Justas Morkūnas Profesinė apšvita ir jos citogenetinio poveikio tyrimai Ignalinos AE darbuotojų limfocituose SANTRAUKA Lietuvoje Ignalinos AE darbuotojai sudaro didžiausią grupę asmenų, dirbančių tiesiogiai su jonizuojančiosios spinduliuotės (JS) šaltiniais ar su jų sąlygojama apšvita susijusį darbą. Profesinės apšvitos dozės paprastai neviršija leistinos 20 mSv metinės dozių ribos, tačiau daugelis tyrimų patvirtino, kad net mažos JS dozės gali reikšmingai padidinti chromosomų aberacijų (CA) dažnį periferinio kraujo limfocituose. Šio darbo tikslas buvo ištirti CA dažnius didžiausias apšvitos dozes gaunančių Ignalinos AE darbuotojų kraujo limfocituose ir įvertinti skirtingos profesinės apšvitos tipų bei atliekamų darbų lemiamą riziką. Visoje tirtų Ignalinos AE darbuotojų grupėje nustatytas patikimai didesnis palyginus su kontroline grupe bendras CA dažnis (3,26 vs 2,18 CA/100 ląst.), chromosominio tipo aberacijų (2,18 vs 0,82), acentrinių fragmentų (1,54 vs 0,65) ir dicentrinių chromosomų (0,51 vs 0,03) dažniai (p < 0,05). CA dažnis Ignalinos AE darbuotojų grupėje tik su išorine apšvita patikimai nesiskyrė nuo dažnio stebėto kontrolinių asmenų grupėje (2,56 vs 2,18 CA/100 ląst., p > 0,05). Ignalinos AE darbuotojų grupėje, kurioje be išorinės apšvitos buvo registruota papildoma vidinė apšvita, nustatyti patikimai didesni palyginus su kontrole bendras CA dažnis (3,61 vs 2,18), chromosominio tipo aberacijų (2,37 vs 0,82), acentrinių fragmentų (1,58 vs 0,65) ir dicentrinių... [toliau žr. visą tekstą] / Justas Morkūnas Occupational radiation exposure and cytogenetic monitoring of Ignalina Nuclear Power Plant workers SUMMARY The Ignalina Nuclear Power Plant workers (INPP) represent the largest group of workers occupationally exposed to low-level doses of ionizing radiation in Lithuania. Though individual doses of the INPP workers for many years have been declining and are retained within officially accepted limits, many reports demonstrate that low-level occupational exposure to ionizing radiation can significantly increase chromosome aberration levels in blood lymphocytes. Moreover, chromosome aberrations are believed to be a possible biomarker reflecting chromosome damage in target tissues which in turn is linked to cancer development. Therefore many studies have been dedicated to investigate the cytogenetic effects of low-level radiation in blood lymphocytes, especially trying to establish dose-effect relationship and predict possible cancer risks. The objective of the current study was to analyze chromosome aberration levels in lymphocytes of the INPP workers subjected to relatively high individual doses of occupational exposure (mean accumulated doses 280.2±44.9 mSv), taking into consideration different types of ionizing radiation. A total of 21 blood samples from INPP workers and 17 control samples were analyzed. Cytogenetic analysis revealed significantly increased CA levels in the whole group of INPP workers (3.26±0.34 CA/100 cells) and a subgroup of workers... [to full text]

Sarkoidozė – lėtinė nežinomos etiologijos granulominė liga, dažniausiai pažeidžianti plaučius, pasireiškianti ląsteliniu imuniniu atsaku pažeistuose organuose. Ligos metu antigeno aktyvinti Th limfocitai veikiami IL-2 proliferuoja ir susikaupia plaučių alveolėse sukeldami T ląstelinį alveolitą. Bronchoalveolinio lavažo skystyje (BAL) didėja limfocitų skaičius ir CD4+/CD8+ T limfocitų santykis. Kartu su alveolitu formuojasi granulomos. Granulomos gali susiskaidyti spontaniškai arba išnykti tik po tam tikro gydymo, liga gali progresuoti išvešant fibroziniam audiniui. Sarkoidozės metu formuojantis granulomoms ir vykstant uždegimui reikšminga ne vien ląstelių proliferacija, bet ir jų programuota mirtis arba apoptozė. Fas antigenas (CD95), yra vienas iš apoptozę sukeliančių signalų perdavimo receptorių. Kadangi sarkoidozės etiologija yra nežinoma ir iki šiol nėra aiški ligos prognozė šio tyrimo tikslas buvo ištirti ligonių, sergančių plaučių sarkoidoze, proliferacinio (CD25) ir apoptozės inicijavimo (CD95) receptorių ekspresiją T limfocitų membranose, bronchoalveolinio lavažo skystyje ir periferiniame kraujyje. TYRIMOJI MEDŽIAGA buvo surinkta Vilniaus Universiteto ligoninės ,,Santariškių klinikos‘‘ Laboratorinės diagnostikos centro Imunologijos laboratorijoje. Ištirti 42 ligoniai, sergantys sarkoidoze: 19 moterų ir 23 vyrai nuo 23 iki 77 metų (amžiaus vidurkis – 38,8 ± 10,5 metų). Tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupės: sergantys aktyvia (n = 20) ir neaktyvia (n = 22)... [toliau žr. visą tekstą] / Sarcoidosis is a chronic granulomatous lung disease of unknown origin. The accumulation of activated CD4+ T cells at sites of inflammation represents an early stage in granuloma formation. Antigenic presentation stimulates T cells to proliferate via the production of interleukin IL-2. In the last few years evidence has arisen for dysregulation of apoptosis in a number of different pulmonary diseases. Mechanisms governing the normal resolution of inflammatory processes are poorly understood. CD95, also known as Fas antigen, has the ability to activate the cellular death program „apoptosis“, which can be critical for limiting an inflammatory response. This study aimed to investigate the apoptotic and proliferating markers of lung and peripheral blood T-lymphocytes. MATERIAL. The invesigation material was gathered in Vilnius University hospital „Santariškių klinikos“ in the Immunological laboratory. 45 patients with sarcoidosis (the average age was 38,8±10,5 years) were investigated. The patients were divided into two groups: the ones having an active form of sarcoidosis (n=20) and the others non-active form of sarcoidosis (n=22). In addition, 5 healthy volunteers participated in the invesigation. Lymphocyte analysis was performed using flow cytometric method. RESULTS. The percentage of lymphocytes expressing IL-2 receptor &#945; chain (CD25) in patients with sarcoidosis (active form (21.0±7,7%) and non-active form (16,0±8,2%)) in BAL fluid is higher (p<0,05) comparend with... [to full text]

Po pirmosios širdies transplantacijos 1967 metais, ši operacija iš eksperimentinio gydymo tapo šiuolaikiniu, pažangiu sunkių širdies ligų gydymo būdu. Širdis šiuo metu yra trečias pagal dažnumą transplantuojamas organas JAV. UNOS (angl. Unaited Network for Organs Sharing) duomenimis JAV kasmet atliekama 2700 širdies transplantacijos operacijų. Tyrimai rodo, kad pirmuosius metus po operacijos išgyvena apie 85% pacientų, pirmus trejus metus – 75% pacientų. ISHLT (angl. International Society for Heart and Lung Transplantation) registravimo duomenys rodo, kad šiuo metu pasaulyje gyvena apie 50 000 žmonių, turinčių širdies transplantatą [20]. Nepakankamas donorų skaičius skatina mokslininkus ieškoti alternatyvių širdies ligomis sergančių pacientų gydymo būdų. Šiuo metu daug dėmesio skiriama kamieninių ląstelių tyrimams ir galimam jų pritaikymui įvairiom ligom gydyti. Su eksperimentiniais pelių modeliais parodyta, kad kamieninės ląstelės, implantuotos į širdies raumenį, geba diferencijuotis į kardiomiocitus ir kraujagyslių endotelio ląsteles ir atkurti pažeistą raumenį. Taučiau publikuota ir nemažai nesėkmių, susijusių su kamieninių ląstelių terapija, pvz.: neprigyjimas implantuotoje vietoje, nepilna diferencijacija [59]. Žmogaus mezenchiminių kamieninių ląstelių auginimas užtrunka, o gydymo dažnai prireikia tuoj pat [50]. Šios ir daug kitų problemų reikalauja daugybės tyrimų ir eksperimentų, todėl transplantacija kol kas išlieka pagrindiniu gydymo būdu, prailginančiu pacientų... [toliau žr. visą tekstą] / The ame of this work was to evaluate the changes of the expresion of T lymphocyte CD16/56, CD103, CD134 surface markers in the blood of the patients who underwent heart transplantation. For this purpose we collected heparinized blood samples of 21 patients with cardiac transplant and 29 healthy volunteers. 9 patients out of 21 underwent acute cardiac transplant rejection. Blood samples of these patients were tested using flow cytometry 10 days before heart rejection and on the day when rejection was uphold. Our results showed that the expresion of T lymphocyte CD16/56 surface molecule is higher on the rejection day then in controle group. Exspresion of CD103 marker is higher 10 days before rjection than on the rejection day and is lower then in healthy volunteers. Expresion of CD134 marker is higher before transplant rejection and higher then in healthy controles. Monitoring of CD3+CD103+ and CD+CD134+ cells in the blood after heart transplantation could be helpful in prediction of heart transplant rejection.

The aim of the study To investigate relationship between inflammation of the airways (bronchi) and pulmonary function. Objectives 1. To examine the levels of peripheral blood cytokines of patients suffering from COPD during exacerbation and remission, in order to detect non-invasive marker/markers of COPD that will enable us to differentiate infectious origin of exacerbation from non-infectious. 2. To investigate relationship between radiology changes of the lungs and respiratory function in patients suffering from chronic obstructive pulmonary disease. 3. To find out whether it is possible to evaluate changes of airway inflammation using classical inflammation and bacterial markers in patients suffering from COPD. To evaluate dependence of these markers on COPD clinical phase. 4. To evaluate the count of regulatory T lymphocytes (CD4+CD25+), as cells, possibly decreasing inflammation, in blood of the patients suffering from COPD and compare the results with results obtained from the group of patients who are not suffering from COPD. 5. To examine the amount of cells with CD25+ marker in mucosa of bronchi of patients suffering from COPD and compare this result with the result obtained in the control groups of non-smokers and smokers who are not suffering from COPD. Scientific novelty In practical work, the problem of timely diagnosis of exacerbation of the disease remains still important, despite significant achievements in research and treatment of COPD. The search of... [to full text] / Tyrimo tikslas: ištirti kvėpavimo takų (bronchų) uždegimo sąsajas su plaučių funkcija. Tyrimo uždaviniai 1. Ištirti asmenų, sergančių LOPL, periferinio kraujo citokinų koncentraciją ligos paūmėjimo ir remisijos metu, tikintis rasti neinvazinį LOPL paūmėjimo žymenį (žymenis), leisiantį atskirti infekcinę paūmėjimo kilmę nuo neinfekcinės. 2. Ištirti radiologinių plaučių pokyčių ir kvėpavimo funkcijos rodiklių sąsajas sergant lėtine obstrukcine plaučių liga. 3. Ištirti, ar apie kvėpavimo takų uždegimo pokyčius sergant LOPL galima spręsti iš klasikinių uždegimo ir bakterijų žymenų pokyčių kraujyje. Įvertinti šių kraujo žymenų priklausomybę nuo LOPL klinikinės fazės. 4. Nustatyti T reguliacinių limfocitų (CD4+CD25+), kaip galimai uždegimą slopinančių ląstelių, kiekį LOPL sergančių ligonių kraujyje ir palyginti su LOPL nesergančių asmenų grupe. 5. Ištirti CD25+ žymenį turtinčių ląstelių kiekį LOPL sergančių ligonių bronchų gleivinėje ir palyginti jį su LOPL nesergančių rūkančių ir nerūkančių asmenų kontrolinėmis grupėmis. Mokslinė darbo reikšmė ir naujumas. Nežiūrint didelių pasiekimų tiriant ir gydant LOPL, praktiniame darbe iki šiol išlieka savalaikio ligos paūmėjimo nustatymo problema. Nuolat ieškoma potencialių neinvazinių žymenų, kurie galėtų padėti laiku diagnozuoti LOPL paūmėjimą ir galimai nustatyti jo kilmę (bakterinis ar imuninis). Daug tikimasi iš citokinų, kaip potencialių LOPL paūmėjimo žymenų. Nors pavieniuose darbuose tirta IL-10 ir TNF-α koncentracija LOPL... [toliau žr. visą tekstą]

Tyrimo tikslas: ištirti kvėpavimo takų (bronchų) uždegimo sąsajas su plaučių funkcija. Tyrimo uždaviniai 1. Ištirti asmenų, sergančių LOPL, periferinio kraujo citokinų koncentraciją ligos paūmėjimo ir remisijos metu, tikintis rasti neinvazinį LOPL paūmėjimo žymenį (žymenis), leisiantį atskirti infekcinę paūmėjimo kilmę nuo neinfekcinės. 2. Ištirti radiologinių plaučių pokyčių ir kvėpavimo funkcijos rodiklių sąsajas sergant lėtine obstrukcine plaučių liga. 3. Ištirti, ar apie kvėpavimo takų uždegimo pokyčius sergant LOPL galima spręsti iš klasikinių uždegimo ir bakterijų žymenų pokyčių kraujyje. Įvertinti šių kraujo žymenų priklausomybę nuo LOPL klinikinės fazės. 4. Nustatyti T reguliacinių limfocitų (CD4+CD25+), kaip galimai uždegimą slopinančių ląstelių, kiekį LOPL sergančių ligonių kraujyje ir palyginti su LOPL nesergančių asmenų grupe. 5. Ištirti CD25+ žymenį turtinčių ląstelių kiekį LOPL sergančių ligonių bronchų gleivinėje ir palyginti jį su LOPL nesergančių rūkančių ir nerūkančių asmenų kontrolinėmis grupėmis. Mokslinė darbo reikšmė ir naujumas. Nežiūrint didelių pasiekimų tiriant ir gydant LOPL, praktiniame darbe iki šiol išlieka savalaikio ligos paūmėjimo nustatymo problema. Nuolat ieškoma potencialių neinvazinių žymenų, kurie galėtų padėti laiku diagnozuoti LOPL paūmėjimą ir galimai nustatyti jo kilmę (bakterinis ar imuninis). Daug tikimasi iš citokinų, kaip potencialių LOPL paūmėjimo žymenų. Nors pavieniuose darbuose tirta IL-10 ir TNF-α koncentracija LOPL... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study To investigate relationship between inflammation of the airways (bronchi) and pulmonary function. Objectives 1. To examine the levels of peripheral blood cytokines of patients suffering from COPD during exacerbation and remission, in order to detect non-invasive marker/markers of COPD that will enable us to differentiate infectious origin of exacerbation from non-infectious. 2. To investigate relationship between radiology changes of the lungs and respiratory function in patients suffering from chronic obstructive pulmonary disease. 3. To find out whether it is possible to evaluate changes of airway inflammation using classical inflammation and bacterial markers in patients suffering from COPD. To evaluate dependence of these markers on COPD clinical phase. 4. To evaluate the count of regulatory T lymphocytes (CD4+CD25+), as cells, possibly decreasing inflammation, in blood of the patients suffering from COPD and compare the results with results obtained from the group of patients who are not suffering from COPD. 5. To examine the amount of cells with CD25+ marker in mucosa of bronchi of patients suffering from COPD and compare this result with the result obtained in the control groups of non-smokers and smokers who are not suffering from COPD. Scientific novelty In practical work, the problem of timely diagnosis of exacerbation of the disease remains still important, despite significant achievements in research and treatment of COPD. The search of... [to full text]

There are many studies done to determine factors what can cause susceptibility to Sjögren's syndrome. Despite intensive research of the immune system, the model of the Sjögren's syndrome pathogenesis is not completely clear. Lymphopenia is a common symptom found in the pSS patients. Numerous studies are performed in order to determine the causes of lymphopenia, but there is a lack of detailed studies to reveal which cell population counts increase or decrease. Scarce studies are done to associate the changes in the immune cell population and the expression of humoral factors in the peripheral blood of pSS patients. The aim of dissertation work was to investigate the changes of the components of the systemic immune response in the peripheral blood of patients with primary Sjögren's syndrome (pSS) with different manifestations of the disease. In this study, a comprehensive analysis of B, NK and T cell populations and humoral factors in the peripheral blood of pSS patients was performed. For the first time the expression of CD57 and CD27 markers on CD8+ T cell population was analyzed. For the first time Th17/Th1-like cells in the peripheral blood of pSS patients were identified and imbalance in the distribution of T helper cell population was revealed. It can be explained by the significant increase of Th17/Th1-like lymphocyte population. The levels of IL-27 and IL-35 in sera of pSS patients were measured (not in the model system) for the first time as well. Primary Sjögren’s... [to full text] / Pastaruoju metu ypatingai intensyviai tiriami veiksniai, kurie gali paskatinti išsivystyti sindromą. Nepaisant intensyvių imuninės sistemos tyrimų, Sjögreno sindromo (SS) patogenezės modelis nėra pilnai aiškus. Pirminiu Sjögreno sindromu (pSS) sergančiųjų kraujyje būdinga limfopenija. Siekiant nustatyti to priežastis atlikta nemažai tyrimų, tačiau trūksta detalesnių tyrimų, atskleidžiančių kokių ląstelių populiacijų padaugėja/sumažėja, bei kokių ląstelių subpopuliacijų sąskaita, tai vyksta. Trūksta tyrimų, kurie susietų imuninės sistemos ląstelių populiacijų pokyčius ir humoralinių veiksnių raišką. Šio darbo tikslas buvo įvertinti pirminiu Sjögreno sindromu sergančių pacientų su skirtinga ligos raiška sisteminio imuninio atsako komponentų pokyčius periferiniame kraujyje. Darbe buvo atlikta kompleksinė, detali B, NK, T limfocitų populiacijų, jų subpopuliacijų ir humoralinių veiksnių analizė sergančių pSS pacientų periferiniame kraujyje. Pirmą kartą pSS pacientų periferiniame kraujyje tirtos CD8+ limfocitų populiacijos pagal jų ekspresuojamus CD57 ir CD27 žymenis. Pirmą kartą pSS pacientuose, o ne modelinėse sistemose, ištirta IL-27 ir IL-35 raiška kraujo serume. Pirmą kartą identifikuoti Th17/Th1-like limfocitai pSS pacientų periferiniame kraujyje. Nustatyta, kad pacientų sergančių pSS periferiniame kraujyje Th limfocitų populiacijų pusiausvyra yra sutrikusi, ir to priežastimi reikšmingas Th17/Th1-like limfocitų populiacijos pagausėjimas. Sergantiesiems pirminiu Sjögreno... [toliau žr. visą tekstą]

Pastaruoju metu ypatingai intensyviai tiriami veiksniai, kurie gali paskatinti išsivystyti sindromą. Nepaisant intensyvių imuninės sistemos tyrimų, Sjögreno sindromo (SS) patogenezės modelis nėra pilnai aiškus. Pirminiu Sjögreno sindromu (pSS) sergančiųjų kraujyje būdinga limfopenija. Siekiant nustatyti to priežastis atlikta nemažai tyrimų, tačiau trūksta detalesnių tyrimų, atskleidžiančių kokių ląstelių populiacijų padaugėja/sumažėja, bei kokių ląstelių subpopuliacijų sąskaita, tai vyksta. Trūksta tyrimų, kurie susietų imuninės sistemos ląstelių populiacijų pokyčius ir humoralinių veiksnių raišką. Šio darbo tikslas buvo įvertinti pirminiu Sjögreno sindromu sergančių pacientų su skirtinga ligos raiška sisteminio imuninio atsako komponentų pokyčius periferiniame kraujyje. Darbe buvo atlikta kompleksinė, detali B, NK, T limfocitų populiacijų, jų subpopuliacijų ir humoralinių veiksnių analizė sergančių pSS pacientų periferiniame kraujyje. Pirmą kartą pSS pacientų periferiniame kraujyje tirtos CD8+ limfocitų populiacijos pagal jų ekspresuojamus CD57 ir CD27 žymenis. Pirmą kartą pSS pacientuose, o ne modelinėse sistemose, ištirta IL-27 ir IL-35 raiška kraujo serume. Pirmą kartą identifikuoti Th17/Th1-like limfocitai pSS pacientų periferiniame kraujyje. Nustatyta, kad pacientų sergančių pSS periferiniame kraujyje Th limfocitų populiacijų pusiausvyra yra sutrikusi, ir to priežastimi reikšmingas Th17/Th1-like limfocitų populiacijos pagausėjimas. Sergantiesiems pirminiu Sjögreno... [toliau žr. visą tekstą] / There are many studies done to determine factors what can cause susceptibility to Sjögren's syndrome. Despite intensive research of the immune system, the model of the Sjögren's syndrome pathogenesis is not completely clear. Lymphopenia is a common symptom found in the pSS patients. Numerous studies are performed in order to determine the causes of lymphopenia, but there is a lack of detailed studies to reveal which cell population counts increase or decrease. Scarce studies are done to associate the changes in the immune cell population and the expression of humoral factors in the peripheral blood of pSS patients. The aim of dissertation work was to investigate the changes of the components of the systemic immune response in the peripheral blood of patients with primary Sjögren's syndrome (pSS) with different manifestations of the disease. In this study, a comprehensive analysis of B, NK and T cell populations and humoral factors in the peripheral blood of pSS patients was performed. For the first time the expression of CD57 and CD27 markers on CD8+ T cell population was analyzed. For the first time Th17/Th1-like cells in the peripheral blood of pSS patients were identified and imbalance in the distribution of T helper cell population was revealed. It can be explained by the significant increase of Th17/Th1-like lymphocyte population. The levels of IL-27 and IL-35 in sera of pSS patients were measured (not in the model system) for the first time as well. Primary Sjögren’s... [to full text]