Sudėtingas paauglystės tarpsnis pasireiškia mokinių prieštaravimais, neigimais bei susidomėjimo stoka. Paaugliai ima kritiškai vertinti savo kūrybinius gebėjimus dailės srityje. Neretai, dėl įgūdžių stokos bei savo kūrybinių galių nuvertinimo, šiame amžiaus tarpsnyje mokiniams dingsta noras piešti. Būtent dėl šių priežasčių dailės mokytojas turėtų atsižvelgti į šio amžiaus tarpsnio vaizdinės plastinės raiškos ypatumus, taip pat į mokinių gebėjimus, poreikius bei interesus ir tuo remiantis diferencijuoti mokymą, kad ugdytiniai galėtų maksimaliai išnaudoti savo kūrybines galias. Atsižvelgdamas į mokinių pasiūlymus, pedagogas savo vertinimu turėtų skatinti savitą kūrybos raišką bei žadinti mokinių kūrybinės saviraiškos poreikį. Kadangi dailės mokymas veikia asmenį kaip visumą – galvoseną, jausmus ir pojūčius – mokytojas turi puikiausias galimybes paveikti artėjančius pakitimus. Jis turi galimybę padėti jaunuoliams nesunkiai įveikti žymią krizės dalį. Taigi, pedagogas, nuolat neformaliai bei formaliai vertindamas paauglius dailės pamokose, gali padėti jiems išlaikyti pozityvų požiūrį į savo gebėjimus dailės srityje, skatinti jų kūrybinę raišką bei stiprinti pasitikėjimą savo jėgomis. / Evaluation of fine art lesson is almost not considered in Lithuania. The problem of evaluation is especially relevant in adolescence, because teenagers face the crisis of visual expression, as they expose themselves high standards which they cannot implement. In comparison a kid with a teenager, the last one wants his drawings to be realistic, but he is not capable to do it. That is why they lose self-confidence, become disappointed ant fine art lesson is not interesting at all. So the formal and informal evaluation for the pupil’s is very important.