Sjogreno sindromas, arba autoimuninis epitelitas, – tai neaiškios kilmės lėtinė autoimuninė liga, pažeidžianti egzokrinines liaukas ir dažniausiai pasireiškianti „sausuoju keratokonjunktyvitu” ir kserostomija. Šis sindromas pasižymi plačia klinikine raiška, apimančia tiek ir autoimuninę egzokrinopatiją, tiek ir sisteminį organizmo pažeidimą (pvz., kraujagyslių, plaučių, inkstų). Manoma, kad pagrindinis pirminio Sjogreno sindromo patologinis veiksnys yra padidėjusi epitelinių ląstelių apoptozė, kuri skatina egzokrininių liaukų infiltraciją limfocitais ir autoantikūnų gamybą. Darbo tikslas – ištirti sergančiųjų Sjogreno sindromu T limfocitų subpopuliacijų kiekybinius pokyčius. Limfocitų identifikavimui naudotas tėkmės citometrijos metodas. Tiriamąją grupę sudarė devyni asmenys, 2011 m. dėl sausumo sindromo besikreipusių į Vilniaus Universiteto ligoninės Santariškių klinikas (VULSK). Tiriamojoje grupėje buvo devynios moterys, kurių amžiaus vidurkis 48 m. ± 16,4 (min 20 m., max 67 m.). Sergančios pirminiu Sjogreno sindromu (n=5, amžiaus vidurkis 45,2 m. ± 15,96, min 20 m., max 61 m.) ir neautoimuninės kilmės sausumo sindromu (n=4, amžiaus vidurkis 51,75 m. ± 18,5, min 25 m., max 67 m.) ligonės nustatytos VULSK gydytojų, pagal Amerikos ir Europos bendro sutarimo Sjogreno sindromo klasifikacijos kriterijus ir taisykles. Gauti grupių duomenys buvo palyginti tarpusavyje. Nustatyta tendencija, kad sergančiųjų pirminiu Sjogreno sindromu periferiniame kraujyje mažėja NK ląstelių... [toliau žr. visą tekstą] / Sjögren’s syndrome is a chronic autoimmune disease associated with variable degree of lymphocytic infiltration of salivary and lacrimal glands, broad clinical manifestations and approximately 5% of patients developming lymphoma. The most prevalent symptom in patients with Sjögren’s syndrome is diminished lacrimal and salivary gland function, xerostomia, kerotoconjunctivitis sicca and parotid gland enlargement. Changes in blood lymphocyte subsets not only mirror alterations in other tissues and organs, but might also provide information about involvement of the immune system in the pathogenesis of Sjögren’s syndrome. Evaluation of phenotypic changes of peripheral blood lymphocytes can be useful in monitoring and treatment of the disease. The aim of this study was to evaluate the quantitative changes in peripheral blood T lymphocyte subsets in patients with Sjögren’s syndrome. Patients and Methods: T lymphocyte subsets in peripheral blood of 5 patients with Sjögren’s syndrome were determined using flow cytometry and compared with the group of 4 control subjects. All patients and control subjects were female. The mean age of patients with Sjögren’s syndrome was 45,2 years, range 20 – 61 years. The mean age of subjects of the control was 51,8 years, range 25 – 67 years. A trend for the decrease in percentage of NK cells in peripheral blood was determined in patients with primary Sjögren’s syndrome. Little change was found in percentages of T and B lymphocytes. The detailed... [to full text]

Sarkoidozė – lėtinė nežinomos etiologijos granulominė liga, dažniausiai pažeidžianti plaučius, pasireiškianti ląsteliniu imuniniu atsaku pažeistuose organuose. Ligos metu antigeno aktyvinti Th limfocitai veikiami IL-2 proliferuoja ir susikaupia plaučių alveolėse sukeldami T ląstelinį alveolitą. Bronchoalveolinio lavažo skystyje (BAL) didėja limfocitų skaičius ir CD4+/CD8+ T limfocitų santykis. Kartu su alveolitu formuojasi granulomos. Granulomos gali susiskaidyti spontaniškai arba išnykti tik po tam tikro gydymo, liga gali progresuoti išvešant fibroziniam audiniui. Sarkoidozės metu formuojantis granulomoms ir vykstant uždegimui reikšminga ne vien ląstelių proliferacija, bet ir jų programuota mirtis arba apoptozė. Fas antigenas (CD95), yra vienas iš apoptozę sukeliančių signalų perdavimo receptorių. Kadangi sarkoidozės etiologija yra nežinoma ir iki šiol nėra aiški ligos prognozė šio tyrimo tikslas buvo ištirti ligonių, sergančių plaučių sarkoidoze, proliferacinio (CD25) ir apoptozės inicijavimo (CD95) receptorių ekspresiją T limfocitų membranose, bronchoalveolinio lavažo skystyje ir periferiniame kraujyje. TYRIMOJI MEDŽIAGA buvo surinkta Vilniaus Universiteto ligoninės ,,Santariškių klinikos‘‘ Laboratorinės diagnostikos centro Imunologijos laboratorijoje. Ištirti 42 ligoniai, sergantys sarkoidoze: 19 moterų ir 23 vyrai nuo 23 iki 77 metų (amžiaus vidurkis – 38,8 ± 10,5 metų). Tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupės: sergantys aktyvia (n = 20) ir neaktyvia (n = 22)... [toliau žr. visą tekstą] / Sarcoidosis is a chronic granulomatous lung disease of unknown origin. The accumulation of activated CD4+ T cells at sites of inflammation represents an early stage in granuloma formation. Antigenic presentation stimulates T cells to proliferate via the production of interleukin IL-2. In the last few years evidence has arisen for dysregulation of apoptosis in a number of different pulmonary diseases. Mechanisms governing the normal resolution of inflammatory processes are poorly understood. CD95, also known as Fas antigen, has the ability to activate the cellular death program „apoptosis“, which can be critical for limiting an inflammatory response. This study aimed to investigate the apoptotic and proliferating markers of lung and peripheral blood T-lymphocytes. MATERIAL. The invesigation material was gathered in Vilnius University hospital „Santariškių klinikos“ in the Immunological laboratory. 45 patients with sarcoidosis (the average age was 38,8±10,5 years) were investigated. The patients were divided into two groups: the ones having an active form of sarcoidosis (n=20) and the others non-active form of sarcoidosis (n=22). In addition, 5 healthy volunteers participated in the invesigation. Lymphocyte analysis was performed using flow cytometric method. RESULTS. The percentage of lymphocytes expressing IL-2 receptor &#945; chain (CD25) in patients with sarcoidosis (active form (21.0±7,7%) and non-active form (16,0±8,2%)) in BAL fluid is higher (p<0,05) comparend with... [to full text]

Šioje disertacijoje aprašyti tyrimai, atlikti siekiant įvertinti plazminių ląstelių imunotipavimo, taikant tėkmės citometriją, prognostinį potencialą. Patikrinome hipotezę, jog cirkuliuojančių plazminių ląstelių kinetika gydymo metu gali, anksčiau, nei standartiniai metodai įvertinti atsaką į gydymą. Tyrime naudojome iki tol neaprašytą plazminių ląstelių imunofenotipavimo metodiką. Mėginiai dažyti dviem skirtingais žymenų deriniais: CD56/CD138/CD45/CD19/CD38/CD20 ir cLambda/cKappa/CD138/CD19/CD38/CD56. Nustatėme, kad sveikų donorų kaulų čiulpuose aptinkama ~30% plazminių ląstelių, turinčių atipine CD56 ir/ar CD19 žymenų raiška. Optimizavome tėkmės citometrijos metodiką normalių ir piktybinų plazminų ląstelių aptikimui. Nustatėme, kad piktybinių cirkuliuojančių plazminių ląstelių proporcijos nesumažėjimas po pirmojo chemoterapijos kurso, su 91,7% jautrumu bei 93,3% specifiškumu prognozuoja ankstyvą progresiją. Pacientų, kuriems cirkuliuojančių plazminių ląstelių proporcija nesumažėjo, laikas iki progresijos ir bendras išgyvenamumas buvo statistiškai patikimai trumpesnis, nei pacientų, kuriems piktybinių cirkuliuojančių plazminių ląstelių proporcija sumažėjo ar šios ląstelės buvo neaptinkamos. Ištyrėme normalių plazminių ląstelių populiacijos klinikinę vertę pacientams, sergantiems mielomine liga. Apibendrinant, plazminių ląstelių imunofenotipavimas taikant tėkmės citometrijos metodą suteikia prognostiškai reikšmingos informacijos. Svarbiausias radinys, jog cirkuliuojančių... [toliau žr. visą tekstą] / The investigations presented in this dissertation were initiated with the intention to evaluate the prognostic value of plasma cells immunophenotypic analysis in multiple myeloma patients. We tested the hypothesis that kinetics of peripheral blood circulating plasma cells in response to first chemotherapy cycle could identify patients refractory to given treatment. We employed novel original methodology for plasma cells immunophenotyping: cells were stained in two tubes with antibody combinations CD56/CD138/CD45/CD19/CD38/CD20 and cLambda/cKappa/CD138/CD19/CD38/CD56. We found that ~30% of all plasma cells in bone marrow of healthy donors are immunophenotypically aberrant by CD56 and/or CD19 marker expression. We optimized immunophenotypic differentiation between malignant and normal plasma cells. Non reduction of malignant circulating plasma cells in response to first chemotherapy cycle predicted early progression with sensitivity and specificity of 91.7% and 93.3%, respectively. Time to progression and overall survival were significantly shorter in these patients as compared to patients with undetectable or reduced malignant circulating plasma cells. We also evaluated the clinical value of normal plasma cell subpopulation detection in peripheral blood and bone marrow of multiple myeloma patients. In summary, we demonstrated that immunophenotyping of plasma cells using multiparameter flow cytometry provides important prognostic information. The major finding was that the... [to full text]

The investigations presented in this dissertation were initiated with the intention to evaluate the prognostic value of plasma cells immunophenotypic analysis in multiple myeloma patients. We tested the hypothesis that kinetics of peripheral blood circulating plasma cells in response to first chemotherapy cycle could identify patients refractory to given treatment. We employed novel original methodology for plasma cells immunophenotyping: cells were stained in two tubes with antibody combinations CD56/CD138/CD45/CD19/CD38/CD20 and cLambda/cKappa/CD138/CD19/CD38/CD56. We found that ~30% of all plasma cells in bone marrow of healthy donors are immunophenotypically aberrant by CD56 and/or CD19 marker expression. We optimized immunophenotypic differentiation between malignant and normal plasma cells. Non reduction of malignant circulating plasma cells in response to first chemotherapy cycle predicted early progression with sensitivity and specificity of 91.7% and 93.3%, respectively. Time to progression and overall survival were significantly shorter in these patients as compared to patients with undetectable or reduced malignant circulating plasma cells. We also evaluated the clinical value of normal plasma cell subpopulation detection in peripheral blood and bone marrow of multiple myeloma patients. In summary, we demonstrated that immunophenotyping of plasma cells using multiparameter flow cytometry provides important prognostic information. The major finding was that the... [to full text] / Šioje disertacijoje aprašyti tyrimai, atlikti siekiant įvertinti plazminių ląstelių imunotipavimo, taikant tėkmės citometriją, prognostinį potencialą. Patikrinome hipotezę, jog cirkuliuojančių plazminių ląstelių kinetika gydymo metu gali, anksčiau, nei standartiniai metodai įvertinti atsaką į gydymą. Tyrime naudojome iki tol neaprašytą plazminių ląstelių imunofenotipavimo metodiką. Mėginiai dažyti dviem skirtingais žymenų deriniais: CD56/CD138/CD45/CD19/CD38/CD20 ir cLambda/cKappa/CD138/CD19/CD38/CD56. Nustatėme, kad sveikų donorų kaulų čiulpuose aptinkama ~30% plazminių ląstelių, turinčių atipine CD56 ir/ar CD19 žymenų raiška. Optimizavome tėkmės citometrijos metodiką normalių ir piktybinų plazminų ląstelių aptikimui. Nustatėme, kad piktybinių cirkuliuojančių plazminių ląstelių proporcijos nesumažėjimas po pirmojo chemoterapijos kurso, su 91,7% jautrumu bei 93,3% specifiškumu prognozuoja ankstyvą progresiją. Pacientų, kuriems cirkuliuojančių plazminių ląstelių proporcija nesumažėjo, laikas iki progresijos ir bendras išgyvenamumas buvo statistiškai patikimai trumpesnis, nei pacientų, kuriems piktybinių cirkuliuojančių plazminių ląstelių proporcija sumažėjo ar šios ląstelės buvo neaptinkamos. Ištyrėme normalių plazminių ląstelių populiacijos klinikinę vertę pacientams, sergantiems mielomine liga. Apibendrinant, plazminių ląstelių imunofenotipavimas taikant tėkmės citometrijos metodą suteikia prognostiškai reikšmingos informacijos. Svarbiausias radinys, jog cirkuliuojančių... [toliau žr. visą tekstą]