Thesis (Ph. D.)--Indiana University of Pennsylvania. / Includes bibliographical references.

Šis magistro baigiamasis darbas skirtas teismų jurisdikcijų kolizijų civilinėse bylose, turinčiose užsienio elementą, bendrojoje tarptautinėje, užsienio ir Lietuvos teisėje įtvirtintos teisės normų reglamentacijos sukeliamų problemų analizei. Pagrindine tyrimo užduotimi autorius laiko po Lietuvos Respublikos tapimo Europos Sąjungos nare išaugusią užsienio elementą turinčių civilinių ginčų teismų jurisdikcijų teisingo nustatymo instituto svarbą įtvirtinančių tarptautinių, užsienio ir Lietuvos teisės normų nuostatų bei teismų jurisprudencijos įvertinimą bendrame pasauliniame kontekste. Darbą sudaro trys dalys. Pirmojoje dalyje išryškinama teismų jurisdikcijų kolizijos samprata, jos atskirų kriterijų reikšmė nustatant kompetentingą teismą ir tos teisminės institucijos priimtų sprendimų pripažinimą bei vykdymą. Taip pat detaliai susipažįstama su įvairių valstybių (Vokietijos, Prancūzijos, Lietuvos...) nacionalinių, pasaulinių (UNIDROIT Romos konvencija dėl pavogtų ar neteisėtai išvežtų kultūros objektų...) ir ES (Reglamento 44/2001…) teisės aktų bei Lietuvos Respublikos pasirašytų teisinės pagalbos sutarčių nuostatomis, įtvirtinančiomis civilinių bylų su užsienio elementu priskirtinumą konkrečioms teismų jurisdikcijoms. Antrojoje dalyje susipažįstama su Europos Teisingumo Teismo, Nuolatinio Tarptautinio Teisingumo Teismo, užsienio ir Lietuvos valstybių teisminių institucijų praktika. Aptariant šią praktiką bei pirmojoje dalyje aprašytus kriterijus, įvardijamos daugiausiai... [toliau žr. visą tekstą] / The present thesis is devoted to the analysis of collisions of courts' jurisdictions in civil cases involving a foreign element and the analysis of the problems caused by the regulation of law norms confirmed in General International Law, Foreign Law and Lithuanian Law. After becoming an EU member state, the growth of civil contentions involving a foreign element is noticeable in the Republic of Lithuania. According to the author of this thesis, the main task of the thesis is considered to be the evaluation of the right determination institute of civil law jurisdictions importance confirmed by International, Foreign and Lithuanian Law norms regulation as well as the courts’ jurisprudence in the common world context. The thesis consists of three different parts. In the first part the author emphasizes the definition of collision of the courts’ jurisdiction and the importance of its separate criteria by identification of the qualified court, the recognition of its taken judgments and implementation. After that, national laws of different countries (such as Germany, France, Lithuania, etc.), international (UNIDROIT Convention on Stolen or Illegally Exported Cultural Objects, etc.) and the European Union (EU) (Council Regulation 44/2001, etc.) rules of law as well as some legal provisions from the international legal assistance treaties signed by the Republic of Lithuania, that deals with civil cases’ involving foreign element, attributability to the particular courts will be... [to full text]

Univ., Diss.--Regensburg, 2004. / Literaturverz. S. [339] - 370.

Magistro baigiamajame darbe nagrinėti jurisdikcijų kolizijos ir taikytinos teisės tarptautinėje privatinėje teisėje institutai internetinių deliktų apimtyje. Pirmojoje darbo dalyje nagrinėjama deliktų sąvoka, internetinių deliktų išskirtiniai bruožai, šaltiniai bei deliktinės atsakomybės apimtis. Antroji darbo dalis skirta jurisdikcijų kolizijai internetinių deliktų atveju: analizuojamos esamos jurisdikcijų kolizijos taisyklės bei jų pritaikymas internetiniams deliktams, jurisdikcijų kolizijos problemų internetinių deliktų ginčuose sprendimo variantai bei teismų praktika. Trečiojoje dalyje nagrinėtos taikytinos teisės taisyklės, jų problematika internetinių deliktų ginčuose bendrai ir kiekvieno delikto atveju atskirai. / This master's thesis analyses the institutes of collision of jurisdictions and law applicable in private international law in the scope of internet delicts. The first part of this thesis analyses the concept of delicts, distinctive features and sources of internet delicts, as well as the scope of delict liability. The second part of this thesis is dedicated to the collision of jurisdictions in the case of internet delicts: it analyses current rules of jurisdiction collision and their application to internet delicts, versions of solving jurisdiction collision problems in the disputes of internet delicts and case law. The third part analyses applicable law rules, their problems in the disputes of internet delicts in general and in separate cases of each delict.

Thesis (doctoral)--Utrecht University, 2004. / Includes bibliographical references (p. 263-268).

Submitted by EDUARDO MENDONÇA SALOMÃO null (eduardosalomao.adv@gmail.com) on 2016-10-15T16:29:12Z No. of bitstreams: 1 EDUARDO MENDONÇA SALOMÃO - Liberado para Impressão.pdf: 1559657 bytes, checksum: fa7c9d4d97d260ed0c92889b467eb4b0 (MD5) / Approved for entry into archive by Juliano Benedito Ferreira (julianoferreira@reitoria.unesp.br) on 2016-10-21T12:18:49Z (GMT) No. of bitstreams: 1 salomao_em_me_franca.pdf: 1559657 bytes, checksum: fa7c9d4d97d260ed0c92889b467eb4b0 (MD5) / Made available in DSpace on 2016-10-21T12:18:49Z (GMT). No. of bitstreams: 1 salomao_em_me_franca.pdf: 1559657 bytes, checksum: fa7c9d4d97d260ed0c92889b467eb4b0 (MD5) Previous issue date: 2016-08-22 / O desenvolvimento do controle das contas e dinheiros públicos acompanha a evolução do homem no tempo. Desde as sociedades mais antigas, após o advento do Estado e a necessidade de arrecadação de impostos para o custeio público, os sistemas de controle surgem, se proliferam e coexistem em diferentes regiões do globo terrestre. A separação dos Poderes do Estado, advinda de Montesquieu, estabeleceu a divisão clássica entre os blocos orgânicos que se convencionaram chamar de Poderes Executivo, Legislativo e Judiciário. Nesta senda, sob análise global, o órgão de controle nos Estados pode estar atrelado a algum dos três poderes mencionados, também podendo coexistir autonomamente, ou, ainda, existir na forma de um novo poder, um quarto Poder Controlador. No Brasil, não é novidade a opção pelo sistema clássico com três blocos orgânicos, cada qual com sua respectiva atribuição ou função principal, bem como também funções exercidas por excepcionalidade. O objetivo maior da tripartição é, justamente, o balanceamento e controle dos Poderes, impondo freios e contrapesos, sistema elucidado pelos Federalistas norte-americanos. Destarte, desde as primeiras normas acerca do órgão de controle, chamados no Brasil de Tribunais de Contas, inúmeras duvidas foram surgindo, parte destas por questões do vocábulo empregado e outras oriundas das doutrinas e interpretações do direito pátrio. Entre as questões nebulosas e controvertidas sobre o Tribunal de Contas, no Brasil, estão o seu posicionamento constitucional, a natureza jurídica deste órgão, sua autonomia ou subordinação, a natureza jurídica de suas decisões, bem como, se este exerce ou não função jurisdicional. No mesmo sentido, a questão de exercício auxiliar no controle externo das contas do executivo pelo legislativo, para final decisão, e, a possibilidade de revisão de suas decisões pelo poder judiciário pode gerar novas dúvidas. Na atual Constituição de 1988, as funções dos Tribunais de Contas foram delineadas e, da análise normativa dos dispositivos desta Carta Magna fora possível extrair a jurisdição anômala exercida pela Corte em comento. Levando em consideração a unidade jurisdicional, e os limites das decisões dos Tribunais de Contas da União ou dos Estados, percebe-se as possibilidades e impossibilidades de sua atuação. Pode-se, inclusive, averiguar, no trato de suas decisões, se há eficácia e efetividade em suas decisões, e em qual medida o sistema jurisdicional Brasileiro colabora para este fato. / The development of the control of public accounts and public money follows the evolution of man in time. From ancient societies times, after the advent of the State and the need for tax revenue for public funding, control systems arise, proliferate and coexist in different regions of the globe. The separation of State powers, arising from Montesquieu’s theory, established the classic division between the organic blocks that are known as the Executive, Legislative and Judicial Branches. Thus, in an overall analysis, the State controlling organs can be linked to any of the three mentioned Branches, also with the possibility of coexisting independently, or even exist as a new sort of Branch, a Fourth Controlling Branch. In Brazil, it is known that the classic system with three organic blocks was a choice by the State formation, each with their respective assignment or main function as well as some functions could also be performed by exceptionality. The main objective of the tripartism form of State is precisely the balance and control of powers, imposing the checks and balances system, the one elucidated by the American Federalists. Thus, since the first laws on the controlling organs appeared, known in Brazil as Audit Courts, many doubts have arisen, some of these issues take place because of the expression used to label the public money and public account controlling organs and other issues are derived from the doctrines and interpretations of the Brazilian Law. Among the nebulous and controversial issues on the Audit Courts, in Brazil, these issues are about its constitutional position, its legal nature, its autonomy or subordination, the legal nature of their decisions, and if they exercise or not a judicial function. Similarly, the issue on auxiliary exercising in the external control of the accounts of the executive by the legislature for final decision, and the possibility of review of decisions by the judiciary can generate new doubts. In the current Brazilian Federal Constitution of 1988, the functions of the Audit Courts were outlined, and from the normative analysis of the provisions of this Charter it was possible to extract the anomalous jurisdiction exercised by the Audit Courts. Taking into consideration the jurisdiction unit, and the limits of the decisions of the Union Audit Courts or the States Audit Courts, it is possible to realize the possibilities and impossibilities their auditing performances. And it may also be verified, regarding the Audit Courts decisions, if there is efficiency and effectiveness in their decisions, and to what extent the Brazilian Judicial Branch contributes to this fact.

1999 m. gegužės 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių teismų įsteigimo įstatymui bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymui, Lietuvoje greta bendrosios kompetencijos teismų sistemos pradėjo funkcionuoti savarankiška administracinių teismų sistema. Įsteigus administracinius teismus, tapo aktualus ir bendrosios kompetencijos teismų bei administracinių teismų kompetencijos atribojimo klausimas. Nepaisant to, kad administraciniai teismai Lietuvoje veikia jau vienuolika metų, tačiau teismų kompetencijos atribojimo klausimui teisės literatūroje skiriamas pernelyg menkas dėmesys, o tai ir nulemia šios temos aktualumą. Magistro baigiamojo darbo tikslas – pateikti išsamią bendrosios kompetencijos teismų bei administracinių teismų kompetencijos atribojimo analizę, išskiriant probleminius minėtos temos aspektus bei pateikti galimas įstatyminio reguliavimo tobulinimo kryptis. Magistro baigiamąjį darbą sudaro trys skyriai. Pirmajame skyriuje analizuojami bendrieji teismų kompetencijos atribojimo klausimai. Antrajame aptariama priskirtinumo ginčų nagrinėjimo tvarka bei priskirtinumo taisyklių nesilaikymo teisiniai padariniai, o trečiasis darbo skyrius skirtas mišraus teismų kompetencijos atribojimo būdo, taikomo Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje, analizei. Magistro baigiamajame darbe keliamas probleminis klausimas, ar bendrosios kompetencijos teismų ir administracinių teismų kompetencija atribojama rūšinio teismingumo ar vis dėlto... [toliau žr. visą tekstą] / -. / Mit dem In-Kraft-Treten des Gesetzes der Einrichtung von Verwaltungsgerichten der Republik Litauen und des Gesetzes des Verwaltungsstreitverfahrens am 1. Mai 1999, began in der Republik Litauen neben den Gerichten der ordentlichen Gerichtsbarkeit das selbstständige System der Verwaltungsgerichte zu funktionieren. Mit der Einrichtung der Verwaltungsgerichte ist die Frage der Zuständigkeitsabgrenzung der ordentlichen Gerichtsbarkeit und der Verwaltungsgerichtsbarkeit aktuell geworden. Ungeachtet dessen, dass Verwaltungsgerichte bereits seit 11 Jahren in der Republik Litauen funktionieren, wird jedoch in der Rechtsliteratur zu wenig Achtung der Frage der Zuständigkeitsabgrenzung der ordentlichen Gerichtsbarkeit und der Verwaltungsgerichtsbarkeit geschenkt, was über die Aktualität des Themas entscheidet. Das Ziel der vorliegenden Magisterarbeit besteht darin, eine ausführliche Analyse der Zuständigkeitsabgrenzung der ordentlichen Gerichtsbarkeit und der Verwaltungsgerichtsbarkeit darzustellen, problematische Aspekte des erwähnten Themas hervorzuheben sowie mögliche Richtungen der Vervollkommnung der gesetzlichen Regelung zu präsentieren. Die Magisterarbeit besteht aus drei Kapiteln. Im ersten Kapitel werden allgemeine Fragen der Zuständigkeitsabgrenzung analysiert. Im zweiten Kapitel wird die Verhandlungsordnung von Streitigkeiten wegen der Zurechenbarkeit sowie die Folgen der Nichteinhaltung von Regeln der Zurechenbarkeit besprochen. Das dritte Kapitel der Magisterarbeit wird... [der volle Text, siehe weiter]