Projektet omfattar ett förslag till ett nytt krematorium på norra begravningsplatsen i Solna norr om Stockholm. I syfte att väcka debatt och utbilda almännheten vill projektet belysa krematoriets funktion i samhället genom en total insyn i verksamheten från den almänna gång och cykelbana som går utmed begravningsplatsens nuvarande staket. Med ugångspunkten att det allt mer sekulariserade samhälle vi lever i idag har distansen till döden blivit allt för påtaglig och utan en myndighet eller statsreligion som tar upp ämnet blir det nya krematoriets uppgift också en annan. Gemensamt för våra krematorium idag är en gestaltning som försöker uppnå en lågmäld andlighet utan tydlig koppling till någon religion. Det bidrar i min mening till en alldaglig monumentalitet och ytterligare distans mellan det mest naturliga som finns, livet och döden. Här visas hela processen från begravningsbilarnas avlastning, förvaring av kistorn i kylrum, förbränningsprecessen, hanteringen av aska och urnor. Med ett betydligt mer monumentalt och slutet yttre mot begravningsplatsen behåller anhöriga den värdighet som fortfarande i stor mån efterfrågas och ger byggnaden en tvåsidighet som spelar mot varandra i ett annorlunda uttryck. / This project contains a proposal for a new crematorium on the north cemetary (Norra begravningsplatsen) north of Stockholm city in Solna. Its purpose is to encurage to debate and enducate the public in what function a crematorium has in the society with a complete insight in the cremation process from the pedestrian and bicycle path that stretches along the cemetarys fence today. With the standpoint that this more and more secular society has a increasing distance to death and no authority or state religion that brings up the topic, the new crematorium also has a new function. Common for our crematories today is a configuration that tries to achieve a discrete spirituality with no clear connection to any religion. From my point of view that results in a ordinary monumentality and even greater distance between the most natural thats is, life and death. Here is the whole process shown, from the hurse´s unloading, storage of coffins in cold rooms, the incineration, to handling of the ashes and urns. With a considerably more monumental face towards the cemetary, the relatives will keep the dignity thats still is demanded in great extent which also gives the building a duality that interacts with eachother in a different expression.

Nors Kauno miestas ir yra plačiai tyrinėtas, tačiau tam tikros jo zonos yra primirštos. Viena iš tokių zonų – Žemųjų Šančių kapinės, kurios esti pačiame Žemųjų Šančių pakraštyje, šalia Nemuno upės. Žemųjų Šančių kapinės yra neabejotinai vienas svarbiausių šios Kauno dalies objektų, tačiau nėra sulaukusios deramo akademinio dėmesio ypač kultūros paveldo srityje. Šio darbo objektas yra Žemųjų Šančių kapinės kurios matė visą šios Kauno dalies raidą ir yra tampriai surišta su bendruomenės veikla ir papročiais. Todėl šiame darbe bus siekiama atskleisti Žemųjų Šančių kapinių sociokultūrines vertes, kurios turėtų padėti šioms kapinėms įgauti deramą įvertinimą. Siekiant šio tikslo keliami šie darbo uždaviniai: • Atskleisti kultūrinės atminties teorijos pritaikymą bendruomenei svarbiems objektamstyrinėti; • Atskleisti Žemųjų Šančių istorinę vertę ir istorinius įvykius; • Atskleisti Žemųjų Šančių kapinėse dominuojančių antkapinių paminklų tipus ir medžiagas; • Atskleisti Žemųjų Šančių kapinėse dominuojančius antkapinių paminklų simbolius; • Atlikti apklausą ir atskleisti Žemųjų Šančių bendruomenei svarbias socialines ir kultūrines verte,s kurios slypi Žemųjų Šančių kapinėse. Tyrinėjimui pasitelkta aprašomasis ir apklausų metodai. Atlikus tyrimą, nustatyta Dėl savo geografinės padėties bei seno apželdinimo Žemųjų Šančių kapinės gali būti seniausia paupio gyvenvietės ar žvejų kaimelius menanti vieta, su vertinga perspektyva atsiveriančia į Nemuną - tai peizažinio kraštovaizdžio... [toliau žr. visą tekstą] / Kaunas city is well explored, but some regions of it remains to be investigated. One of them –Žemieji Šančiai Cemetery, situated in the border od Žemieji Šančiai, near the river Nemunas.The object is certainly one of the most important in the region, but still lacking of academic attention, expecially in the field of cultural inheritance and remains to be investigated. The target of the investigation is the Žemieji Šančiai Cemetery, closely related to activity and mores of the local community. The aim of the study is to reveal sociocultural values and denominations of Žemieji Šančiai Cemetery.The objectives of the investigation are: • To reveal applicability of the cultural memory theory for the investigation of socially significant objects; • To reveal Žemieji Šančiai historical values; • To reveal the main types of cemetery monuments and dominating material they made from. • To reveal the main symbols in the monuments. • To conduct a survey in order to reveal key social and cultural values for the community of Žemieji Šančiai. For this research desribing and interviewing methods were selected. Research results are: Because of it‘s geographical location and ancient planting the cemetery of Žemieji Šančiai could be the oldest place reminiscent of riverside settlements and fishermen villages, a remnant of a landscape in an urban environment.It‘s the only cemetery in the city revealing the identity and symbolism of cultural memory of the local community. The cemetery... [to full text]

Not available / text

no / Considerable debate persists concerning the origins of those involved in the adventus Saxonum: the arrival of Germanic peoples in Britain during the fifth century AD. This question was investigated using oxygen and strontium isotope ratios obtained from archaeological dental samples from individuals in the ¿Migration Period¿ cemetery, Ringlemere, Kent (n = 7) and three continental European sites (n = 17). Results demonstrated that strontium alone is unable to distinguish between individuals from south-eastern England and north-western Europe. Although 87Sr/86Sr values from Ringlemere fell within local biosphere parameters and suggest a spatially and temporally related group, ¿18O values were inconsistent with origins in eastern England or on the North German plain. Results from the European sites negate past climate change as an explanation. It is possible that culturally mediated behaviour has obscured geographical relationships. Further work to characterize water sources and human ¿18O values in the putative European homelands is required. / NERC