Baigiamajame magistro darbe nagrinėjamos gamybinių fondų analizės problemos įmonėje, analizės būtinumas ir svarba, sistemingos gamybinių fondų analizės įtaka įmonėje. Išnagrinėti gamybinių fondų analizės teoriniai teiginiai ir metodiniai klausimai, atliktas gamybinių fondų analizės tyrimas baldų pramonės įmonėse, kuris parodo esamą analizės situaciją baldų gamybos įmonėse. Apžvelgiamas baldų pramonės įmonių sektorius, numatomos veiklos tendencijos. Baigiamajame darbe, remiantis atlikta literatūros šaltinių analize ir baldų pramonės įmonių tyrimu, nustatytos pagrindinės silpnosios gamybinių fondų analizės pusės ir parengtas gamybinių fondų analizės tobulinimo modelis, kuris leidžia vieningai analizuoti įmonės gamybinius fondus. Išnagrinėjus teorinius ir praktinius gamybinių fondų analizės aspektus, pateikiamos baigiamojo darbo išvados ir pasiūlymai. Darbą sudaro 3 dalys: įvadas, gamybinių fondų analizės teorinių teiginių ir metodinių klausimų studija, gamybinių fondų analizės padėties nustatymas baldų pramonės įmon���se, įmonės gamybinių fondų analizės tobulinimas, išvados ir pasiūlymai, literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 107 p. teksto be priedų, 44 iliustr., 14 lent., 52 bibliografiniai šaltiniai. Atskirai pridedami darbo priedai. / In the master thesis there are discussed manufacturing funds analysis issues, its necessity and importance. Work comprise theoretical and methodical issues analysis, overview of furniture industry and its prospects, furniture industry companies’ survey results that reveals current picture in furniture industry companies’ manufacturing funds analysis. Based on issues identified there is prepared manufacturing funds analysis model that addresses issues identified through literature sources and industry survey results analysis, and allows companies analyze manufacturing funds effectively and systematically. Further, in the master thesis there are presented conclusions and suggestions for furniture industry companies. Structure: introduction, manufacturing funds theoretical and methodical issues analysis, manufacturing funds analysis situation in furniture industry companies, improvement of manufacturing funds analysis, conclusions and suggestions, references. Thesis consists of: 107 p. text without appendixes, 44 pictures, 14 tables, 52 bibliographical entries. Appendixes included.

Klimato kaita yra sąlygota pasaulinio atšilimo, kuris pasireiškia vidutinės pasaulinės oro temperatūros augimu. Tolesnis klimato šilimas gali pakenkti kai kurių regionų ekonomikai ir sugriauti ekosistemas. Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) priėmimas 1992 m. buvo svarbus žingsnis sprendžiant globalinio atšilimo problemą. Šiltnamio dujų išmetimo lygiui pasaulyje nepaliaujamai augant, tapo akivaizdu, kad tik tvirtas ir aiškus išsivysčiusių valstybių įsipareigojimas sumažinti šiltnamio dujų išmetimo lygį gali išspręsti klimato kaitos problemą. JTBKKK Kioto protokolas buvo pasirašytas Kioto mieste, Japonijoje, 1997 m. gruodžio 11 d. Esminis JTBKKK ir Kioto protokolo skirtumas yra tai, kad JTBKKK skatino išsivysčiusias šalis stabilizuoti šiltnamio dujų išmetimą, o Kioto protokolas įpareigojo tai padaryti. Protokolas numato reikalavimą išsivysčiusioms šalims sumažinti šiltnamio dujų išmetimą iki tam tikro kiekvienai šaliai nustatyto lygio. Šie tikslai turi būti įgyvendinti per penkerių metų laikotarpį nuo 2008 iki 2012 m. ir prisidėti prie bendro šiltnamio dujų sumažinimo mažiausiai 5 % lyginant su baziniais 1990 m. Siekiant šalims suteikti lankstumo įgyvendinant išmetimų sumažinimo tikslus, Kioto protokole numatyti trys pažangūs mechanizmai – emisijų prekyba, bendras įgyvendinimas (BĮ) ir švarios plėtros mechanizmas (ŠPM). Šių mechanizmų įgyvendinimui skirtos detalizuotos taisyklės buvo nustatytos Marakeše 2001 m. ir yra vadinamos „Marakešo... [toliau žr. visą tekstą] / Climate change is caused by global warming, an increase in the average air temperature of the world. Continued warming can harm the economy of certain regions and damage ecosystems. The adoption of the Framework Convention on Climate Change (UNFCCC) in 1992 was a major step forward in tackling the problem of global warming. Yet as greenhouse gas emission levels continued to rise around the world, it became increasingly evident that only a firm and binding commitment by developed countries to reduce emissions could solve the problem of climate change. The Kyoto Protocol of the UNFCCC was adopted in Kyoto, Japan, on 11 December 1997. The major distinction between the two, however, is that while the UNFCCC encouraged developed countries to stabilize greenhouse gas emissions, the Protocol commits them to do so. The Protocol requires developed countries to reduce their greenhouse gas emissions below levels specified for each of them in the Treaty. These targets must be met within a five-year time frame between 2008 and 2012, and add up to a total cut in greenhouse gas emissions of at least 5 % against the baseline of 1990. In order to give Parties a certain degree of flexibility in meeting their emission reduction targets, the Protocol developed three innovative mechanisms - known as Emissions Trading, Joint Implementation (JI) and the Clean Development Mechanism (CDM). The detailed rules for its implementation were adopted in Marrakesh in 2001, and are called the “Marrakesh... [to full text]