Šio darbo tikslas yra atskleisti gamtos mokslų mokytojų mokėjimo mokytis kompetenciją. Kad pasiekti šių tikslų buvo iškelti šie uždaviniai: 1) susipažinti su psichologine ir pedagogine literatūra, susijusia su nagrinėjama tema, bei su naujausiais švietimo dokumentais Lietuvoje ir pasaulyje, 2) naudojantis gautais gamtos mokslų mokytojų anketinė apklausos duomenimis, atlikti išsamią duomenų analizę, apibendrinti rezultatus ir padaryti išvadas. Tam, kad įgyvendinti šiuos uždavinius, buvo taikomi šie metodai: 1) teoriniai: psichologinės, pedagoginės literatūros, Europos švietimo dokumentų studijavimas, leidžiantis teoriškai pagrįsti tiriamą problemą, 2) empiriniai: tikslingai sudarytų ir mokytojų atsakytų anketų analizė. Tyrimo metu naudojamasi 2007 metų nacionalinių mokinių pasiekimų tyrimų gamtos mokslų mokytojų anketomis ir duomenų baze. Siekiant ištirti kokios žinios, gebėjimai bei nuostatos atsiskleidžia gamtos mokslų mokytojų mokėjimo mokytis kompetencijos srityje, buvo detaliau analizuota tik šios srities mokytojų anketų atsakymai. Viso gamtos mokslų mokytojo anketą pildė 410 pedagogų. Remiantis mokėjimo mokytis kompetencijos apibūdinimu galima teigti, jog, tyrinėjant 2007 metų nacionalinių mokinių pasiekimų tyrimų metu naudotomis mokytojų anketomis ir juose pateiktais atsakymais, iš dalies pavyko atskleisti gamtos mokslų mokytojų mokėjimo mokytis kompetenciją. Nors gamtos mokslų pamokos neturi būti atsiejamos nuo praktikos, nemažai mokytojų naudojasi tradiciniais... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of this work is to demonstrate the competence of learning abilities of teachers of natural sciences. In order to achieve these goals, the following tasks were raised: 1) to analyze the psychological and pedagogical literature related to the investigated topic and to the latest educational documents in Lithuania and in the world, 2) to carry out a detailed data analysis by using the questionnaire of teachers of natural sciences, to summarize results and to make conclusions. In order to implement these tasks, the following methods were applied: 1) theoretical: analysis of psychological, pedagogical literature, European educational documents enabling the theoretical substantiation of the analyzed problem, 2) empiric: analysis of purposefully prepared questionnaires answered by teachers. During the research, the questionnaires about the research of national achievements of students given for teachers of natural sciences in 2007, and the database were used during the analysis. In order to analyze what knowledge, abilities and attitudes demonstrate the competence of learning abilities of teachers of natural sciences, only the answers of teachers of this field were analyzed in detail. In total, the questionnaires for teachers of natural sciences were completed by 410 pedagogues. Following the definition of competence of learning abilities one can state that as a result of the questionnaires for teachers distributed during the national research of student's achievements... [to full text]

Šiandienos pedagogui keliamas labai svarbus uždavinys - sukurti tokį mokymosi procesą, kuris skatintų moksleivių mokymąsi. Europos Sąjungos dokumentuose akcentuojamos perėjimo į mokymąsi visą gyvenimą galimybes laiduojančios kompetencijos, svarbiausia pripažįstama - mokėjimo mokytis kompetencija. Pastarųjų metų tyrimai rodo, jog besimokantieji mokymosi mokytis kompetencijos stokoja. Darbo tikslas: Ištirti Utenos vyresniojo mokyklinio amžiaus mokinių mokėjimo mokytis kompetencijos tobulinimo veiksnius. Darbo uždaviniai: 1. Apibrėžti mokėjimo mokytis kompetencijos vietą profesinių kompetencijų struktūroje. 2. Atskleisti pagrindinius subjektyvius mokėjimo mokytis kompetencijos kaitos veiksnius. 3. Ištirti objektyvius mokėjimo mokytis kompetencijos veiksnius ugdymo sistemoje. 4. Ištirti mokinių požiūrį į mokėjimo mokytis kompetencijos veiksnius. 5. Atskleisti mokytojų požiūrį į mokėjimo mokytis kompetencijos veiksnius. Darbe naudoti šie tyrimo metodai: Mokslinės literatūros ir norminių aktų apžvalgos analizė; Anketinė vyresniųjų klasių mokinių ir pedagogų apklausa; Statistinė empirinių duomenų analizė. Tyrimo imtis. 204 respondentai: 54 pedagogai ir 150 vyresniųjų ( X – XII ) klasių mokinių iš trijų Utenos miesto gimnazijų. Pagrindinės išvados ir tyrimo rezultatai: 1. Profesinė kompetencija – mokėjimas mokytis priklauso kognityvinių kompetencijų grupei, kurios pagrindiniai aspektai yra savo paties mokymosi proceso organizavimas ir jo valdymas, grindžiamas žiniomis, įgūdžiais... [toliau žr. visą tekstą] / Nowadays a teacher faces an extremely important task to develop such learning process which should encourage the students to learn. The EU education documents emphasizes competences ensuring the possibilities for life long learning, the ability to learn is admitted to be the most important one. Recent researches show learners’ lack of competence to learn, therefore, the work analyses basic factors improving students’ competence of learning abilities to learn. The Aim: To investigate factors improving senior students’ competence of learning abilities to learn in Utena town. Objectives: 1. To define the place of competence of students’ learning abilities to learn in the structure of professional competences. 2. To reveal basic subjective factors influencing the changes in the competence of learning abilities to learn. 3. To investigate objective factors influencing the competence of learning abilities to learn in the education system. 4. To investigate students’ attitude towards the factors of competence of learning abilities to learn. Methods used: The analysis of science literature and the survey of standard acts; questionnairing teachers and senior students; statistics analysis of empiric data. Sampling. 204 respondents (54 teachers and 150 (X – XII forms) students) from three gymnasium schools in Utena town. Main results and conclusions: 1. Professional competence, the ability to learn, belongs to the group of cognitive competences whose main aspects are organization and... [to full text]