This dissertation focuses on how a series of major characters in Edmund Spenser's Faerie Queene (Prince Arthur, Britomart, Duessa, Artegall, and those characters that figure forth the poet's sovereign, Elizabeth I) enhance a reader's appreciation of the epic's complex topical allegory and its moral implications. By closely interpreting the respective functions and narratives of these characters, and additionally examining some of Spenser's main techniques of character development, I propose that the above figures both articulate and underscore central aspects of the poet's politically encomiastic and critical agendas. These specific techniques of character development include composition, fragmentation, and metamorphosis (both positive, as in the case of Britomart, as well as pejorative, such as in the case of the wicked enchantress Duessa). By thus investigating the topical import of The Faerie Queene 's allegory, I further demonstrate both how the epic's major characters illustrate contemporary Elizabethan moral and political ideals and, in certain cases, exemplify serious perceived threats to those ideals. The dissertation also indicates that the poet consistently and cautiously treads a fine line between allegorically depicting controversial historical issues and events (towards which at least some Elizabethans were ambivalent), and praising Elizabeth and her successful governing abilities. This crucial tension, reflected in the epic's diverse plots, invests the topical aspects of the poem with much of their complexity. Yet, given that Spenser's main aims included portraying his queen as a model monarch, while simultaneously enhancing concepts of English nationhood, his criticisms of her government and policies remain tentative. Loyalty to the Tudor sovereign and to the predominant Protestant faith in England are fundamental to the epic, for the poet assumes they provide his audience with an essential foundation for personal moral "self-fashioning." Eclectica

No description available.

No description available.

No description available.

No description available.

No description available.

Rykštenės (Solidago L.) gentis, priklausanti astrinių (Asteraceae Dumort.) šeimai, apima apie 100 rūšių, daugiausiai paplitusių Šiaurės Amerikoje. Tik kelios genties rūšys paplitusios kituose žemynuose. Lietuvoje yra trys svetimžemės rykštenių rūšys: kanadinė (S. canadensis L.), aukštoji (S. altissima L.) ir vėlyvoji (S. gigantea Ait.). Darbo tikslas – nustatyti svetimžemių rykštenės genties augalų įvairovę Lietuvoje ir įvertinti rūšių morfologinių požymių variaciją populiacijose. Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti rykštenės genties rūšių įvairovę ir paplitimą Lietuvoje; 2. Ištirti rykštenių populiacijų tankumą ir sudėtį; 3. Įvertinti rykštenių morfologinių požymių variaciją populiacijose; 4. Nustatyti svetimžemių rykštenių rūšių patikimiausius skiriamuosius morfologinius požymius. / The genus goldenrod (Solidago L.), belonging to the Asteraceae Dumort. family, includes about 100 species distributed mainly in North America. A few af species are distributed in other continents. Three alien species of this genus are registered in Lithuania: Solidago canadensis L., S. altissima L. and S. gigantea Ait. The aim of the investigation was to evaluate diversity of alien Solidago species in Lithuania and to estimate variation of morphological characteristics in their populations. Following tasks were formulated: (1) to estimate diversity and distribution of Solidago species in Lithuania; (2) to investigate density and structure of populations; (3) to reveal variabilityy of morphological characters in populations; (4) to reveal the most reliable diagnostic features for species identification.

The images and interpretations of characters of ethnic culture (singers of sutartinės, musicians playing international instruments, kanklės players, skudučiai players, Mardi Grass and personages of the festival), relevant for members of the Lithuanian folklore ensembles in the 21st century are analysed in the dissertation. On the basis of interviews with members and leaders of folklore ensembles, specialists and visitors of events, a questionnaire survey of members of folklore ensembles, observations of events, analysis of audio and video records and texts of members of folklore ensembles, specialists and scholars, scholars’ attitudes about these characters in the old ethnic culture is discussed, the history of the related practices in the folklore ensemble movement is reviewed and interpretations and expressions of the characters in folklore ensembles are analysed. The research of several images of characters of ethnic culture, their interpretations and expressions reveals that many features described by scholars can be noticed in one, quite seamless movement of revival of ethnic music – in the Lithuanian movement of folklore ensembles. Despite available sources, members of folklore ensembles consider their personal experience of the countryside as the most valuable source for construction of their vision of ethnic culture. This can be regarded as the most important feature of the vision of ethnic culture relevant for the movement of folklore ensembles. / Disertacijoje nagrinėjami Lietuvos folkloro ansamblių nariams aktualūs etninės kultūros veikėjų – sutartinių giedotojų, bendratautiniais instrumentais grojančių muzikantų, kanklininkų skudutininkų, Užgavėnių ir jų personažų – įvaizdžiai bei jų XXI a. pr. interpretacijos. Remiantis interviu su folkloro ansamblių nariais, vadovais, specialistais ir renginių lankytojais, anketine folkloro ansamblių narių apklausa, renginių stebėjimais, folkloro ansamblių narių, specialistų ir mokslininkų tekstų, garso ir vaizdo įrašų analize pristatomos mokslininkų nuomonės apie nagrinėjamus veikėjus senojoje etninėje kultūroje, gilinamasi, kada folkloro ansambliai atkreipė dėmesį į konkrečią muzikinę praktiką bei su ja susijusį veikėją, ir analizuojama jo vaizdinių interpretacijos ir raiška. Kelių etninės kultūros veikėjų įvaizdžių, jų interpretacijų ir raiškos tyrimas parodė, kad viename, sąlyginai vientisame etninės muzikos gaivinimo judėjime, koks yra Lietuvos folkloro ansamblių judėjimas, galima pastebėti daugybę mokslininkų išskirtų šiems judėjimams būdingų bruožų. Nepaisant prieinamų šaltinių, konstruodami savą etninės kultūros viziją ansambliečiai vertingiausiu šaltiniu laiko asmeninę kaimo patirtį. Tai galima laikyti svarbiausiu folkloro ansamblių judėjimui aktualios etninės kultūros vizijos aspektu.

Disertacijoje nagrinėjami Lietuvos folkloro ansamblių nariams aktualūs etninės kultūros veikėjų – sutartinių giedotojų, bendratautiniais instrumentais grojančių muzikantų, kanklininkų skudutininkų, Užgavėnių ir jų personažų – įvaizdžiai bei jų XXI a. pr. interpretacijos. Remiantis interviu su folkloro ansamblių nariais, vadovais, specialistais ir renginių lankytojais, anketine folkloro ansamblių narių apklausa, renginių stebėjimais, folkloro ansamblių narių, specialistų ir mokslininkų tekstų, garso ir vaizdo įrašų analize pristatomos mokslininkų nuomonės apie nagrinėjamus veikėjus senojoje etninėje kultūroje, gilinamasi, kada folkloro ansambliai atkreipė dėmesį į konkrečią muzikinę praktiką bei su ja susijusį veikėją, ir analizuojama jo vaizdinių interpretacijos ir raiška. Kelių etninės kultūros veikėjų įvaizdžių, jų interpretacijų ir raiškos tyrimas parodė, kad viename, sąlyginai vientisame etninės muzikos gaivinimo judėjime, koks yra Lietuvos folkloro ansamblių judėjimas, galima pastebėti daugybę mokslininkų išskirtų šiems judėjimams būdingų bruožų. Nepaisant prieinamų šaltinių, konstruodami savą etninės kultūros viziją ansambliečiai vertingiausiu šaltiniu laiko asmeninę kaimo patirtį. Tai galima laikyti svarbiausiu folkloro ansamblių judėjimui aktualios etninės kultūros vizijos aspektu. / The images and interpretations of characters of ethnic culture (singers of sutartinės, musicians playing international instruments, kanklės players, skudučiai players, Mardi Grass and personages of the festival), relevant for members of the Lithuanian folklore ensembles in the 21st century are analysed in the dissertation. On the basis of interviews with members and leaders of folklore ensembles, specialists and visitors of events, a questionnaire survey of members of folklore ensembles, observations of events, analysis of audio and video records and texts of members of folklore ensembles, specialists and scholars, scholars’ attitudes about these characters in the old ethnic culture is discussed, the history of the related practices in the folklore ensemble movement is reviewed and interpretations and expressions of the characters in folklore ensembles are analysed. The research of several images of characters of ethnic culture, their interpretations and expressions reveals that many features described by scholars can be noticed in one, quite seamless movement of revival of ethnic music – in the Lithuanian movement of folklore ensembles. Despite available sources, members of folklore ensembles consider their personal experience of the countryside as the most valuable source for construction of their vision of ethnic culture. This can be regarded as the most important feature of the vision of ethnic culture relevant for the movement of folklore ensembles.

No description available.