Šiame diplominiame darbe autorė apžvelgia buvusius ir dabartyje taikomus molbertinės tapybos dubliavimo metodus bei naudojamas medžiagas. Aprašomi žinomi paveikslų dubliavimo būdai Europoje.Nagrinėjami molbertinės tapybos paveikslų dubliavimo metodai LDM Prano Gudymo restauraimo centre, taikyti nuo įsikūrimo iki šių dienų. Lyginami įvairūs, skirtingų kūrinių konservavimo, dubliavimo atvejai. Detaliai aprašomas paveikslo "Biblijinė scena" konservavimo, dubliavimo procesas. Šiame darbe senieji žinomi molbertinės tapybos dubliavimo būdai bei panaudotos medžiagos lyginami su dabarties praktika ir metodais. Tyrimas atskleidė, jog kiekvienam darbui reikalingas kūrybiškas, metodiškas, mokslinis paveikslų konservavimo, dubliavimo metodas bei taikomos medžiagos. / Author of this Master’s Thesis reviews former and present methods and techniques of the lining of canvas paintings. Furthermore, all known European lining methods are described. Lining methods of the canv-as painting applied in Pranas Gudynas Center for Restoration since its foundation until present days are reviewed. Author reviews various cases of conservation and lining of the canvas paintings in Lithuania. Thesis describes in details conservation and lining process of the painting “Biblical Scene”. Old canvas paintings methods of lining, including the material used for lining, are compared in this Master’s Thesis. Research made reveals the fact that each piece of art needs creative, methodological, scientific approach to the conservation and lining methods and the materials used.

Disertacijoje remiantis šiuolaikinėmis paveldotvarkos teorijomis, ištyrinėjami ir įvertinami Lietuvos mūrinės architektūros paveldotvarkos darbai sovietmečiu. Siekiant atskleisti kuo platesnį kontekstą, nemažas dėmesys skiriamas Europos paveldotvarkos raidos bei tarptautinių dokumentų, reglamentuojančių paveldotvarkos darbus apžvalgai ir įvertinimui. Europiniame kontekste pateikiamas Lietuvoje sovietmečiu paskelbtų paveldotvarkos darbų metodikų vertinimas. Tyrinėjant sovietmečiu atliktus paveldotvarkos darbus išskiriami jų tipai: rekonstravimas, restauravimas: a) visiškas pastato restauravimas, b) dalinis pastato restauravimas: atkuriamas dažniausiai vieno, rečiau – kelių (bet ne visų) pastato fasadų vaizdas; c) fragmentinis restauravimas: viename ar keliuose fasaduose atidengiamos, restauruojamos ir eksponuojamos ankstyvųjų architektūros elementų kompozicijos. 3) konservavimas. Nustatyta, kad trūkstamų dalių atstatymas buvo atliekamas remiantis: a) mokslinių tyrimų informacija; b) mokslinių tyrimų inspiruotomis loginėmis interpretacijomis; c) mokslinių tyrimų ir kūrybinio interpretavimo deriniu; d) kūrybine interpretacija. Tyrimas parodė, kad sovietmečiu rekonstruojant ir restauruojant pastatus beveik visada stengtasi atkurti kuo senesnę architektūros kompoziciją neatsižvelgiant į informacijos trūkumą. Viena vertus, tai vertinama neigiamai, nes atkuriant pirminį architektūrinį vaizdą buvo suardyti autentiški XVIII a. pab. – XIX a. sluoksniai, tačiau, kita vertus... [toliau žr. visą tekstą] / The present dissertation, building on the contemporary heritage conservation theories, presents the investigation and assessment of the Lithuanian heritage conservation work on masonry architecture during the Soviet period. Seeking to reveal the widest context possible, a fair amount of attention has been paid to the survey and assessment of the development of the European heritage conservation and international documents regulating heritage conservation work. Within the European context, the given study introduces the assessment of the methodologies for heritage conservation works announced in Lithuania during the period of Soviet times. Analysing the heritage conservation operations that were carried out at that time the following types of the given work have been distinguished: reconstruction, restoration: a) the complete restoration of a building; b) the partial restoration of a building: the prospect of, most frequently, one or, more rarely, several (but not of all) facades of a building is being recreated and c) fragmentary restoration: in one or several facades compositions of the early architectural elements are being exposed, restored and displayed; and 3) preservation. It has been established that the recreation of missing architectural parts was carried out using several methods: 1) information of scientific research; 2) logical interpretations inspired by scientific research; 3) the combination of scientific research and creative interpretation; and 4) creative... [to full text]

Magistriniame darbe „Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo taikymas ežerų restauravime Varležerio ežero pavyzdžiu“ aptariami PAV taikymo ežerų restauravime teoriniai ir praktiniai aspektai. Šio magistro baigiamojo darbo tikslas – išanalizuoti ir įvertinti PŪV – ežerų restauravimo, bei konkrečiai Varležerio ežero poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos atitikimą aplinkosauginiams reikalavimams. Darbo tikslui pasiekti nustatyti šie uždaviniai: apžvelgti poveikio aplinkai vertinimo procedūras ir teisinę bazę ES ir Lietuvoje bei mokslinę literatūrą šia tema, išnagrinėti parengtą Varležerio ežero PAV ataskaitą bei įvertinti jos atitiktį teisės aktams, išanalizuoti ataskaitos parengimo kokybę ir sprendinių galimą poveikį aplinkai, išanalizuoti ir įvertinti planuojamos ūkinės veiklos – ežerų restauravimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos rengimo aspektus Lietuvoje. Apibendrinant gautus tyrimo rezultatus, pateikiamos išvados, jog rengiamų PAV ataskaitų kokybė nėra labai gera, tačiau padėtis pasikeistų į procesą įtraukus nepriklausomus ekspertus – vertintojus, visuomenės aktyvesnis dalyvavimas priimant aplinkosauginius sprendimus. / The Master‘s thesis „An Environment Impact Assessment of Planned Economic Activities Usage as Best Practice for Lake Restoration according “Varležeris” Lake’s Example” consider theoretical and practical aspects of EIA implementation for lakes restoration. Purpose of this work is exploring and evaluating An Environment Impact Assessment of “Varležeris” lake compliance to environment standards. The objectives of this work are: review EIA legal procedures of the EU and Lithuania as well as the scientific literature on this topic, explore “Varležeris” lake EIA report and assess compliance to legislation, analyze quality and the potential impact on the environment of certain report, evaluate aspects of EIA for lakes reports in Lithuania. Finally, according this research, certain conclusions are made: the EIA report quality is not very good, but situation will change if in process involve independent experts, also stringent expert qualification requirements and involve society in assessment process.

Disertaciją pradeda bendra visos Vakarų Europos tapybos kūrinių atnaujinimo istorijos apžvalga, pirmųjų žinomų faktų apie tapybos kūrinių priežiūrą ir atnaujinimus Lenkijos karalystėje ir Rusijoje, o pratęsia Vilniaus bažnyčių ir vienuolynų sakralinių bei privačiuose rinkiniuose buvusių paveikslų tvarkybos analizė, tikintis išsiaiškinti bendrus istorinius dėsningumus. Bendrųjų Vilniaus miesto paveikslų tvarkybos istorijos bruožų kontekste šioje disertacijoje kaip atskiras tyrimo objektas nagrinėjami Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio ir Šv. Bernardino Sieniečio (Bernardinų) bažnyčios ir bernardinų vienuolyno aplinkoje sukurti paveikslai bei jų atnaujinimo darbai. Disertacijoje pateikti paveikslų tvarkybos faktai kultūros istorijos kontekste atskleidžia, kodėl buvo atnaujinami meno kūriniai, kaip tokių darbų metu keitėsi paveikslai, kokie veiksniai buvo lemiami parenkant kūrinius tvarkyti: ar darbus lėmė kūrinio autorystė, siužetas, istorija, „dieviška kilmė“, „stebuklų veikimo laukas“ ir gerbimas – o galbūt tiesiog kūrinio būklė. Vilniaus bažnyčių ir vienuolynų paveikslų tvarkybos istorija nagrinėjama platesniame kultūrinių reiškinių kontekste, apimančiame ir bendras paveikslų atnaujinimo tendencijas Vilniaus vyskupijoje bei įvairius istorinius ir kultūrinius įvykius, kurie irgi lėmė meno kūrinių išsaugojimą. Dėl didelės darbo apimties, tyrimo naujumo ir pobūdžio nesiekta surinkti visų įmanomų duomenų apie nagrinėjamu laikotarpiu atnaujintus tapybos kūrinius, o tik... [toliau žr. visą tekstą] / The dissertation starts with a general overview of painting restoration history in Western Europe, the analysis of the first known facts about care and maintenance of paintings in the Kingdom of Poland and Russia, and is followed by an analysis of management of sacral paintings those were located in Vilnius churches and monasteries or were a part of private collections, conducted in order to determine general historical regularities. Comprehensive research on paintings of Vilnius Bernardine Church and Monastery from the aspect of management history is a factor that reveals broader and more in-depth processes of the phenomenon under investigation. The facts of painting management in the historical context that are presented in this dissertation reveal why these pieces of art were restored, how did the paintings change in the process of such work, what were the key factors behind choosing the pieces for restoration: was the choice based on the artist, or painting’s content, history, “heavenly origin”, “field of its miraculous influence” and respect – or just the condition of the piece. This creates favourable conditions to examine the paintings from a chosen aspect, i.e. to analyse the history of painting restoration in a specific environment, and to compare the results of the analysis with general tendencies in Vilnius church and monastery painting management. Due to the large volume of work, the novelty of the research and its nature, there was no intention to gather all the... [to full text]

Disertaciją pradeda bendra visos Vakarų Europos tapybos kūrinių atnaujinimo istorijos apžvalga, pirmųjų žinomų faktų apie tapybos kūrinių priežiūrą ir atnaujinimus Lenkijos karalystėje ir Rusijoje, o pratęsia Vilniaus bažnyčių ir vienuolynų sakralinių bei privačiuose rinkiniuose buvusių paveikslų tvarkybos analizė, tikintis išsiaiškinti bendrus istorinius dėsningumus. Bendrųjų Vilniaus miesto paveikslų tvarkybos istorijos bruožų kontekste šioje disertacijoje kaip atskiras tyrimo objektas nagrinėjami Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio ir Šv. Bernardino Sieniečio (Bernardinų) bažnyčios ir bernardinų vienuolyno aplinkoje sukurti paveikslai bei jų atnaujinimo darbai. Disertacijoje pateikti paveikslų tvarkybos faktai kultūros istorijos kontekste atskleidžia, kodėl buvo atnaujinami meno kūriniai, kaip tokių darbų metu keitėsi paveikslai, kokie veiksniai buvo lemiami parenkant kūrinius tvarkyti: ar darbus lėmė kūrinio autorystė, siužetas, istorija, „dieviška kilmė“, „stebuklų veikimo laukas“ ir gerbimas – o galbūt tiesiog kūrinio būklė. Vilniaus bažnyčių ir vienuolynų paveikslų tvarkybos istorija nagrinėjama platesniame kultūrinių reiškinių kontekste, apimančiame ir bendras paveikslų atnaujinimo tendencijas Vilniaus vyskupijoje bei įvairius istorinius ir kultūrinius įvykius, kurie irgi lėmė meno kūrinių išsaugojimą. Dėl didelės darbo apimties, tyrimo naujumo ir pobūdžio nesiekta surinkti visų įmanomų duomenų apie nagrinėjamu laikotarpiu atnaujintus tapybos kūrinius, o tik išryškinti... [toliau žr. visą tekstą] / The dissertation starts with a general overview of painting restoration history in Western Europe, the analysis of the first known facts about care and maintenance of paintings in the Kingdom of Poland and Russia, and is followed by an analysis of management of sacral paintings those were located in Vilnius churches and monasteries or were a part of private collections, conducted in order to determine general historical regularities. Comprehensive research on paintings of Vilnius Bernardine Church and Monastery from the aspect of management history is a factor that reveals broader and more in-depth processes of the phenomenon under investigation. The facts of painting management in the historical context that are presented in this dissertation reveal why these pieces of art were restored, how did the paintings change in the process of such work, what were the key factors behind choosing the pieces for restoration: was the choice based on the artist, or painting’s content, history, “heavenly origin”, “field of its miraculous influence” and respect – or just the condition of the piece. This creates favourable conditions to examine the paintings from a chosen aspect, i.e. to analyse the history of painting restoration in a specific environment, and to compare the results of the analysis with general tendencies in Vilnius church and monastery painting management. Due to the large volume of work, the novelty of the research and its nature, there was no intention to gather all the... [to full text]