Magistro darbo objektas – poezijos refleksija, atsiskleidžianti trijuose Alfonso Nykos-Niliūno „Dienoraščio fragmentų“ tomuose. Analizuojant dienoraščius pastebima, jog toji refleksija labai svarbi ir aktuali poeto pasaulėžiūros, jo poezijos (auto)suvokimui. Nykos-Niliūno kūrybą, jo dienoraščius lydi labai dinamiška, įvairiausius analizės aspektus ir metodus aktualizavusi kritika, tačiau daugelyje darbų siekiama atskleisti poetinio teksto esmę, jo giluminius klodus, bet nebandoma atsakyti į klausimą, kas poezija apskritai yra Nykai Niliūnui. Todėl darbo naujumą, jo reikšmę nulemia tai, kad niekas Nykos-Niliūno poezijos refleksijos atskirai neanalizavo. Pagrindinės darbe tiriamos problemos yra kelios: kokia yra/galėtų būti bendroji poezijos samprata, ar Nyka-Niliūnas prie jos priartėja, ar nutolsta; kokią poezijos sampratą poetas pateikia savo dienoraščiuose, kokie poezijos vertės kriterijai juose aptinkami; kaip kinta poezijos suvokimas ir vertinimas, kokie veiksniai tai lemia. Darbo tikslas – analitiniu aprašomuoju metodu analizuojant dienoraščiuose aptinkamas poezijos refleksijas, atskleisti Nykos-Niliūno poezijos sampratą bei išsiaiškinti, kokiais kriterijais vadovaujantis nustatoma poetinio teksto vertė. Siekiant šio tikslo, darbe aktualizuojamas poezijos neapibrėžiamumo aspektas ir keliami tokie darbo uždaviniai: (a) išsiaiškinti, kaip dienoraščiuose Nyka Niliūnas apibrėžia, kas yra poezija; (b) remiantis pavyzdžiais iš dienoraščių, nustatyti, kokiais vertinimo... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this master’s thesis – poetry reflection which unfolds in three volumes of “The Diary Fragments” by Alfonsas Nyka-Niliūnas. Having analysed the diaries it was noted that the reflection is important and relevant for the understanding of the poet’s perception of world and his poetry. The creative work and the diaries of Nyka-Niliūnas are followed by criticism that is dynamic and actualising various aspects and approaches of analysis. However, most of the works are attempts to reveal the essence of the poetic text, its deep layers, but they do not aim to answer the question of what does poetry mean for Nyka-Niliūnas in general. Therefore, the novelty of the thesis, its significance is determined by the fact that there has not been any separate analysis of Nyka-Niliūnas poetry reflection. The main problems being developed in the present thesis are the following: what is/could be the common conception of poetry, does Nyka-Niliūnas approach it or recede from it; what conception of poetry does the poet have in his diaries, what criteria of value of poetry are found in the diaries; how do perception and evaluation of poetry change, and what factors determine it. The aim of the thesis – using a descriptive analytical method and analysing poetry reflection in the diaries, to reveal Nyka-Niliūnas conception of poetry, and to clarify the criteria for determining the value of the poetic text. To achieve the aim, the aspect of poetry indeterminacy is actualised in the thesis... [to full text]

Ne vienam lietuvių rašytojui teko patirti tremtinio arba emigranto dalią. Literatūra, sukurta svetur, dažnai pasižymi žemės traukos, benamiškumo ir kitomis ypatybėmis. Tai svarbu nagrinėjant magistro darbo temą – dialogiškumą žemininkų poezijoje. Žemininkai – ryškiausia išeivijos poetų grupė, pasivadinusi 1951 metais JAV pasirodžiusios antologijos „Žemė“ vardu. Šiai poetų kartai būdingos ryškios poezijos modernizavimo tendencijos. Žemininkus jungia dialogo su prarastuoju pasauliu ieškojimas. Savo poezijoje jie sprendžia egzistencines žmogaus gyvenimo problemas, turinčias filosofinių, gilių psichologinių, religinių ir kitų aspektų. Šiuo magistro darbu siekiama parodyti, kad dialogiškumo problema žemininkų kūryboje yra svarbi ir aktuali. Remiantis dialogo teorija (M. Buberis, E. Levinas, A. Mickūnas etc.), dialogas suvokiamas kaip santykis su „kitu“, intersubjektyvumas, abipusiškumas, kreipinio ir atsakymo situacija, pokalbis ir kita problematika (prisilietimas, žvilgsnis, pojūtis). Tyrinėjimo tikslas – remiantis fenomenologijos ir hermeneutikos metodologija, atskleisti skirtingus dialogiškumo santykius ankstyvojoje H. Nagio ir A. Nykos-Niliūno poezijoje. Šio darbo objektas – ankstyvoji šių žemininkų poezija. Būtent jų kūryboje dialogiškumas itin ryškus, apimantis daug kultūrinių, religinių patirčių, atskleidžiantis santykius su prarastaisiais namais, artimais žmonėmis, leidžiantis įsigilinti į esmines, žemininkus siejančias ir kartu juos individualizuojančias gimtosios žemės... [toliau žr. visą tekstą] / A great number of Lithuanian poets were forced to experience the exile or emigration. Literature created in the foreign lands is often characterized by the nostalgia of the native land, homelessness and other features. It is very important in the analysis of the master’s work theme – the dialogality in the poetry of the Zemininkai (the Lithuanian land poets). The Zemininkai are the brightest group of the emigration poets called by the name of the anthology ‘Zeme’ ( ‘the Land’) which appeared in the USA in 1951. The tendencies of the bright poetry modernisation are typical for this poets’ generation. The search for the dialogue with the lost world unites all the Lithuanian land poets. In their poetry they solve the existential problems of the human life having philosophical, deep psychological, religious and other aspects. By this master‘s work it is tried to show that the problem of the dialogality in the creative work of the Zemininkai is important and actual. According to the theory (by M. Buberis, E. Levinas, A. Mickunas, etc.) the dialogue is realized as the relation with the ‘another one‘, intersubjectivity, mutuality, situation of the address and answer, conversation and the other topic (touch, look, sense). The aim of the study is to disclose the different relations of the dialogality based on the methodology of phenomenology and hermeneutics in the early poetry of Henrikas Nagys and Nyka-Niliunas. The object of this work is the early poetry of the Zemininkai. The... [to full text]