Balso atpažinimo biometrinis metodas remiasi tuo kad žmogaus balsas savyje turi nemažą kiekį informacijos: kalba(anglų, rusų, lietuvių), kalbos patologija, lyti, emocinę būseną, amžių. Todėl kaip ir pirštų antspaudai žmonių balsai skiriasi. Nors kalbėtojo atpažinimo tikslumas yra mažesnis už pirštų antspaudus ar tinklainės skanavimą, tačiau kalbėtojo atpažinimo techninė įranga yra kur kas pigesnė, užtenka paprasto mikrofono. Todėl mano magistro darbui buvo pasirinkta tema : Balso technologijų taikymas vartotojo atpažinimo uždaviniuose. Šiame darbe yra apžvelgti iki šiol įvykdyti eksperimentai ir tyrimai šioje srityje. Taip pat apžvelgti pagrindiniai kalbėtojų atpažinimo principai ir metodai. Jų veikimo pobūdis, panaudojimo galimybės ir teikiamas atpažinimo tikslumas. Tad pasinaudojant Eksperimento metu buvo sukurta programa, kurios tikslas yra kalbėtojo atpažinimas. Programos veikimas susideda iš trijų pagrindinių žingsniu: Duomenų rinkimo, treniravimo ir testavimo. Pasinaudojant analizės ir teorijos rezultatais sukuriamas eksperimento planas, kuris buvo realizuotas. Sukuriama atpažinimo programa, kurios veikimo principas: paimti garso failai yra apdorojami, iškerpamas reikalingas eksperimentinis žodis „vienas“, bei naujas garso failas yra apdorojamas (naikinami amplitudės ir DC svyravimai, bei pašalinama tyla ir triukšmas). Tada vykdomas testavimo etapas, kurio metu treniruojamas kalbos modelis, kuriama VQ kodų knyga kiekvienam etalonui. Vėliau kodų knyga bus panaudota... [toliau žr. visą tekstą] / Voice biometric authentication method based on the fact that the human voice itself has a significant amount of information: the language (English, Russian, Lithuanian), speech pathology, sex, emotional status, age. Therefore, as the fingerprints of human voices are different. Although the speaker identification accuracy is lower for fingerprints or retinal scanning, but the speaker recognition hardware is much cheaper, just a simple microphone is needed. This work will review the experiments and studies done in this field. As well as an overview of the main principles and methods of speakers identification. Their operational nature, uses, and the accuracy recognition. So the experiment was developed, which aims to speaker identification. Program operation consists of three main steps: data collection, training and testing. The analysis of the theory resulted in creating a plan of the experiment, which has been realized. Created an authentication program, with the operating principle: taken audio files are processed, the necessary experimental word "one" is cut , and a new sound file is handled (noise and silence reduction, and DC offset elimination). Then, out of testing phase, during which the language model is trained, a VQ code book for each standard. Later, the code book will be used for speaker recognition. Testing at the same loaded the sound files in succession, and the use of VQ code book is calculated using Euclidean distance, the standard test with which the... [to full text]

The study was aimed to estimate biological changes in segetal flora in spring barley agrophytocenoses differing in weed suppressive ability. Research subject – spring barley varieties of different stem height (tall-stemmed, of moderate height, short-stemmed) and annual weeds. Research tasks: 1. To estimate yield forming elements of spring barley: emergence, tillering, biomass growth, plant height, and leaf area index. 2. To study weed suppressive ability of tall-stemmed, of moderate height, and short-stemmed spring barley. 3. To assess biological changes in annual weeds growing in different competition environments under field and greenhouse conditions. 4. By relating spring barley and weed growth indicators, to estimate factors (weed suppressive ability of spring barley as influenced by stand density and sowing time) exerting a significant effect on crop-weed competition in an agrophytocenose. / Įvertinti segetalinės floros biologinius pokyčius skirtingo konkurencingumo vasarinių miežių agrofitocenozėje. Tyrimų objektas – vasarinių miežių aukštaūgiai, vidutinio aukščio, žemaūgiai augalai ir trumpaamžės piktžolės. Tyrimų uždaviniai: 1. Įvertinti vasarinių miežių derlių formuojančius elementus: augalų sudygimą, krūmijimąsi, žaliosios masės priaugimą, aukštį ir lapų ploto indeksą (LAI). 2. Ištirti aukštaūgių, vidutinio aukščio ir žemaūgių vasarinių miežių augalų gebą konkuruoti su piktžolėmis. 3. Įvertinti trumpaamžių piktžolių, augančių skirtingomis konkurencijos sąlygomis, biologinius pokyčius lauko ir šiltnamio sąlygomis. 4. Siejant vasarinių miežių ir piktžolių augimo rodiklius, įvertinti veiksnius (skirtingo konkurencingumo veisles ir nevienodą pasėlio tankumą bei vasarinių miežių sėjos laiką), turinčius esminės įtakos augalų konkurencijai agrofitocenozėje.

Baigiamajame magistro darbe nagrinėjamas genetinių algoritmų taikymas biometrijoje. Išnagrinėta plačiausiai naudojama biometrinė informacija, aprašytos labiausiai paplitusios biometrinės sistemos, genetiniai algoritmai bei jų pritaikymas biometrinių sistemų optimizavimui. Baigiamajame darbe pasiūlytas naujas rankos atpažinimo metodas. Šiam metodui pritaikyti genetiniai algoritmai. Darbą sudaro 7 dalys: įvadas, biometrija, genetiniai algoritmai, genetinių algoritmų taikymas biometrinėse sistemose, genetinių algoritmų taikymas rankos atpažinimui, išvados ir literatūra. Darbo apimtis – 51 p. teksto be priedų, 30 pav., 4 lent., 32 bibliografiniai šaltiniai. / In the graduation thesis to receive the master‘s degree the application of genetic algorithms in biometrics is analysed. The most widely used biometric information have been examined, the most common biometric systems, genetic algorithms and their customization in biometric systems optimization have been described. A new method is proposed for hand recognition. Genetic algorithms have been customized for this method. Structure: introduction, biometry, genetic algorithms, application of genetic algorithms in biometric systems, application of genetic algorithms for hand recognition, the conclusions and bibliography. Thesis consist of: 51 p. text without appendixes, 30 pictures, 4 tables, 32 bibliographical entries.

Saugiais gali būti laikomi tik užšifruoti duomenys, o šifravimas neįmanomas be šifravimo rakto. Vienas iš geriausiai žinomų ir plačiausiai naudojamų šifravimo raktų yra slaptažodis, tačiau pagrindinis jo trūkumas tas, kad jį reikia atsiminti. Šioje situacijoje gali padėti biometrija, kadangi praktiškai kiekvienas žmogus turi unikalias charakteristikas. Tačiau pagrindinė problema yra - kaip iš biometrinių charakteristikų suformuoti šifravimo raktą. Pirštų atspaudai yra gerai žinoma biometrinė charakteristika, naudojama žmonių identifikavimui ir tapatybės patvirtinimui, o USB atmintinėse ar nešiojamuosiuose kompiuteriuose integruoti pirštų atspaudų skaitytuvai jau nieko nebestebina. Kiekvienas piršto atspaudas gali būti aprašytas minutiae taškų matrica iš kurios būtų galima generuoti šifravimo raktą. Tačiau netgi to paties piršto atspaudai nėra identiški ir į tai reikia atsižvelgti. Šiame darbe pateikiamas vienas tiesioginių šifravimo raktų generavimo iš pirštų atspaudų metodas. Iš atspaudo suformuojama minutiae taškų matrica, iš jos suformuojami parametrai ir perduodami raktų generatoriams. Matricų formavimui panaudoti du produktai, realizuoti 8 generatoriai, formuojantys 64 ir 128 bitų ilgio šifravimo raktus. Sistema ištestuota su pasiruošta pirštų atspaudų duomenų baze, pateikti gauti rezultatai. / Only encrypted data can be treated as secure data and encryption is impossible without encryption key. One of the best known and widely used encryption keys is password, but the main its drawback is necessity to remember it. Biometrics may help to avoid this situation, because everyone has unique characteristics. But the main question is how to extract encryption key from biometric data. Fingerprints are well known biometric characteristic, used for people identification or authentication and fingerprint readers integrated into USB flash drives or laptops don’t cause surprise any more. Every fingerprint can be described using minutiae points’ matrix and from this matrix encryption key can be generated. But fingerprints of the same finger aren’t identical, so this must be kept in mind as well. In this research one method of direct encryption key generation from fingerprint is introduced. Minutiae matrix is structured from fingerprint image; parameters are formed and passed to encryption key generators. Two products were used for making matrix and eight generators were produced, generating encryption keys length of 64 and 128 bits. This system was tested with prepared fingerprint set and all the results are given.

Šiame darbe aptariamos vartotojų internete tykančios grėsmės, susijusios su tapatybės vagystėmis. Aptariamos slaptažodžių žvejybos bei MITM atakos ir jų veikimo principai. Problemos sprendimui siūloma naudoti vieną iš biometrijos dalių - klavišų paspaudimo analizę. Pagrindinis darbo tikslas - atlikus tyrimą nustatyti, ar galima naudojant klavišų paspaudimo analizės metodą sėkmingai sumažinti tapatybės vagystės tikimybę. Pateikiami tyrimo rezultatai naudojant skirtingai veikiančias programas, naudojančias klavišų paspaudimo analizės metodą. Analizuojama, kaip klavišų paspaudimo analizės panaudojimo galimybė kinta keičiant tam tikras analizės sudedamąsias dalis. / This paper analyzes vulnerabilities that internet users face on the internet, which are related to identity theft. Phishing and MITM attacks and their principals are described. For solving this problem is suggested one part of biometrics-Keystroke analysis. Goal of this paper is to analyze possibility to reduce probability of these attacks by using Keystroke analysis. The results of using different types of programs using Keystroke analysis are presented. Analysis off how possibility of usability to use Keystroke analysis differs by changing different parts of Keystroke analysis.

Automobilių apsauga visada buvo, yra ir bus aktuali. Esamos apsaugos priemonės nesunkiai apeinamos ir nesudaro didelių kliūčių, norint transporto priemonę pasisavinti. Reikalinga naujoviška vairuotojo autentifikavimo sistema, galinti sumažinti šią, pasisavinimo tikimybę. Tam tinka biometrija – asmens bruožų ar charakteristikų statistinė analizė ir nustatymas. Juos nustačius, gali būti naudojami asmens autentifikacijai. Tai daroma lyginant su anksčiau užfiksuotu šablonu. Naudojama šioms autentifikacijoms: kompiuteriuose tinklų, praėjimo kontrolės, bankomatuose, apsipirkimams kreditinėmis kortelėmis, mobiliuosiuose telefonuose, delniniuose kompiuteriuose, medicininių įrašų valdymui, nuotoliniame mokymesi ir t.t. Pirštų kraujagyslės – nauja biometrinės autentifikacijos forma. Kadangi kraujagyslės yra po oda, jos yra nematomos apšviečiant natūralia šviesa. Tačiau jos puikiai matomos apšvietus artima infraraudoniems spinduliams šviesa. Šiame tyrime buvo sukurtas ir ištirtas biometrinės autentifikacijos automobiliams modelis. Ištirtas trijų atvaizdų apdorojimo algoritmų tinkamums, nustatant kuris jų mažiausia jautrus raiškos ir triukšmo pasikeitimams. Jį ir siūlome naudoti šiame autentifikacijos modelyje. / Automobile security is always relevant. Existing security systems could be easily bypassed and are not a big barrier for thieves. So there is a necessity for a innovative authentication system. Biometrics consist of methods for uniquely recognizing humans based upon one or more intrinsic physical or behavioral traits. In computer science, in particular, biometrics is used as a form of identity access management and access control. It could be also used for automobile security. Finger vein comparison is a relatively new form of biometrics, which could also be used for authentication. Images of finger veins could be obtained illuminating fingers with near-infrared light. Those images are very unique and different for every person and every finger. In this research biometric authentication model for automobiles is developed and researched. Three image recognition algorythms were tested in the experiment, determining which one is less sensitive to resolution changes and noise. The results were given, proposing use of one algorythm, in our model of biometric authentication system for automobiles.

<p>Stopa prematuriteta konstantno raste, a sve vi&scaron;e prevremeno rođenih beba koje prežive neonatalni i perinatalni period zahteva adekvatno sistemsko i oftalmolo&scaron;ko praćenje i tretman. Prematuritet sam po sebi, predstavlja rizik za razvoj vida. Taj rizik dodatno povećava prisustvo prematurne retinopatije i refraktivnih mana. Skrining i tretman promena na retini u sklopu prematuriteta, kao i optička korekcija refraktivnih mana obezbeđuju uslove za razvoj vida. Cilj ovog istraživanja je bio utvrditi promene biometrijskih karakteristika oka prematurusa, sa i bez prematurne retinopatije, tokom &scaron;estogodi&scaron;njeg praćenja, utvrditi refraktivni status ove dve grupe dece sa &scaron;est godina, te povezati promene biometrijskih karakteristika oka sa refrakcijom. U ispitivanje je uključeno 192 prevremeno rođena deteta (384 oka). Vr&scaron;ena su tri pregleda, u uzrastu od 3 meseca, 12 meseci i 6 godina starosti. Nakon prvog pregleda ispitivani uzorak je, u zavisnosti od nalaza na očnom dnu, podeljen na bebe sa prematurnom retinopatijom i bebe bez ovog oboljenja, a kako bi se uporedile proučavane karakteristike. U sva tri navedena uzrasta je pregledano očno dno i merene su tri glavne biometrijske karakteristike koje utiču na refraktivni status: aksijalna dužina oka, dubina prednje očne komore i debljina očnog sočiva. Sa &scaron;est godina je određena refrakcija, uključujući zakrivljenost rožnjače odnosno kornealni astigmatizam, vidna o&scaron;trina bez korekcije refraktivne mane, a zatim i nakon korekcije. Ostali neophodni podaci su dobijeni iz medicinske dokumentacije. Pokazano je da prematurna retinopatija utiče na refraktivni status i vidni ishod sa &scaron;est godina, pre svega uticajem na zakrivljenost rožnjače, aksijalnu dužinu oka i dubinu prednje očne komore, dok su promene debljine očnog sočiva bez posebnog značaja. Vidne o&scaron;trine oba oka u pred&scaron;kolskom uzrastu prevremeno rođene dece sa prematurnom retinopatijom su statistički značajno manje kada se uporede sa vidnim o&scaron;trinama prevremeno rođene dece bez retinopatije, ali razlika u ovim dvema vrednostima gubi statističku značajnost nakon optičke korekcije. Učestalost astigmatizma u prematurnoj populaciji sa 6 godina je visoka, a od onih koji imaju astigmatizam u tom uzrastu, vi&scaron;e od dve trećine je imalo prematurnu retinopatiju. Ukupna učestalost miopije, hipermetropije i emetropije u prematurnoj populaciji sa 6 godina je 18,9%, 54,7% i 13,2%, a preostalih 13,2% su anizometropi. U vi&scaron;e od trećine dece, sa prematurnom retinopatijom u najranijem uzrastu, sa &scaron;est godina postoji gubitak vidne sposobnosti, koji je najče&scaron;će blag, no može biti i potpun.</p> / <p>The number of babies born prematurely is constantly growing, so more and more of them need appropriate systemic and ophthalmologic monitoring and treatament. Prematurity itself, represents a risk for the development of vision. This risk further reinforces the presence of retinopathy of prematurity and refractive errors. Screening and treatment of retinopathy, as well as optical correction of refractive errors provide adequate conditions for the development of vision. The aim of this study was to determine changes of biometric features of eyes of the prematurely born infants, with and without retinopathy of prematurity, during the six-year follow-up. We also want to determine the refractive status of these two groups of children in the six year, and to link changes of biometric features with their eye refraction. The study included 192 prematurely born children (384 eyes). The examinations were performed at 3 months, 12 months and 6 years and they included fundus examination and measurements of the ocular axial length, anterior chamber depth and lens thickness. After dividing the subjects into two groups, based on the results of the fundus examination at 3 months, the results of the children with and without retinopathy were compared. At the age of six we also determine the refraction of eyes, including the curvature of the cornea and corneal astigmatism, visual acuity without correction of refractive error, and then after it. Other necessary data were obtained from medical documentation. It is shown that retinopathy of prematurity affects the refractive status and visual outcome at sixth year, primarily by the changes of curvature of the cornea, the axial length of the eye and the depth of the anterior chamber, while the change in the lens thickness has no significance. Visual acuity in both eyes in the preschool age preterm born children with retinopathy of prematurity are significantly less, when compared to visual acuity in preterm infants without retinopathy, but the difference in these two values lost statistical significance after optical correction. The rate of astigmatism in preterm population of six years is high, and of those who have astigmatism in this age group, more than two-thirds had retinopathy of prematurity. The overall incidence of myopia, hypermetropia and emetropia in the prematurely born, six years old children is 18.9%, 54.7% and 13.2%, and the remaining 13.2% have anisometropia. In more than a third of children with retinopathy of prematurity at an early age, with six years, there has been loss of visual acuity, which is usually mild, but it can be complete.</p>

<p>Mотив за истраживање је унапређење процеса аутоматског препознавања говорника без обзира на садржај изговоренoг текста.<br />Циљ ове докторске дисертације је дефинисање новог биометријског обележја за препознавање говорника независно од изговореног текста &minus; дводимензионалне информационе ентропије говорног сигнала.<br />Дефинисање новог обележја се врши искључиво у временском домену, па је рачунарска сложеност алгоритма за његово издвајање знатно мања у односу на обележја која се издвајају у фреквенцијском домену. Оцена перформанси дводимензионалне информационе ентропије је урађена над репрезентативним скупом случајно одабраних говорника. Показано је да предложено обележје има малу варијабилност унутар говорног сигнала једног говорника, а велику варијабилност између говорних сигнала различитих говорника.</p> / <p>Motiv za istraživanje je unapređenje procesa automatskog prepoznavanja govornika bez obzira na sadržaj izgovorenog teksta.<br />Cilj ove doktorske disertacije je definisanje novog biometrijskog obeležja za prepoznavanje govornika nezavisno od izgovorenog teksta &minus; dvodimenzionalne informacione entropije govornog signala.<br />Definisanje novog obeležja se vrši isključivo u vremenskom domenu, pa je računarska složenost algoritma za njegovo izdvajanje znatno manja u odnosu na obeležja koja se izdvajaju u frekvencijskom domenu. Ocena performansi dvodimenzionalne informacione entropije je urađena nad reprezentativnim skupom slučajno odabranih govornika. Pokazano je da predloženo obeležje ima malu varijabilnost unutar govornog signala jednog govornika, a veliku varijabilnost između govornih signala različitih govornika.</p> / <p>Тhe motivation for the research is the improvement of the automatic speaker recognition process regardless of the content of spoken text.<br />The objective of this dissertation is to define a new biometric text-independent speaker recognition feature &minus; the two-dimensional informational entropy of speech signal.<br />Definition of the new feature is performed in time domain exclusively, so the computing complexity of the algorithm for feature extraction is significantly lower in comparison to feature extraction in spectral domain. Performance analysis of two-dimensional information entropy is performed on the representative set of randomly chosen speakers. It has been shown that new feature has small within-speaker variability and significant between-speaker variability.</p>