Užsienyje priimtam arbitražo sprendimui pripažinimas Lietuvos Respublikoje yra būtina sąlyga tam, kad būtų galima priversti pralaimėjusiąją šalį jį įvykdyti tuo atveju, jeigu kitoje valstybėje priimtas sprendimas yra nevykdomas, o turtas, iš kurio gali būti išieškoma, yra Lietuvos Respublikoje. Pirmoje magistro baigiamojo darbo dalyje siekiama atskleisti arbitražo sprendimo ir užsienio arbitražo sprendimo sąvokas. Nustačius šias sąvokas, toliau analizuojama užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo samprata, trumpai aptariamas jos atskyrimas nuo užsienio arbitražo sprendimo vykdymo sąvokos. Galiausiai aptariama specifinė teisės doktrinos diskusija, ar Niujorko konvencija gali būti taikoma tik galutiniams užsienio arbitražo sprendimams, ar ir negalutinių sprendimų rūšims, visų pirma, tarpiniams (procesiniams) sprendimams dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Antroje darbo dalyje pirmiausia aptariami užsienio arbitražo sprendimų pripažinimą reglamentuojantys teisės šaltiniai ir jų teisinė galia Lietuvos Respublikoje, be abejonės, ypatingas dėmesys skiriamas 1958 metų Niujorko konvencijai dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo. Vėliau analizuojama šiuo metu esanti užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo procedūra Lietuvos Respublikos teismuose bei galimi tvarkos pasikeitimai, jeigu Lietuvos Respublikos Seime būtų priimtas Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Paskutinėje dalyje aptariamos 2007 – 2010 metų... [toliau žr. visą tekstą] / The recognition of the foreign arbitral awards in the Republic of Lithuania is the main requirement for the enforcement of the foreign arbitral award in case the respondent fails to execute the award of the arbitral tribunal in goodwill. Firstly, the author seeks to disclose the concepts of the arbitral award and foreign arbitral award. In accordance with the before mentioned terms, the notion of the recognition foreign arbitration award is analized and distinguished from the concept of the enforcement of the foreign arbitral awards. Finally, the discussion of whether the New York Convention may be applied only to the final foreign arbitral awards is revealed. In the second part of the mater thesis the law governing the recognition of foreign arbitral awards is analized. Special attention is given to the 1958 New York Convention on the Recognition and Enforcement of Foreign Arbitral Awards. Later analysis reflects the proceedings of the recognition of foreign arbitral awards before the courts of the Republic of Lithuania as well as possible changes, if the Lithuanian Parliament adoptes the amendments of the Code of Civil Procedure of the Republic of Lithuania. The final section deals with the recent case law of the Court of Appeal of Lithuania and the Supreme Court of Lithuania on matters of recognition and enforcement of foreign arbitral awards. At the end of the theses the final conclusions indicate significant problems of the recognition of the... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe yra pateikiama užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo pagrindų ir tvarkos, taip pat užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo problematikos analizė teoriniu ir praktiniu aspektu remiantis tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais bei teismų praktika. Atliktos analizės pagrindu magistro baigiamojo darbo autorius atskleidžia užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo teisinio reglamentavimo bei teismų praktikos panašumus bei skirtumus. Visa tai leidžia daryti išvadą, jog atskirų valstybių nacionalinių įstatymų įvairovė, skirtinga užsienio teismų praktika lemia tai, kad dažnai praktikoje kyla problemų, susijusių su ne visada vienodu ir nuosekliu užsienio arbitražo sprendimų pripažinimą reguliuojančių teisės normų taikymu. Lietuvoje Niujorko konvencija buvo ratifikuota tik 1995 m. sausio 17 d. Nacionalinės teisės užsienio arbitražo sprendimų pripažinimas sureguliuotas tik 1996 m. balandžio 2 d. LR Komercinio arbitražo įstatyme. Vėliau buvo atlikti 1964 m. LR CPK pakeitimai, įtvirtinant detalesnę užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo tvarką bei nutarčių apskundimą, o naujasis LR CPK - 2003 m. sausio 1 d. Priešingai, užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo teisinis reglamentavimas tarptautiniu mastu buvo pradėtas 1927 m. priėmus Ženevos konvenciją. Šių teisės šaltinių naujumas atskleidžia, jog užsienio arbitražo sprendimų pripažinimas Lietuvoje yra naujas teisinis institutas, kurio analizė teisinėje literatūroje nėra gausi. Visa tai lemia... [toliau žr. visą tekstą] / The article compares and analyses the positions of foreign and Lithuanian legal acts on the recognition of foreign arbitration awards, the practice of Lithuanian and foreign courts in this area and the topic of recognition of foreign arbitral awards in theoretical and practical aspects. Guided by such investigation the author of the article raise the similarities and differences in the regulation of foreign arbitration awards throughout different countries. That leads to the conclusion that some positions or terms are interpreted in the courts or regulated in the legal acts of different countries not unilaterally or even differently in the area. Lithuania, being a very dynamic region, develops intensively its laws on arbitration. Nevertheless, in Lithuania the recognition of international arbitral awards has been started to develop only on 17th of January in 1995 by the ratification of the New York convention, which has been recognized and enforced according to the provisions of the Law on Commercial Arbitration adopted on the 2nd of April in 1996. Afterwards, there was made some changes of Civil Procedure code, and finally the new Civil Procedure code was adopted on the 1st of January in 2003. On the contrary, the process of legitimation of recognition of foreign arbitral awards internationally has been started in 1927 by adoption of Geneva protocol on arbitration. That is the main motive why the author of the article decided to investigate the practice and national laws of... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjami vieni aktualiausių klausimų, susijusių su civilinės bylos nutraukimo instituto taikymo praktiniais aspektais Lietuvoje. Siekiant atskleisti civilinės bylos nutraukimo taikymo praktinių aspektų specifiką, pirmiausiai atkreipiamas dėmesys į teorinius šio instituto ypatumus: civilinės bylos nutraukimas išskiriamas iš kitų bylos baigimo nepriėmus teismo sprendimo būdų, atskleidžiamas santykis su pareiškimo palikimu nenagrinėto. Pabrėžiama ypatingai svarbi šio instituto taikymo juridinių padarinių reikšmė – bylos nutraukimas užkerta kelią iš naujo kreiptis dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Būtent tokios teisinės pasekmės lemia šio instituto taikymo praktikoje svarbą. Kiekvienas bylos nutraukimo pagrindas analizuojamas atskirai, atitinkamu atveju susiklosčiusios teisinės situacijos kontekste, didelį dėmesį skiriant teismo formuojamai pozicijai taikant konkretų bylos nutraukimo pagrindą. Taip pat nagrinėjamos skirtingos teismo pozicijos bylose, kurių faktinės aplinkybės sutampa. Galiausiai bylos nutraukimo pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant į konkretaus bylos nutraukimo pagrindo taikymo sąlygas bei pasekmes. Darbas apibendrinamas išvadomis, kurios turėtų padėti suprasti specifinius bylos nutraukimo atvejus ir išvengti šalims nepagrįsto bylos nutraukimo. / The most actual aspects are examined of application of civil case termination institute in Lithuania in this work. Firstly, the attention is payed to theoretic peculiarities of this institute for the purpose to reveal particularity of application of civil case termination in practice: civil case termination is distinguished between other ways of civil case closings without court decision and the relation is revealed between this institute and claim which is leaved unheard. The importance of legal consequences of the application of this institute is emphasized in the work – the same litigants are not allowed to appeal to the court with the same claim. Because of these consequences the application of civil case termination institute is significant in practice too. Each basis of civil case termination is analized separately in specific legal circumstances and the attention is payed to the court position. Different court positions in the cases with the same legal circumstances are analized too. Eventually, the legitimacy of civil case termination is judging on specification and consequences of each basis civil case termination. The work is summarized with findings, which should help the parties to understand peculiar cases of civil case termination and avoid unjustified case termination.