Justas Morkūnas Profesinė apšvita ir jos citogenetinio poveikio tyrimai Ignalinos AE darbuotojų limfocituose SANTRAUKA Lietuvoje Ignalinos AE darbuotojai sudaro didžiausią grupę asmenų, dirbančių tiesiogiai su jonizuojančiosios spinduliuotės (JS) šaltiniais ar su jų sąlygojama apšvita susijusį darbą. Profesinės apšvitos dozės paprastai neviršija leistinos 20 mSv metinės dozių ribos, tačiau daugelis tyrimų patvirtino, kad net mažos JS dozės gali reikšmingai padidinti chromosomų aberacijų (CA) dažnį periferinio kraujo limfocituose. Šio darbo tikslas buvo ištirti CA dažnius didžiausias apšvitos dozes gaunančių Ignalinos AE darbuotojų kraujo limfocituose ir įvertinti skirtingos profesinės apšvitos tipų bei atliekamų darbų lemiamą riziką. Visoje tirtų Ignalinos AE darbuotojų grupėje nustatytas patikimai didesnis palyginus su kontroline grupe bendras CA dažnis (3,26 vs 2,18 CA/100 ląst.), chromosominio tipo aberacijų (2,18 vs 0,82), acentrinių fragmentų (1,54 vs 0,65) ir dicentrinių chromosomų (0,51 vs 0,03) dažniai (p < 0,05). CA dažnis Ignalinos AE darbuotojų grupėje tik su išorine apšvita patikimai nesiskyrė nuo dažnio stebėto kontrolinių asmenų grupėje (2,56 vs 2,18 CA/100 ląst., p > 0,05). Ignalinos AE darbuotojų grupėje, kurioje be išorinės apšvitos buvo registruota papildoma vidinė apšvita, nustatyti patikimai didesni palyginus su kontrole bendras CA dažnis (3,61 vs 2,18), chromosominio tipo aberacijų (2,37 vs 0,82), acentrinių fragmentų (1,58 vs 0,65) ir dicentrinių... [toliau žr. visą tekstą] / Justas Morkūnas Occupational radiation exposure and cytogenetic monitoring of Ignalina Nuclear Power Plant workers SUMMARY The Ignalina Nuclear Power Plant workers (INPP) represent the largest group of workers occupationally exposed to low-level doses of ionizing radiation in Lithuania. Though individual doses of the INPP workers for many years have been declining and are retained within officially accepted limits, many reports demonstrate that low-level occupational exposure to ionizing radiation can significantly increase chromosome aberration levels in blood lymphocytes. Moreover, chromosome aberrations are believed to be a possible biomarker reflecting chromosome damage in target tissues which in turn is linked to cancer development. Therefore many studies have been dedicated to investigate the cytogenetic effects of low-level radiation in blood lymphocytes, especially trying to establish dose-effect relationship and predict possible cancer risks. The objective of the current study was to analyze chromosome aberration levels in lymphocytes of the INPP workers subjected to relatively high individual doses of occupational exposure (mean accumulated doses 280.2±44.9 mSv), taking into consideration different types of ionizing radiation. A total of 21 blood samples from INPP workers and 17 control samples were analyzed. Cytogenetic analysis revealed significantly increased CA levels in the whole group of INPP workers (3.26±0.34 CA/100 cells) and a subgroup of workers... [to full text]

By dosimetric, radiometric research and by modelling the formation of exposure dose in the air layer close to the ground surface, by a set of experiments in the urbanised and non-urbanised environment it was identified that man while building houses, digging quarries, building roads etc., changes the intensity of natural ionising radiation at the same time changing the distribution of natural radionuclides. While identifying that: ·the ionising radiation changes due to anthropogenic activities, caused by natural radionuclides, were evaluated. ·the methodology of dosimetric research using global positioning system (GPS) was improved. ·a computer model was created with the help of which it is possible to evaluate the change of ionising radiation, moving away from or approaching different buildings.

Šiuo metu išsivysčiusiose pasaulio šalyse apie 80 % sveikatos problemų turi spręsti šeimos gydytojas. Jis turi nukreipti pacientus atlikti įvairius tyrimus, konsultuotis pas kitus specialistus, bei gydytis.Vienas svarbiausių žmogaus apšvitos šaltinių medicinoje yra rentgenodiagnostika. Todėl atliekant šį tyrimą buvo iškelta problema - ar pakankamas šeimos gydytojų žinių lygis apie pacientų rentgenodiagnostikos tyrimų metu gaunamą apšvitą ir radiacinę saugą ir ar visada rentgenodiagnostikos tyrimai yra skiriami tikslingai ir pagrįstai? Tyrimo tikslas - nustatyti ir įvertinti Vilniaus mieste dirbančių šeimos gydytojų informuotumą apie rentgeno tyrimų metu pacientų gaunamą apšvitą. Metodai. Tyrimo objektas – šeimos gydytojai. Tyrimas buvo vykdomas Vilniaus mieste, viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir privačiose šeimos klinikose bei šeimos gydytojų kabinetuose. Atlikta anketinė apklausa, kurioje dalyvavo 70 gydymo įstaigų ir buvo išdalinta 312 anketų. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 17 programos versiją ir WinPepi 6.4 programos versiją. Pateikiamas rodiklių pasiskirstymas absoliučiais skaičiais ir procentais. Kategorinių duomenų analizei naudotas chi kvadratas (&#967;2) ir Fišerio tikslus testas. Reikšmingumo lygmuo &#945;=0,05. Išvados vertinamos statistiškai reikšmingomis, kai pasikliovimo lygmuo p<0,05. Atlikta mokslinių straipsnių, sveikatos sistemos teisinės ir normatyvinės medžiagos analizė. Rezultatai. 65,1 proc. respondentų mano, kad jiems... [toliau žr. visą tekstą] / Currently in the developed world, about 80% of health problems have to be solved by a family physician. He/she has to divert patients to carry out a series of studies, consultations with other specialists, and get cured. One of major human sources of exposure in medicine is X-ray diagnostics. Therefore, in this investigation one has raised a question whether there is a sufficient level of knowledge of family physicians about patient’ X-ray diagnostic exposure and radiation protection, and if always X-ray diagnostics examination is allocated in a reasonable way? The object of the study is to identify and assess family physicians’ awareness about the exposure of X-ray exposed patients in the city of Vilnius. Methods. The object of the research: family physicians. The research was carried out in Vilnius, in the public health care institutions and private family clinics and family physicians’ offices. One conducted a questionnaire survey, which included 70 hospitals where 312 questionnaires were distributed. The statistical analysis was performed using version 17 of SPSS software and version 6.4 of WinPepi. An indicator distribution in absolute numbers and percentages was presented. Categorical data analysis used chi-square (&#967;2) and Fisher's exact test. Significance level &#945;=0,05. Conclusion considered to be statistically significant when the confidence level of p<0.05. One conducted research analysis of articles, and analysis of health system of legal and normative... [to full text]

Įvairiais tikslais naudojant jonizuojančiosios spinduliuotės (JS) šaltinius, darbuotojai ir gyventojai patiria JS apšvitą, kurią lydi neigiamo poveikio organizmui rizika. Taikant nestabilių chromosomų aberacijų analizės metodiką buvo nustatyta, kad ir mažos, neviršijančios darbuotojams nustatytų ribų (50 mSv), JS dozės gali iššaukti chromosomų pažaidas žmogaus limfocituose. Branduolinės energetikos srityje dirbančių asmenų grupėjė (N=84) nustatytas patikimai didesnis, palyginti su kontroline grupe (N=82), chromosomų pažaidų dažnis, įvertinta chromosomų pažaidų dažnio priklausomybė nuo jonizuojančiosios spinduliuotės ir apšvitos tipo. Konstatuota, kad veikla, susijusi su vidine ir neutronų apšvita, gali būti laikoma potencialiai pavojingesne bei sąlygojančia didesnę chromosomų pažaidų indukcijos riziką nei veikla, susijusi tik su išorinės gama spinduliuotės apšvita. Rūkymo ir amžiaus įtakos chromosomų aberacijų dažniui nenustatyta. Gauti tyrimo rezultatai rodo, kad citogenetinis monitoringas gali būti taikomas atskirų darbuotojų grupių JS apšvitos rizikos vertinimui bei suteikia papildomos informacijos užtikrinant ir optimizuojant darbuotojų radiacinę saugą. Šio darbo metu sudarytos gama spinduliuotės (60Co) kalibracinės dozės-atsako kreivės leidžia Lietuvoje atlikti biologinį dozių įvertinimą radiacinės avarijos metu nukentėjusiems ir dideles JS dozes gavusiems asmenis, kas svarbu tinkamai parenkant gydymo metodus. Taip pat bus galima papildomai įvertinti darbuotojo... [toliau žr. visą tekstą] / The intensive use of ionising radiation (IR) sources and development of IR technology is related to increased exposure and adverse health risk to workers and public. The unstable chromosome aberration analysis in the group of nuclear energy workers (N=84) has shown that doses below annual dose limit (50 mSv) can induce chromosome aberrations in human peripheral blood lymphocytes. Significantly higher frequencies of the total chromosome aberrations were determened in the study group when compared to the controls ((N=82). The risks were found to differ with the type of activities and occupational exposure. Activities related to internal and neutron exposure risk may be regarded as potentially more dangerous when compared to other activities related with external gamma exposure doses only. The impact of age and smoking to chromosome aberration frequency was found to be insignificant. The results of this study show that cytogenetic monitoring can be used for IR occupational exposure risk assessment for different occupational groups of radiation workers and may provide additional information to ensure and optimise the radiation protection of radiation workers. The gamma radiation (60Co) dose-response curves for chromosome aberrations in vitro were established in Lithuania for the first time. Application of the established dose-response curves enables to perform the biological dosimetry in the country, to assess the doses of the first responders and people accidentally exposed to... [to full text]

The intensive use of ionising radiation (IR) sources and development of IR technology is related to increased exposure and adverse health risk to workers and public. The unstable chromosome aberration analysis in the group of nuclear energy workers (N=84) has shown that doses below annual dose limit (50 mSv) can induce chromosome aberrations in human peripheral blood lymphocytes. Significantly higher frequencies of the total chromosome aberrations were determened in the study group when compared to the controls ((N=82). The risks were found to differ with the type of activities and occupational exposure. Activities related to internal and neutron exposure risk may be regarded as potentially more dangerous when compared to other activities related with external gamma exposure doses only. The impact of age and smoking to chromosome aberration frequency was found to be insignificant. The results of this study show that cytogenetic monitoring can be used for IR occupational exposure risk assessment for different occupational groups of radiation workers and may provide additional information to ensure and optimise the radiation protection of radiation workers. The gamma radiation (60Co) dose-response curves for chromosome aberrations in vitro were established in Lithuania for the first time. Application of the established dose-response curves enables to perform the biological dosimetry in the country, to assess the doses of the first responders and people accidentally exposed to... [to full text] / Įvairiais tikslais naudojant jonizuojančiosios spinduliuotės (JS) šaltinius, darbuotojai ir gyventojai patiria JS apšvitą, kurią lydi neigiamo poveikio organizmui rizika. Taikant nestabilių chromosomų aberacijų analizės metodiką buvo nustatyta, kad ir mažos, neviršijančios darbuotojams nustatytų ribų (50 mSv), JS dozės gali iššaukti chromosomų pažaidas žmogaus limfocituose. Branduolinės energetikos srityje dirbančių asmenų grupėjė (N=84) nustatytas patikimai didesnis, palyginti su kontroline grupe (N=82), chromosomų pažaidų dažnis, įvertinta chromosomų pažaidų dažnio priklausomybė nuo jonizuojančiosios spinduliuotės ir apšvitos tipo. Konstatuota, kad veikla, susijusi su vidine ir neutronų apšvita, gali būti laikoma potencialiai pavojingesne bei sąlygojančia didesnę chromosomų pažaidų indukcijos riziką nei veikla, susijusi tik su išorinės gama spinduliuotės apšvita. Rūkymo ir amžiaus įtakos chromosomų aberacijų dažniui nenustatyta. Gauti tyrimo rezultatai rodo, kad citogenetinis monitoringas gali būti taikomas atskirų darbuotojų grupių JS apšvitos rizikos vertinimui bei suteikia papildomos informacijos užtikrinant ir optimizuojant darbuotojų radiacinę saugą. Šio darbo metu sudarytos gama spinduliuotės (60Co) kalibracinės dozės-atsako kreivės leidžia Lietuvoje atlikti biologinį dozių įvertinimą radiacinės avarijos metu nukentėjusiems ir dideles JS dozes gavusiems asmenis, kas svarbu tinkamai parenkant gydymo metodus. Taip pat bus galima papildomai įvertinti darbuotojo... [toliau žr. visą tekstą]