Įvairiais tikslais naudojant jonizuojančiosios spinduliuotės (JS) šaltinius, darbuotojai ir gyventojai patiria JS apšvitą, kurią lydi neigiamo poveikio organizmui rizika. Taikant nestabilių chromosomų aberacijų analizės metodiką buvo nustatyta, kad ir mažos, neviršijančios darbuotojams nustatytų ribų (50 mSv), JS dozės gali iššaukti chromosomų pažaidas žmogaus limfocituose. Branduolinės energetikos srityje dirbančių asmenų grupėjė (N=84) nustatytas patikimai didesnis, palyginti su kontroline grupe (N=82), chromosomų pažaidų dažnis, įvertinta chromosomų pažaidų dažnio priklausomybė nuo jonizuojančiosios spinduliuotės ir apšvitos tipo. Konstatuota, kad veikla, susijusi su vidine ir neutronų apšvita, gali būti laikoma potencialiai pavojingesne bei sąlygojančia didesnę chromosomų pažaidų indukcijos riziką nei veikla, susijusi tik su išorinės gama spinduliuotės apšvita. Rūkymo ir amžiaus įtakos chromosomų aberacijų dažniui nenustatyta. Gauti tyrimo rezultatai rodo, kad citogenetinis monitoringas gali būti taikomas atskirų darbuotojų grupių JS apšvitos rizikos vertinimui bei suteikia papildomos informacijos užtikrinant ir optimizuojant darbuotojų radiacinę saugą. Šio darbo metu sudarytos gama spinduliuotės (60Co) kalibracinės dozės-atsako kreivės leidžia Lietuvoje atlikti biologinį dozių įvertinimą radiacinės avarijos metu nukentėjusiems ir dideles JS dozes gavusiems asmenis, kas svarbu tinkamai parenkant gydymo metodus. Taip pat bus galima papildomai įvertinti darbuotojo... [toliau žr. visą tekstą] / The intensive use of ionising radiation (IR) sources and development of IR technology is related to increased exposure and adverse health risk to workers and public. The unstable chromosome aberration analysis in the group of nuclear energy workers (N=84) has shown that doses below annual dose limit (50 mSv) can induce chromosome aberrations in human peripheral blood lymphocytes. Significantly higher frequencies of the total chromosome aberrations were determened in the study group when compared to the controls ((N=82). The risks were found to differ with the type of activities and occupational exposure. Activities related to internal and neutron exposure risk may be regarded as potentially more dangerous when compared to other activities related with external gamma exposure doses only. The impact of age and smoking to chromosome aberration frequency was found to be insignificant. The results of this study show that cytogenetic monitoring can be used for IR occupational exposure risk assessment for different occupational groups of radiation workers and may provide additional information to ensure and optimise the radiation protection of radiation workers. The gamma radiation (60Co) dose-response curves for chromosome aberrations in vitro were established in Lithuania for the first time. Application of the established dose-response curves enables to perform the biological dosimetry in the country, to assess the doses of the first responders and people accidentally exposed to... [to full text]

The intensive use of ionising radiation (IR) sources and development of IR technology is related to increased exposure and adverse health risk to workers and public. The unstable chromosome aberration analysis in the group of nuclear energy workers (N=84) has shown that doses below annual dose limit (50 mSv) can induce chromosome aberrations in human peripheral blood lymphocytes. Significantly higher frequencies of the total chromosome aberrations were determened in the study group when compared to the controls ((N=82). The risks were found to differ with the type of activities and occupational exposure. Activities related to internal and neutron exposure risk may be regarded as potentially more dangerous when compared to other activities related with external gamma exposure doses only. The impact of age and smoking to chromosome aberration frequency was found to be insignificant. The results of this study show that cytogenetic monitoring can be used for IR occupational exposure risk assessment for different occupational groups of radiation workers and may provide additional information to ensure and optimise the radiation protection of radiation workers. The gamma radiation (60Co) dose-response curves for chromosome aberrations in vitro were established in Lithuania for the first time. Application of the established dose-response curves enables to perform the biological dosimetry in the country, to assess the doses of the first responders and people accidentally exposed to... [to full text] / Įvairiais tikslais naudojant jonizuojančiosios spinduliuotės (JS) šaltinius, darbuotojai ir gyventojai patiria JS apšvitą, kurią lydi neigiamo poveikio organizmui rizika. Taikant nestabilių chromosomų aberacijų analizės metodiką buvo nustatyta, kad ir mažos, neviršijančios darbuotojams nustatytų ribų (50 mSv), JS dozės gali iššaukti chromosomų pažaidas žmogaus limfocituose. Branduolinės energetikos srityje dirbančių asmenų grupėjė (N=84) nustatytas patikimai didesnis, palyginti su kontroline grupe (N=82), chromosomų pažaidų dažnis, įvertinta chromosomų pažaidų dažnio priklausomybė nuo jonizuojančiosios spinduliuotės ir apšvitos tipo. Konstatuota, kad veikla, susijusi su vidine ir neutronų apšvita, gali būti laikoma potencialiai pavojingesne bei sąlygojančia didesnę chromosomų pažaidų indukcijos riziką nei veikla, susijusi tik su išorinės gama spinduliuotės apšvita. Rūkymo ir amžiaus įtakos chromosomų aberacijų dažniui nenustatyta. Gauti tyrimo rezultatai rodo, kad citogenetinis monitoringas gali būti taikomas atskirų darbuotojų grupių JS apšvitos rizikos vertinimui bei suteikia papildomos informacijos užtikrinant ir optimizuojant darbuotojų radiacinę saugą. Šio darbo metu sudarytos gama spinduliuotės (60Co) kalibracinės dozės-atsako kreivės leidžia Lietuvoje atlikti biologinį dozių įvertinimą radiacinės avarijos metu nukentėjusiems ir dideles JS dozes gavusiems asmenis, kas svarbu tinkamai parenkant gydymo metodus. Taip pat bus galima papildomai įvertinti darbuotojo... [toliau žr. visą tekstą]

Submitted by admin tede (tede@pucgoias.edu.br) on 2018-06-20T19:01:11Z No. of bitstreams: 1 ANDREYA GONÇALVES COSTA MOTTA.pdf: 1269655 bytes, checksum: d3b8bb83fce2a80358844cba4c05d288 (MD5) / Made available in DSpace on 2018-06-20T19:01:11Z (GMT). No. of bitstreams: 1 ANDREYA GONÇALVES COSTA MOTTA.pdf: 1269655 bytes, checksum: d3b8bb83fce2a80358844cba4c05d288 (MD5) Previous issue date: 2018-03-08 / The understanding of the biological effects radioinducites in the organism can help the cytogenetic dosimetry in monitoring the health of professionals occupationally exposed to radiation, so radiology technicians must pay attention to all necessary and obligatory measures of protection because they are responsible for the procedures that refer to the diagnoses involving exposure to ionizing radiation. The objective of this research was to perform a cytogenetic analysis of 20 professional radiology technicians exposed occupationally to ionizing radiation through the collection of heparinized peripheral blood and culture of T lymphocytes to verify the frequencies of chromosomal aberrations and micronuclei. All subjects had to have more than 3 years of service time, regardless of age, sex, smoking habits or alcohol. The control group had the same age and sex as the exposed group. Micronucleus analysis occurred faster and more accurately than the analysis of chromosomal aberrations, suggesting that it is used as the first choice in radiological screening. Metaphase analysis and the cytokinesis blockade test allowed the quantification of a high frequency of unstable chromosomal aberrations and micronuclei in subjects with a workday from 6 hours to 12 hours daily. The results of the frequency of unstable chromosomal aberrations in the exposed group were 0.031 ± 0.030 and in the control group 0.002 ± 0.004. In the micronuclei frequencies of the exposed group the obtained result was 0.0035 ± 0.003 and in the control group 0,0004 ± 0.001 confirming the methodology of cytogenetic analysis as quality control in the biodosimetric investigation for the identification and prevention of possible genomic damages. Subsequent studies are needed to find out if factors such as smoking and alcoholism can influence changes in the health of these professionals. / A compreensão dos efeitos biológicos radioinduzidos no organismo pode auxiliar a dosimetria citogenética no monitoramento da saúde dos profissionais ocupacionalmente expostos a radiação, assim, os técnicos em radiologia devem se atentar a todas as medidas necessárias e obrigatórias de proteção por serem responsáveis pelos procedimentos que referentes aos diagnósticos clínicos que envolvam a exposição à radiação ionizante. O objetivo desta pesquisa foi realizar análise citogenética de 20 profissionais técnicos em radiologia expostos ocupacionalmente a radiação ionizante, através da coleta de sangue periférico heparinizado e cultura de linfócitos T para verificar as frequências de aberrações cromossômicas e de micronúcleos. Todos os indivíduos tinham que ter mais de 3 anos de tempo de serviço, independente da idade, sexo, hábitos tabagista ou etilista. O grupo controle teve a idade e sexo equiparados com o grupo exposto. A análise de micronúcleos ocorreu de forma mais rápida e precisa do que a análise de aberrações cromossômicas, sugerindo que ela seja utilizada como primeira escolha em triagem radiológica. A análise de metáfases e o teste de bloqueio de citocinese permitiu a quantificação de uma alta frequência de aberrações cromossômicas instáveis e de micronúcleos nos indivíduos com a jornada de trabalho entre 6 horas a 12 horas diárias. Os resultados encontrados da frequência de aberrações cromossômicas instáveis no grupo exposto foi 0,031±0,030 e no grupo controle 0,002±0,004. Nas frequências de micronúcleos do grupo exposto o resultado obtido foi 0,0035±0,003 e no grupo controle 0,0004±0,001 confirmando a metodologia de análise citogenética como controle de qualidade na investigação biodosimétrica para a identificação e prevenção de possíveis danos genômicos. Estudos subsequentes são necessários para averiguar se fatores como o fumo e o etilismo podem influenciar as alterações na saúde destes profissionais.