Šis darbas analizuoja su sakralinės architektūros paveldu susijusią aktualizavimo problematiką. Paveldosaugos diskurse religinė architektūra yra neatsiejama nekilnojamojo kultūrinio paveldo dalis. Šiuo palikimu atskleidžiamos bene visos paveldo vertingumą apsprendžiančios vertės, pradedant autentiškumo ir baigiant technologine. Tyrinėjamos temos aktualumą lemia tai, jog religinis paveldas iki šiol nėra įpaveldintas, o sakralinių objektų samprata nėra reglamentuojama. Tačiau modernėjanti paveldosauga suteikia nemažai galimybių suaktualinti sakralinio palikimo aspektus. Mūsų gyvenamu laikmečiu bažnyčiose lankosi tik nedidelė visuomenės dalis ir sakralinės reikšmės objektai nebėra savaime suprantami. To priežasčių ieškome Lietuvos politinėje raidoje. Krikščionybės tradicijų tęstinumo pertrauką sąlygojo sovietinė okupacija. Dalis bažnyčių buvo uždarytos, o kita dalis egzistavo priverstinai atsisakiusios liturginės funkcijos. Atsižvelgiant į susiklosčiusią padėtį, svarbūs aktualizavimo momentai, kurie sakraliniam architektūros paveldui užtikrintų tinkamiausias išsaugojimo formas ir šiuos objektus paverstų “gyvais” - lankomais ir atvirais vietos visuomenei bei užsienio svečiams. Bažnytinis paveldas laikytinas reprezentatyviausiu meno sluoksniu. Todėl labai svarbu stengtis pateikti tinkamą informaciją apie Lietuvoje esančias šventoves. Populiarinimo procesuose, kurie vykdomi pasitelkiant įvairias komunikacijos priemones, svarbu suderinti piligrimams bei nereliginiams lankytojams... [toliau žr. visą tekstą] / This work analyses problems in connection with the heritage of sacred architecture. In the discourse of heritage conservancy, religious architecture is inseparable part of immovable cultural heritage. This heritage reveals nearly all the values that define the worth of heritage: from authenticity to technology. The actuality of the studied theme lies in the fact that law has not regulated religious heritage and the conception of sacred objects. As the protection of heritage becomes more modern, it enables to make the aspects of sacred heritage more relevant. At present only small part of society goes to church and objects that symbolize sacred meaning are not taken naturally any more. Reason for this lies in the political development of Lithuania. Soviet occupation has influenced the continuation of Christianity traditions. Part of the churches has been closed, the other part existed but the liturgical function has been changed under coercion. Considering the situation, it is a matter of great relevance to ensure the most favourable forms of protection to the sacred heritage of architecture, to make these objects “alive” - visited and open to local community and foreign guests. Church heritage is the most presentable layer of art, paying no attention to the destructive influence of political events and disasters in the past. It is very important to present relevant information about the existing sanctorum. In the process of popularisation, it is very important to coordinate... [to full text]

Disertacijoje remiantis šiuolaikinėmis paveldotvarkos teorijomis, ištyrinėjami ir įvertinami Lietuvos mūrinės architektūros paveldotvarkos darbai sovietmečiu. Siekiant atskleisti kuo platesnį kontekstą, nemažas dėmesys skiriamas Europos paveldotvarkos raidos bei tarptautinių dokumentų, reglamentuojančių paveldotvarkos darbus apžvalgai ir įvertinimui. Europiniame kontekste pateikiamas Lietuvoje sovietmečiu paskelbtų paveldotvarkos darbų metodikų vertinimas. Tyrinėjant sovietmečiu atliktus paveldotvarkos darbus išskiriami jų tipai: rekonstravimas, restauravimas: a) visiškas pastato restauravimas, b) dalinis pastato restauravimas: atkuriamas dažniausiai vieno, rečiau – kelių (bet ne visų) pastato fasadų vaizdas; c) fragmentinis restauravimas: viename ar keliuose fasaduose atidengiamos, restauruojamos ir eksponuojamos ankstyvųjų architektūros elementų kompozicijos. 3) konservavimas. Nustatyta, kad trūkstamų dalių atstatymas buvo atliekamas remiantis: a) mokslinių tyrimų informacija; b) mokslinių tyrimų inspiruotomis loginėmis interpretacijomis; c) mokslinių tyrimų ir kūrybinio interpretavimo deriniu; d) kūrybine interpretacija. Tyrimas parodė, kad sovietmečiu rekonstruojant ir restauruojant pastatus beveik visada stengtasi atkurti kuo senesnę architektūros kompoziciją neatsižvelgiant į informacijos trūkumą. Viena vertus, tai vertinama neigiamai, nes atkuriant pirminį architektūrinį vaizdą buvo suardyti autentiški XVIII a. pab. – XIX a. sluoksniai, tačiau, kita vertus... [toliau žr. visą tekstą] / The present dissertation, building on the contemporary heritage conservation theories, presents the investigation and assessment of the Lithuanian heritage conservation work on masonry architecture during the Soviet period. Seeking to reveal the widest context possible, a fair amount of attention has been paid to the survey and assessment of the development of the European heritage conservation and international documents regulating heritage conservation work. Within the European context, the given study introduces the assessment of the methodologies for heritage conservation works announced in Lithuania during the period of Soviet times. Analysing the heritage conservation operations that were carried out at that time the following types of the given work have been distinguished: reconstruction, restoration: a) the complete restoration of a building; b) the partial restoration of a building: the prospect of, most frequently, one or, more rarely, several (but not of all) facades of a building is being recreated and c) fragmentary restoration: in one or several facades compositions of the early architectural elements are being exposed, restored and displayed; and 3) preservation. It has been established that the recreation of missing architectural parts was carried out using several methods: 1) information of scientific research; 2) logical interpretations inspired by scientific research; 3) the combination of scientific research and creative interpretation; and 4) creative... [to full text]

Rokiškis – Lietuvos miestas, turintis gana nemažą skaičių architektūros paveldo objektų. Pradedant seniausią miesto istoriją (nuo XVI a.) liudijančiais didingais statiniais, žyminčiais žinomų Lietuvos didikų giminių gyvenimą ir veiklą šioje vietovėje, baigiant objektais, atsiradusiais jau XXI amžiuje. Deja, ne visų laikotarpių architektūrinis palikimas visuomenėje yra pripažintas kaip paveldas. Neįvardintos objektų vertės komplikuoja ir jų išsaugojimo klausimus – nesuvokiant, jog statinys yra vertingas, žymintis vietovės tapatumą, išskiriantis ją kitų šalies miestų kontekste, jis yra pasmerktas laikui bėgant sunykti. Darbe „Rokiškio architektūros paveldas ir jo animavimo galimybės“ mėginama įvertinti Rokiškio architektūros paveldą. Išskiriamos ir pristatomos mieste esančios architektūros paveldo rūšys, nustatomas jų autentiškumo laipsnis. Taikant teorinius verčių nustatymo principus, tam tikriems Rokiškio architektūros objektams bus priskiriamos vertės, žyminčios miesto paveldo įvairovę ir galinčios būti pagrindu konkretiems paveldo objektams išsaugoti. / Rokiškis is Lithuanian city which has quite large number of architectural heritage. Starting with magnificent buildings certifying the oldest history of the city (from the sixteenth century), which mark prominent Lithuanian nobility's relatives life and activity in this vicinity, ending with objects, arising in twenty-first century. Unfortunately, architectural legacy of not all periods in society is recognized as heritage. Unannounced value of objects complicates and their preservation issues - without realizing that the construction is valuable, represents locality identity and distinguishes it in the context of other cities in the country, it is condemned to further degradation. The thesis „Rokiškis architectural heritage and its animation opportunities” will do the attempt to evaluate Rokiškis architectural heritage. Types of architectural heritage in the city are distinguished and presented, their degree of authenticity was determined. Applying the determination principles of theoretical values, values will be assigned to certain Rokiskis architectural objects, identifying the diversity of heritage in city and also these values can be the basis of concrete heritage objects preservation. Also this final thesis will try to analyze the situation of Rokiškis architectural heritage recovery. According to the foreign and local examples, proposals and recommendations will be given to projects of objects’ animation and activities that can occur on the initiative of local... [to full text]

Baigiamajame magistro darbe plačiau aptariamos kultūros paveldo (dėmesys fokusuojamas į architektūros paveldą) integracijos į šiuolaikinės taip vadinamos tinklaveikos visuomenės ekonominę ir socialinę sistemą. Darbe laikomasi principinio požiūrio, kad šiuolaikinis darbo, laisvalaikio organizavimas ir individų identitetai sąveikauja nuolatinio tapsmo sąlygomis ir yra priklausomi vieni nuo kitų. Vietos įvaizdis šiuo požiūriu tampa itin svarbus miesto/regiono/valstybės savęs reprezentacijos įrankis šiuolaikinėje žinių valdymu grįstoje visuomenėje. Šioje postruktūralistinėje vartotojų visuomenėje architektūros paveldas ir naujos architektūros intervencijos gali būti vienas esminių įrankių komunikuoti žinių pertekliaus epochoje. Pagrindinis tyrimo tikslas apibrėžti Kauno miesto patirtis ir galimybes reprodukuoti ir publikuoti žinių bagažą konceptualiai pristatant vietą. Todėl trijose darbo dalyse, naudojant specialiai susiformuotus teorinius tyrimo metodus aiškinamasi vietos įvaizdžio sampratos kaita pereinat iš industrinės į postindustrinę epochas, taip įvaizdžio diegimo problematika. Vėliau pereinama prie Kauno miesto patirčių ir potencialo analizės, paradomi charakteringi pavyzdžiai atitinkantys tiek vakarų vartotojiškos kultūros modifikacijas, tiek postkolonialinias įtakas vienaip ar kitaip formuojančias tiek vietos identitetą, tiek kultūros paveldo apsaugos/niokojimo apraiškas. Trečioji dalis skirta Kauno miesto kaip vietos naratyvo kūrimo galimybėms ir problematikai... [toliau žr. visą tekstą] / The thesis is to be about the first deeper glance in Lithuania issueing the place image throught architectural and cultural heritage management. The key factor is to challange the paradigma of how individual or scietist perceive architectural processes due side effets of changing World. Nevertheless, cultural heritage in Lithuania has a feature in academical field to be self-centered so hardly ever usefull for wider sociocultural progress if we consider that tourism or old town vitality is based not on heritage management itself, but depends on traditionally perceived which are the best routes for tourists or traditional area of walking around. This issue claims that in so called network society the most important is to recognise the possibilities and threats for architectural heritage to become an actine participator of network progress. It is clarely seen, that internet technologies and communicational options is to be elimate a traditional urban space out of field of public interest. However, city image is about to sell a place no matter in digital or either in real dimentions. Master work is solving the issue how the Kaunas could work and produce its image via architectural representation‘s forms and manners. First part of work is to describe early perception of place image in western countries. As a matter of fact, there‘s notice made that place image should meet an expectation. Since public realtions have became part of everydays expeirience and its self being... [to full text]