Darbo tikslas - išsiaiškinti veiksnius, įtakojusius 2002 – 2012 m. avininkystės plėtros raidą. Analizuojamu 2002 – 2012 m. laikotarpiu avininkystės plėtros raida buvo įtakojama politinių, ekonominių, socialinių – kultūrinių ir technologinių veiksnių, iš kurių didžiausią įtaką avininkystės plėtrai turėjo vyriausybės vykdoma politika, apsprendžianti paramą avis auginantiems ūkiams. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, avis auginantiems ūkiams buvo pradėta teikti parama iš ES ir nacionalinio biudžeto: tiesioginės išmokos už avis, ES parama, skirta retų Lietuvos senųjų veislių gyvuliams ir naminiams paukščiams išsaugoti bei parama veisliniams gyvuliams įsigyti. Šių paramos programų dėka avių skaičius per keletą metų nuo kritinės ribos, pasiektos 2001 m., išaugo keletą kartų. Tačiau avininkystės ūkių plėtrą 2007 metais pradėjo stabdyti nutraukta parama veisliniams gyvuliams įsigyti, išaugusios auginimo sąnaudos, neadekvati savikainai avių supirkimo kaina ir maža išsiderėta iš ES avių kvota. Reikšmingą įtaką avininkystės plėtrai analizuojamu laikotarpiu turėjo ir didelė avienos ir ėrienos kaina, sąlygojama tokių veiksnių, kaip nemaža gyvo svorio išauginimo savikaina ir kitos papildomos išlaidos, kurių pagrindinė - avienos savikainą branginančios sudėtingos skerdimo sąlygos. Siekiant atskleisti Lietuvos avių augintojų ūkių vystymo raidą, ypatumus, poreikius ir galimybes buvo atliktas Lietuvos avių ūkių situacijos tyrimas, parodęs, jog nepaisant optimistinių avininkystės plėtros... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the work is to ascertain the factors that have influenced the shepherding development in year 2002 – 2012. In the review part of the present work are discussed the political, economic, social - cultural and technological factors that influenced the shepherding development during the analyzed period of year 2002 - 2012 m. Substantial influence for the development was government policy that determining the support for sheep farms. After Lithuania's accession to the EU sheep farms began to receive EU and the national budget support: the direct payments, the support for the rare Lithuanian animals and birds and the aid for the acquisition of breeding animals. The support programs influenced the significantly increased number of sheep since 2001, which is considered a critical threshold of shepherding in Lithuania. In order to disclose the shepherding development evolution, needs and opportunities the research of Lithuanian sheep farms was carried out. The research results have verified the optimistic predictions of shepherding in Lithuania. Nevertheless, it became clear that perspectives of shepherding depends on the government policies, support trends and infrastructure development. It can be concluded that Sheep farmers need more support than ever before. The problems of the wool and fur sale have to be solved which do not satisfy the farmers.

Darbo tikslas – atlikti Baltijos šalių vietinių avių veislių: Estijos baltagalvių, Estijos juodgalvių, Estijos Ruhnu, Latvijos tamsiagalvių, Lietuvos vietinių šiurkščiavilnių, Lietuvos juodgalvių prioninio baltymo genetinės įvairovės tyrimus. Darbo uždaviniai: 1. Ištirti prioninio baltymo geno polimorfizmą 134, 157 ir 171 kodonuose, nustatyti šio geno alelius bei jų paplitimą Baltijos šalių vietinėse avių veislėse; 2. Nustatyti prioninio baltymo genotipų dažnius Baltijos šalių vietinių avių veislėse; 3. Identifikuoti prioninio baltymo genotipus pagal rizikos susirgti skrepi liga grupes, Baltijos šalių vietinių avių veislėse; 4. Sumodeliuoti atsparių skrepi ligai bandų formavimą pagal nustatytus prioninio baltymo genotipus bei jų paplitimo dažnį Baltijos šalių vietinėse avių veislėse. Pirmą kartą Baltijos šalių avių vietinėse veislėse: Estijos baltagalvių, Estijos juodgalvių, Estijos Ruhnu, Latvijos tamsiagalvių, Lietuvos vietinių šiurkščiavilnių, Lietuvos juodgalvių – buvo genotipuotas prioninio baltymo genas, identifikuoti šio geno aleliai, nustatytas jų paplitimas bei identifikuoti genotipai, pagal rizikos susirgti skrepi liga grupes. Atlikti prognoziniai skaičiavimai, siekiant suformuoti atsparių skrepi ligai avių bandas. / The aim of the work - to research prion protein gene(PrP) genetic diversity of local Baltic sheep in such breeds as Estonian whitehead, blackhead, and Ruhnu, Latvian darkhead, and Lithuanian coarsewool native, and Lithuanian blackface. Tasks of the research: 1. To investigate Prion protein gene polymorphism in 134, 157 and 171 codons, identify the gene alleles and their prevalence in the Baltic countries of the local native breeds of sheep; 2. To determine Prion protein genotype frequencies in the Baltic local native breeds of sheep; 3. To identify Prion protein genotypes according to the risk to contract scrapie disease in the native Baltic breeds of sheep; 4. To simulate scrapie resistant flocks according to the Prion protein genotypes and their prevalence rate in the native Baltic breeds of sheep. It is first time in the Baltics that the local sheep breed (Estonian whitehead, Estonian blackhead, Estonian Ruhnu, Latvian darkhead, Lithuanian coarsewool native, Lithuanian blackface) Prion protein gene was genotiped, gene alleles identified in their prevalence and genotypes classified into groups according to the risk to contract scrapie. The calculations were carried out in order to distinguish the groups of sheep resistant to scrapie.

The aim of the present study was to describe the genetic polymorphism of the -LG milk protein locus in the Lithuanian Blackface sheep breed obtained using isoelectric focusing (IEF) method and in the Lithuanian Native Coarse wool sheep – using PCR-RFLP method. The results of study as follows: in Lithuanian Blackface sheep two genetic variants A and B with allele frequency of A=0.52 and B=0.48 were identified. The most frequent genotype in Lithuanian Blackface breed, detected in 66.7 % of studied individuals, was heterozygous genotype AB. Homozygous genotypes AA and BB were observed at frequencies of 19.0 % and 14.3 %, respectively. In Lithuanian Native Coarse wool sheep two genetic variants A and B with allele frequency of A=0.69 and B=0.31 were identified. The BB genotype was not frequent (7.8 %) in Lithuanian Native Coarse wool breed. The genotypes AA and AB were observed at frequency of 46.1 %. Mean observed heterozygosity value (Hobs=0.511) in Lithuanian Blackface sheep was slightly lower than mean expected heterozygosity (Hexp=0.667). In Lithuanian Native Coarse wool sheep mean expected heterozygosity value (Hobs=0.461) was similar to the mean observed heterozygosity (Hexp=0.434). The deviation from Hardy-Weinberg equilibrium was not detected in any of those breeds. Conclusions: the detected high frequency of genotype AB in meat-wool type Lithuanian Blackface and Lithuanian Native Coarse wool sheep might be in agreement with the observations made by Bocharev. Since the... [to full text]