Lietuvoje upių vandens kokybės tyrimai atliekami vadovaujantis Aplinkos monitoringo įstatymu, Vyriausybės pritarta valstybine aplinkos monitoringo programa, atsižvelgiama į ES direktyvas ir Helsinkio komisijos (HELCOM) rekomendacijas. Bendrosios vandenų politikos direktyvos 2000/60/EB tikslas – užtikrinti, kad iki 2015 metų visuose vandens telkiniuose būtų pasiekta gera paviršinio ir požeminio vandens ir nuo jų priklausomų sausumos ekosistemų būklė, ir apsaugoti nuo būklės blogėjimo. Darbe nagrinėjama fizinių-geografinių sąlygų įtaka Vilnios upės nuotėkiui bei vandens kokybei. Tyrimo metu pasirinkti 4 mėginių ėmimo taškai, juose nustatytos biogeninių medžiagų koncentracijos ir vandens lygiai. Nuotėkiui vertinti pagal nustatytus vandens lygius apskaičiuoti koeficientai ir perskaičiuoti vidutiniai mėnesiniai debitai 1992–2009 metų sekai. Darbą sudaro 6 dalys: įvadas, literatūros apžvalga, tyrimų objektas ir metodika, tyrimų rezultatai, išvados, literatūros sąrašas. Darbo apimtis ─ 74 p. teksto be priedų, 37 iliustr., 15 lent., 115 literatūros šaltiniai. / Ranges of rivers water quality are conducted in accordance with the Environmental Monitoring Act, the Government approved a national environmental monitoring program and will take into account the EU directives and the Helsinki Commission (HELCOM) recommendations in Lithuania. General water policy directive 2000/60/EC aim - to ensure that all water bodies to achieve good surface water and groundwater dependent terrestrial ecosystems, and protect against deterioration by 2015. The work deals with the physical-geographical conditions on the river runoff outpatient and water quality. The study of sampling to select 4 points out the nutrient concentrations and water levels. Leakage is seen under the water levels to calculate conversion rates and average monthly flow rates the 1992–2009 series. Structure: introduction, scientific literature review, research and methodology, conclusions, references. Thesis consist of: 74 p. text without appendixes, 37 pictures, 15 tables, 115 bibliographical entries.

Magistro darbe tiriama antropogeninės veiklos įtaka Širvintos upės vandens kokybei. Darbo objektas – Širvintos upė (Vilkaviškio rajone) ir jos baseinas. Darbo tikslas – nustatyti ir įvertinti antropogeninės veiklos įtaką Širvintos upės vandens kokybei. Tyrimų metu, nustatyti taršos šaltinius, ir taršos pobūdį Širvintos upės baseine, - taip pat atlikti vandens kokybės stebėjimus. Darbo metodika – taršos šaltiniai ir jos pobūdis Širvintos upės baseine nustatyti analizuojant Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos darbuotojų pateiktą informaciją. Cheminė vandens pavyzdžių analizė atlikta keturis kartus per metus (kartą per sezoną) dešimtyje upės vagos vietų. Vandens kokybė vertinta lyginant gautus cheminės analizės duomenis su DLK vandens telkinyje – priimtuve ir su Paviršinių vandens telkinių, kuriuose gali gyventi ir veistis gėlavandenės žuvys apsaugos reikalavimais. Darbo rezultatai. Širvintos upės baseino pagrindinis taršos šaltinis – žemės ūkis. Baseine 53 % apima dirbama žemė, laikoma 1742 sąlyginių gyvulių, per metus susidaro apie 20287,2 m3 mėšlo, o visame susidariusiame mėšle vidutiniškai – apie 110,5 t azoto. Tyrimu nustatyta, kad Širvintos upė yra vidutiniškai užteršta. Vidutinė metinė skendinčių medžiagų koncentracija 2010 – aisiais 6,9 mg l-1, pagal šį rodiklį upės vanduo – labai geros kokybės. Vidutinis pH ir biocheminis deguonies sunaudojimas, tyrimų laikotarpiu, neviršijo nustatytų normatyvų. Didžiausia leistina amonio koncentracija – 0,78 mg l-1... [toliau žr. visą tekstą] / This Master‘s work researches the influence of anthropological activity to water quality of Sirvinta‘s river. The object of the work – Sirvinta‘s river (Vilkaviškis district) and it‘s reservoir. The aim of the work – ascertine and evaluate the influence of antropological activity to water quality of Sirvint‘s river; define pollution sources and it‘s attribution in the reservoir of Sirvinta‘s river; fullfil the observation of water quality. The method of the work – pollution sources and it‘s attribotion in the reservoir of Sirvinta‘s river are ascertined according to the proposed informatikon of municipality administration of Vilkaviškis district. The chemical water samples‘ analysis is accomplished four times a year (once a season) in ten channels‘ places of the river. The quality of the water is evaluated comparing attained facts of chemical anglysis with DLK in water mines and With surface of water mines, where the freshwater fish can live and pullulate. The results of the work. The main pollution source of Sirvinta‘s river is agriculture. 53 % involve farmland, 1742 – livestock. Muck pompose about 20287,2 m3 per year and about 110,5 t azote are composed from that muck. According to the research, Sirvinta‘s river is polluted on average. The annual material concentration was 6,9 mg l-1 on average in 2010. According to this index the water of the river is very good quality. Medium pH an biochemical oxygen consumption did not execeed the stints. The biggest permissible... [to full text]

Šiuo metu pagal plitimo greitį aplinkoje ir ribas bei koncentracijos didėjimą vienais iš pavojingiausių žmonėms ir gyvūnams laikomi antropogeninės kilmės teršalai - sunkieji metalai. Tyrimui atlikti buvo panaudoti Kauno miesto nuotekų valyklos laboratoriniai duomenys apie nuotekose ir nuotekų dumble susikaupusius sunkiuosius metalus: cinką (Zn), šviną (Pb), nikelį (Ni), gyvsidabrį (Hg), chromą (Cr), kadmį (Cd), varį (Cu). Naudojant susistemintus laboratorinius duomenis buvo nustatyta, kad didesnės sunkiųjų metalų koncentracijos žiemą buvo 2002 – 2003 metais, o 2004 – 2006 metais – rudenį ir pavasarį. Tyrimo rezultatai parodė, kad sunkiųjų metalų koncentracijų kaitą įtakoja krituliai, nustatyti vidutinio stiprumo ryšiai. Pagal taršą sunkiaisiais metalais (Cr, Cu, Cd, Zn, Ni, Hg) Kauno miesto nuotekų valyklos dumblas yra II kategorijos, o pagal Pb atitinka I kategoriją. III kategorijos dumblo iš viso nebuvo rasta, todėl nuotekų dumblas gali būti naudojamas laukų tręšimui bei sąvartynų uždengimui. Tyrimo metu buvo įvertinta galimybė Kauno miesto nuotekų dumblą panaudoti Lapių buitinių atliekų sąvartyno uždengimui. Dumble esančios sunkiųjų metalų koncentracijos nepablogintų sąvartyno filtrato kokybės, tačiau dėl fizikinių savybių (dumblas slysta, technika klimpsta) nėra tinkamas Lapių sąvartyno uždengimui. Dumblo naudojimas energetinių želdinių tręšimui taip pat yra nepalankus nuotekų dumblą tvarkančioms įmonėms dėl mažų tręšimo normų. / Heavy metals are anthropogenic pollutants which are toxic and mostly widespread in nowadays environment. For the research there were used Kaunas wastewater plant laboratorial data about heavy metals in wastewater and sewage sludge, such as chromium (Cr), copper (Cu), cadmium (Cd), zinc (Zn), nickel (Ni), mercury (Hg), plumbum (Pb). By using the systemized laboratorial data it was determined that the biggest concentrations of heavy metals in winter season were in the year 2002 – 2003, but in the year 2004 – 2006 – in autumn and spring. The results of the research showed that precipitation influences heavy metals concentrations to change; there were determined middle strength connections. According to the pollution of heavy metals in the year 2002 – 2006 treated sludge of Kaunas wastewater plant corresponded second category, just plumbum corresponded first category. There was no treated sludge of third category that is why sewage sludge can be used to utilize the fields and cover the landfills. During the research it has been estimated the possibility to use sewage sludge to cover the landfill of Lapes. The concentration of heavy metals in the sludge wouldn‘t make worse the quality of the landfill’s leachate, but still it is not practicable for the covering the Lapes landfill because of the physical characteristics (sludge is slippery, technical equipment is sinking). Because of the low utilising rates the usage for utilizing short rotation forest is not suitable as well for... [to full text]

Darbe nagrinėta Šalčios upė, jos tyrimui buvo pasirinkti 24 vandens mėginių ėmimo taškai, kuriuose nustatytos tokių biogeninių medžiagų koncentracijos: amonio azoto, nitratų azoto, nitritų azoto, pH ir bendrojo fosforo. Pagal gautus duomenis iš hidrometeorologijos tarnybos nustatyta debito priklausomybė nuo klimato veiksnių. Atsižvelgiant į fizines-geografines sąlygas ir įvertinus maksimalius metinius kritulius bei vienos liūties kritulius, nustatytas susidarančio nuotėkio pobūdis. Išanalizavus gautus natūrinių tyrimų rezultatus, nustatyti veiksniai, lemiantys didžiausią upės vandens taršą. Pagal gautus duomenis nustatyta upės ekologinė būklė. Darbą sudaro 6 dalys: įvadas, mokslinės literatūros apžvalga, tyrimo objektas ir metodika, tyrimų rezultatai, išvados, literatūra. Darbo apimtis: 69 p. teksto be priedų, 34 iliustracijos, 9 lentelės, 65 literatūros šaltiniai. / The scientific literature related to the issue and research methodology is discribed in this master work. In the work was analyzed Šalčia’s River, there were selected 24 sampling points where was detected concentrations of these nutrients: ammonium nitrogen, nitrate nitrogen, nitrite nitrogen, pH, and total phosphorus. According to the data obtained from the Hydrometeorological Service there were determined flow dependence on climatic factors. In view of the physical-geographical conditions and the evaluation of the maximum annual rainfall and the rainfall of a storm there were generated runoff patterns. The analysis of the results obtained during the experimental helped to determine the factors leading to maximum river water pollution. According to the data obtained there was found ecological status of the river. The work consists of six parts: introduction, literature review, research and methodology, results, conclusions and references. Work size: 69 p. text, 34 figures, 9 tables, 65 references.