Santykiuose, kuriose susiduria skirtingi šalių interesai, manytina, ginčai neišvengiami. Dėl nuolatinio ginčų egzistavimo bei sudėtingėjančių santykių, visuomenė ieško efektyvių jų sprendimo galimybių. Teisminis kilusių ginčų sprendimas yra paskutinė sprendimo stadija. Įvairių šalių įstatymai numato galimybę ir siūlo šalims, prieš kreipiantis į teismus, pabandyti tarpusavio ginčus išspręsti pasinaudojant alternatyviais ginčų sprendimais. Tiek mokslinėje literatūroje minimi, tiek įvairių užsienio šalių įstatymuose dažniausiai yra įtvirtinti trys alternatyvūs ginčo sprendimo būdai – taikinimas, tarpininkavimas ir arbitražas. Tačiau nei teisminis, nei alternatyvus ginčų sprendimas nėra universalus ir tinkantis visiems ginčams. Teigiama, kad tarpininkavimo metodas labiausiai tinkamas tais atvejais, kai be ginčo išsprendimo yra svarbu išlaikyti ar atkurti gerus ginčo šalių santykius, t. y. tarpininkavimas rekomenduojamas tais atvejais, kai ginčo šalių santykiai yra tęstinio pobūdžio. Būtent tokie ir yra kolektyviniai darbo santykiai. Ir nors Lietuvos kolektyvinėje darbo teisėje tarpininkavimo institutas yra žinomas pakankamai neseniai, tuo tarpu užsienio valstybės žymiai seniau įtvirtinto galimybę kilusius kolektyvinius darbo ginčus spręsti pasitelkiant tarpininkavimą. Priešingai nei Lietuvos, kai kurių užsienio valstybių darbo teisės įtvirtinta ir dvi tarpininkavimo rūšis – privalomąjį ir teisminį tarpininkavimą. Pagrindinis kriterijus, leidžiantis privalomąjį ir teisminį... [toliau žr. visą tekstą] / It is thought that disputes are inevitable in relations where different interests of many parties meet. Due to the existence of disputes and relations that are becoming more complicated, society searches for effective ways of their settlement. Judicial settlement of the occurred disputes is the last stage of settlement. The laws of various countries foresee opportunities and offer the parties to try to employ alternative ways to settle the disputes emerging between them before applying to court. Both, scientific references describe and the laws of various foreign countries most often consolidate three alternative ways for dispute settlement – conciliation, mediation and arbitration. However, neither judicial nor alternative settlement of disputes is universal and suitable for all disputes. It is stated that the method of mediation is the most suitable in cases when in addition to the settlement of a dispute it is very important to maintain or restore good relations between the parties of a dispute, i.e. mediation is recommended in cases when the relations of the parties of the dispute are of continual character. These are the collective labour relations. The institute of mediation is known rather recently in Lithuanian collective labour law; meanwhile foreign countries have consolidated an opportunity to settle collective labour disputes by means of mediation rather long ago. Differently from Lithuania, the labour laws of some foreign countries consolidate two kinds of... [to full text]

Konfliktai egzistuoja tiek, kiek ir pati visuomenė, tačiau dar niekam nepavyko atrasti tobulo mechanizmo jiems spręsti. Iš daugelio alternatyvių ginčų sprendimo būdų šiame darbe autorius nagrinėja tik vieną – mediaciją – į interesus nukreiptą konflikto sprendimo procesą, kurio metu neutralus ir nešališkas asmuo skatina ir padeda konfliktuojančioms šalims pasiekti jas abi tenkinantį sprendimą. Didelės išlaidos ir sprendimų priėmimo vilkinimas asocijuojasi su teisminiu civilinių bylų nagrinėjimu. Todėl žmonėms reikia naujo būdo, įgalinančio spręsti ginčus daug efektyviau. Vis labiau pripažįstama, kad būtent mediacija padeda išsaugoti tarpusavio santykius, nustatyti tikrąsias ginčo priežastis, jaustis vertinamiems teisingai ir sąžiningai, su pagarba ir nepažeidžiant asmens orumo. Tai pavyksta dėl keleto esminių priežasčių. Pirma, taikant mediaciją nenustatinėjama kaltė ar nekaltumas. Antra, šalys yra lygios, ir pačios nusprendžia, koks sprendimas geriausias. Trečia, teismo procesas šalims yra įtemptas, tuo tarpu mediacijoje nėra trikdančių formalumų. Lietuvoje prielaidos mediacijai atsirado tik 2003-01-01 įsigaliojus naujajam Civilinio proceso kodeksui. Taikant mediaciją gali būti sprendžiami iš esmės daugiausia civiliniai ginčai kylantys iš šeimos, rangos, nuomos, darbo santykių, taip pat komerciniai ginčai, nesutarimai tarp kaimynų ir bendruomenių, vartotojų ir verslininkų, privataus kaltinimo bylos, ginčai dėl intelektinės nuosavybės ir kt. Nepaisant to, kad kol kas nėra... [toliau žr. visą tekstą] / Conflicts exist as long as all society, but nobody could devise a perfect mechanism for resolving their disputes. Of all the existing methods of alternative dispute resolution, in this job author will speak only about the one – mediation - an informal method of dispute resolution, in which a neutral third party, the mediator, attempts to assist the parties in finding resolution to their problem through the mediation process. The high cost and long delays is associating with trial of civil matters. That’s way human needs the new way, which could help them to resolve conflicts more effectively. More and more we recognize the mediation as a process for saving relationship, finding the main reasons of dispute, also people are treated with respect in this procedure, they can save their dignity. There are some reasons for this point. First, mediation has no goal to find the guilty or innocence. The second, parties are equal and they can decide which settlement is the best in this situation. Third, litigation is always stressful, while mediation has no disconcerting formalism. Premises of mediation have come in Lithuania only with new Civil Code. By applying mediation can be resolved mostly civil matters as divorce, commercial treaties, employment. There is no direct regulation in Lithuanian domestic law, but we can find some regulations in various legal documents and international treaties. Direct procedure of mediation process is also not regulated, but the essential principles... [to full text]