble burst. The current financial crisis started from the crisis of secondary dwelling credits in the USA. After prices bubble burst it has spread worldwide and unavoidably claimed following victims: crashed two most famous underwriting banks of the world Lehman Brothers and Merrill Lynch, two biggest mortgage banks of the USA Fannie Mae and Freddie Mac, substantially fell down all stock indexes. It is evident that the world realizes the extent of this problem and probable results because similar crises had place during XX century. They impacted on economical and political regional course of that time rather strongly. But modern economies of various countries are involved in more noticeable degree, so forthcoming consequences of this crisis will be rather heavier. It is interesting how in such circumstances banks and other financial institutions manage their assets in financial markets. Also the question is whether an object of the better property diversification wouldn’t become the ground for a financial markets fall. Research object – stock market during financial crisis period. Purpose of this study is to explore and summarize theoretical... [to full text]