Cultural heritage objects’ protection has always been closely related to country‘s social, economic and political changes. These changes influence heritage protection techniques and methodology, also stipulate heritage objects’ selection and protection priorities. Brutal and dissonant defence heritage of XIX-XX centuries was already perceived and absorbed in many European countries started being recognized in Lithuania. Basis of analysis is defence objects, administrative buildings, chapels, infrastructure and other Kaunas Fortress elements, built in 1882–1915, which have influenced changes in Kaunas city and its surroundings as well as the further city development. Kaunas fortress is presented as complex of various purposes objects, which were closely related to each other and could not function separately. Thesis analyses two fortification heritage changes process lines, occurred since construction to the present: the first – Kaunas Fortress complex and its separate components visual relation to environment; the second – Fortress complex objects and users relationship and utilization changes. Thesis is focusing more on military complex appearance, its ideological context, also on the development of social, economic and political factors during construction and defence time. This directly influences the creation of high-quality story and cultural heritage animation. Dissertation emphasizes Kaunas Fortress complex evaluation and acknowledgment as the object of heritage... [to full text] / Paveldo objektų apsauga visada buvo ir išlieka glaudžiai susijusi su šalies socialiniais, ekonominiais ir politiniais pokyčiais. Šie pokyčiai įtakoja paveldo saugojimo būdus ir metodiką bei sąlygoja paveldo objektų selekciją ir apsaugos prioritetus. Ypatingoje situacijoje atsiduria disonuojantis, brutalus, daugelyje Europos šalių jau įsisąmonintas ir įsisavintas, o Lietuvoje dar tik pradedamas pripažinti gynybinis XIX – XX a. sandūros paveldas. Disertacijos analizės pagrindas yra 1882–1915 m. pastatyti Kauno tvirtovės gynybiniai objektai, administraciniai pastatai, maldos namai, infrastruktūra ir kiti tvirtovės elementai, turėję įtakos Kauno miesto ir apylinkių kraštovaizdžio pokyčiams ir tolesnei miesto plėtrai. Kauno tvirtovė nagrinėta kaip įvairios paskirties objektų kompleksas, kur visi elementai buvo glaudžiai tarpusavyje susiję ir negalėjo funkcionuoti atskirai vieni nuo kitų. Darbe analizuotos dvi fortifikacijos paveldo kaitos proceso kryptys, vykusiosos nuo statybos pradžios iki šių dienų: pirmoji – Kauno tvirtovės komplekso bei atskirų jos komponentų vizualinis ryšys su aplinka; antroji – tvirtovės komplekso objektų ir naudotojų tarpusavio ryšys bei panaudos kaita. Dėmesys koncentruojamas į karinio komplekso atsiradimo ideologinį kontekstą bei socialinių, ekonominių, politinių veiksnių plėtotę jo statybos ir gynybos metu, kas tiesiogiai daro įtaką kokybiško pasakojimo kūrimui ir paveldo animavimui. Disertacijoje išryškintas Kauno tvirtovės komplekso įvertinimo ir... [toliau žr. visą tekstą]

Rokiškis – Lietuvos miestas, turintis gana nemažą skaičių architektūros paveldo objektų. Pradedant seniausią miesto istoriją (nuo XVI a.) liudijančiais didingais statiniais, žyminčiais žinomų Lietuvos didikų giminių gyvenimą ir veiklą šioje vietovėje, baigiant objektais, atsiradusiais jau XXI amžiuje. Deja, ne visų laikotarpių architektūrinis palikimas visuomenėje yra pripažintas kaip paveldas. Neįvardintos objektų vertės komplikuoja ir jų išsaugojimo klausimus – nesuvokiant, jog statinys yra vertingas, žymintis vietovės tapatumą, išskiriantis ją kitų šalies miestų kontekste, jis yra pasmerktas laikui bėgant sunykti. Darbe „Rokiškio architektūros paveldas ir jo animavimo galimybės“ mėginama įvertinti Rokiškio architektūros paveldą. Išskiriamos ir pristatomos mieste esančios architektūros paveldo rūšys, nustatomas jų autentiškumo laipsnis. Taikant teorinius verčių nustatymo principus, tam tikriems Rokiškio architektūros objektams bus priskiriamos vertės, žyminčios miesto paveldo įvairovę ir galinčios būti pagrindu konkretiems paveldo objektams išsaugoti. / Rokiškis is Lithuanian city which has quite large number of architectural heritage. Starting with magnificent buildings certifying the oldest history of the city (from the sixteenth century), which mark prominent Lithuanian nobility's relatives life and activity in this vicinity, ending with objects, arising in twenty-first century. Unfortunately, architectural legacy of not all periods in society is recognized as heritage. Unannounced value of objects complicates and their preservation issues - without realizing that the construction is valuable, represents locality identity and distinguishes it in the context of other cities in the country, it is condemned to further degradation. The thesis „Rokiškis architectural heritage and its animation opportunities” will do the attempt to evaluate Rokiškis architectural heritage. Types of architectural heritage in the city are distinguished and presented, their degree of authenticity was determined. Applying the determination principles of theoretical values, values will be assigned to certain Rokiskis architectural objects, identifying the diversity of heritage in city and also these values can be the basis of concrete heritage objects preservation. Also this final thesis will try to analyze the situation of Rokiškis architectural heritage recovery. According to the foreign and local examples, proposals and recommendations will be given to projects of objects’ animation and activities that can occur on the initiative of local... [to full text]