Įvairiais tikslais naudojant jonizuojančiosios spinduliuotės (JS) šaltinius, darbuotojai ir gyventojai patiria JS apšvitą, kurią lydi neigiamo poveikio organizmui rizika. Taikant nestabilių chromosomų aberacijų analizės metodiką buvo nustatyta, kad ir mažos, neviršijančios darbuotojams nustatytų ribų (50 mSv), JS dozės gali iššaukti chromosomų pažaidas žmogaus limfocituose. Branduolinės energetikos srityje dirbančių asmenų grupėjė (N=84) nustatytas patikimai didesnis, palyginti su kontroline grupe (N=82), chromosomų pažaidų dažnis, įvertinta chromosomų pažaidų dažnio priklausomybė nuo jonizuojančiosios spinduliuotės ir apšvitos tipo. Konstatuota, kad veikla, susijusi su vidine ir neutronų apšvita, gali būti laikoma potencialiai pavojingesne bei sąlygojančia didesnę chromosomų pažaidų indukcijos riziką nei veikla, susijusi tik su išorinės gama spinduliuotės apšvita. Rūkymo ir amžiaus įtakos chromosomų aberacijų dažniui nenustatyta. Gauti tyrimo rezultatai rodo, kad citogenetinis monitoringas gali būti taikomas atskirų darbuotojų grupių JS apšvitos rizikos vertinimui bei suteikia papildomos informacijos užtikrinant ir optimizuojant darbuotojų radiacinę saugą. Šio darbo metu sudarytos gama spinduliuotės (60Co) kalibracinės dozės-atsako kreivės leidžia Lietuvoje atlikti biologinį dozių įvertinimą radiacinės avarijos metu nukentėjusiems ir dideles JS dozes gavusiems asmenis, kas svarbu tinkamai parenkant gydymo metodus. Taip pat bus galima papildomai įvertinti darbuotojo... [toliau žr. visą tekstą] / The intensive use of ionising radiation (IR) sources and development of IR technology is related to increased exposure and adverse health risk to workers and public. The unstable chromosome aberration analysis in the group of nuclear energy workers (N=84) has shown that doses below annual dose limit (50 mSv) can induce chromosome aberrations in human peripheral blood lymphocytes. Significantly higher frequencies of the total chromosome aberrations were determened in the study group when compared to the controls ((N=82). The risks were found to differ with the type of activities and occupational exposure. Activities related to internal and neutron exposure risk may be regarded as potentially more dangerous when compared to other activities related with external gamma exposure doses only. The impact of age and smoking to chromosome aberration frequency was found to be insignificant. The results of this study show that cytogenetic monitoring can be used for IR occupational exposure risk assessment for different occupational groups of radiation workers and may provide additional information to ensure and optimise the radiation protection of radiation workers. The gamma radiation (60Co) dose-response curves for chromosome aberrations in vitro were established in Lithuania for the first time. Application of the established dose-response curves enables to perform the biological dosimetry in the country, to assess the doses of the first responders and people accidentally exposed to... [to full text]

The intensive use of ionising radiation (IR) sources and development of IR technology is related to increased exposure and adverse health risk to workers and public. The unstable chromosome aberration analysis in the group of nuclear energy workers (N=84) has shown that doses below annual dose limit (50 mSv) can induce chromosome aberrations in human peripheral blood lymphocytes. Significantly higher frequencies of the total chromosome aberrations were determened in the study group when compared to the controls ((N=82). The risks were found to differ with the type of activities and occupational exposure. Activities related to internal and neutron exposure risk may be regarded as potentially more dangerous when compared to other activities related with external gamma exposure doses only. The impact of age and smoking to chromosome aberration frequency was found to be insignificant. The results of this study show that cytogenetic monitoring can be used for IR occupational exposure risk assessment for different occupational groups of radiation workers and may provide additional information to ensure and optimise the radiation protection of radiation workers. The gamma radiation (60Co) dose-response curves for chromosome aberrations in vitro were established in Lithuania for the first time. Application of the established dose-response curves enables to perform the biological dosimetry in the country, to assess the doses of the first responders and people accidentally exposed to... [to full text] / Įvairiais tikslais naudojant jonizuojančiosios spinduliuotės (JS) šaltinius, darbuotojai ir gyventojai patiria JS apšvitą, kurią lydi neigiamo poveikio organizmui rizika. Taikant nestabilių chromosomų aberacijų analizės metodiką buvo nustatyta, kad ir mažos, neviršijančios darbuotojams nustatytų ribų (50 mSv), JS dozės gali iššaukti chromosomų pažaidas žmogaus limfocituose. Branduolinės energetikos srityje dirbančių asmenų grupėjė (N=84) nustatytas patikimai didesnis, palyginti su kontroline grupe (N=82), chromosomų pažaidų dažnis, įvertinta chromosomų pažaidų dažnio priklausomybė nuo jonizuojančiosios spinduliuotės ir apšvitos tipo. Konstatuota, kad veikla, susijusi su vidine ir neutronų apšvita, gali būti laikoma potencialiai pavojingesne bei sąlygojančia didesnę chromosomų pažaidų indukcijos riziką nei veikla, susijusi tik su išorinės gama spinduliuotės apšvita. Rūkymo ir amžiaus įtakos chromosomų aberacijų dažniui nenustatyta. Gauti tyrimo rezultatai rodo, kad citogenetinis monitoringas gali būti taikomas atskirų darbuotojų grupių JS apšvitos rizikos vertinimui bei suteikia papildomos informacijos užtikrinant ir optimizuojant darbuotojų radiacinę saugą. Šio darbo metu sudarytos gama spinduliuotės (60Co) kalibracinės dozės-atsako kreivės leidžia Lietuvoje atlikti biologinį dozių įvertinimą radiacinės avarijos metu nukentėjusiems ir dideles JS dozes gavusiems asmenis, kas svarbu tinkamai parenkant gydymo metodus. Taip pat bus galima papildomai įvertinti darbuotojo... [toliau žr. visą tekstą]