Pastaraisiais metais Lietuva patyrė daugybę pokyčių – visuomenėje, pramonės šakose, politikoje, neaplenkė jie ir švietimo. Įdiegus naujus darbo metodus bei technologijas, iškilo būtinybė plėtoti visą gyvenimą trunkančio mokymosi idėjas, nes ekonominė bei socialinė kaita tokia didelė, kad norint išlikti paklausiam darbo rinkoje, teks ne kartą keisti specialybę ar nuolat kelti kvalifikaciją. Dabartinė profesinio rengimo sistema jau nebesugeba pilnai patenkinti darbo rinkos poreikių. Daugelyje Europos šalių jau yra įdiegtos, kitur dar ruošiamasi diegti (tame tarpe ir Lietuvoje) neformaliojo mokymosi pripažinimo sistemas. Tyrimo tikslas - atskleisti mokymosi rezultatų vertinimo ypatumus neformaliajame profesiniame suaugusiųjų mokyme. Siekiant realizuoti darbe užsibrėžtus tikslą bei uždavinius, buvo taikyti šie tyrimo metodai: 1. Teoriniai: mokslinės literatūros, publikacijų bei norminių dokumentų, reglamentuojančių neformalų profesinį rengimą, analizė; 2 .Diagnostiniai: parengti du klausimynai ir atlikta neformalaus profesinio mokymo centro besimokančių suaugusiųjų bei mokymo vadovų anketinė apklausa, kurios metu tirti neformaliajame profesiniame mokyme taikomi vertinimo metodai bei nuomonės apie jų taikymo tikslingumą; 3. Matematiniai statistiniai metodai: tyrimo duomenų apdorojimui, procentinių dažnių, suderinamumo kriterijų apskaičiavimui bei demonstracijai buvo naudojamos kompiuterinės programos SPSS 12.0 ir Microsoft Office Excel 2003. Tyrimo tikslinės grupės: privačios... [toliau žr. visą tekstą] / During recent years Lithuania has experienced many changes in society, trade and education. After implementing new work methods and technologies it became essential to spread the ideas of Life Long Learning, as economical and social shifts made people change their specialities or constantly improve their professional skills. The present system of vocational training doesn’t meet marketing needs. Many European countries are going to (e.g. Lithuania) or have already implanted the acceptance systems of non-formal education. The aim of the research is to reveal the peculiarities of progress assessment in non-formal adult education during the process of vocational training. While seeking to reach the goal and the tasks two research methods were applied: 1. Theoretical: the analysis of nonfiction material, publications and standard documents regulating non-formal professional training; 2. Diagnostic: two questionnaires were prepared to be given to adult learners and their educators about the methods of progress assessment and their implementation in non-formal education during the process of vocational training in education centre. 3. Mathematical statistical methods: computer programs SPSS 12.0 and Microsoft Office Excel 2003 were applied for data-processing, rate percentage and estimate as well as demonstration of criteria compatibility. The objective groups consisted of respondents of education centre belonging to private enterprise that were following the programs of public... [to full text]

Sudėtingas paauglystės tarpsnis pasireiškia mokinių prieštaravimais, neigimais bei susidomėjimo stoka. Paaugliai ima kritiškai vertinti savo kūrybinius gebėjimus dailės srityje. Neretai, dėl įgūdžių stokos bei savo kūrybinių galių nuvertinimo, šiame amžiaus tarpsnyje mokiniams dingsta noras piešti. Būtent dėl šių priežasčių dailės mokytojas turėtų atsižvelgti į šio amžiaus tarpsnio vaizdinės plastinės raiškos ypatumus, taip pat į mokinių gebėjimus, poreikius bei interesus ir tuo remiantis diferencijuoti mokymą, kad ugdytiniai galėtų maksimaliai išnaudoti savo kūrybines galias. Atsižvelgdamas į mokinių pasiūlymus, pedagogas savo vertinimu turėtų skatinti savitą kūrybos raišką bei žadinti mokinių kūrybinės saviraiškos poreikį. Kadangi dailės mokymas veikia asmenį kaip visumą – galvoseną, jausmus ir pojūčius – mokytojas turi puikiausias galimybes paveikti artėjančius pakitimus. Jis turi galimybę padėti jaunuoliams nesunkiai įveikti žymią krizės dalį. Taigi, pedagogas, nuolat neformaliai bei formaliai vertindamas paauglius dailės pamokose, gali padėti jiems išlaikyti pozityvų požiūrį į savo gebėjimus dailės srityje, skatinti jų kūrybinę raišką bei stiprinti pasitikėjimą savo jėgomis. / Evaluation of fine art lesson is almost not considered in Lithuania. The problem of evaluation is especially relevant in adolescence, because teenagers face the crisis of visual expression, as they expose themselves high standards which they cannot implement. In comparison a kid with a teenager, the last one wants his drawings to be realistic, but he is not capable to do it. That is why they lose self-confidence, become disappointed ant fine art lesson is not interesting at all. So the formal and informal evaluation for the pupil’s is very important.

Bakalauro darbe yra analizuojamas specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių motyvacijos skatinimas pasiekimų vertinimo aspektu. Darbe suformuluotas ginamasis teiginys, kad specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai menkai motyvuojami siekti geresnių mokymosi rezultatų. Buvo atlikti du tyrimai: 1. Bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų anketinė apklausa, siekiant nustatyti, kokius metodus ir būdus jie taiko, norėdami paskatinti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių motyvaciją bei išsiaiškinti, kaip jie vertina padarytą pažangą, ar tas vertinimas paskatina mokinius siekti geresnių rezultatų. 2. Logopedinių pratybų veiklos analizė, kuomet buvo siekiama nustatyti, ar logopedinių pratybų metu skaitomos pasakos skatina specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius mokinius lankytis užsiėmimuose bei gerina jų pasiekimus įveikiant sutrikimus. Anketinės apklausos būdu buvo apklausta 50 mokytojų, kurie dirba su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais, ir nustatyta, kad mokytojai įdeda daug pastangų tam, kad motyvuotų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius mokinius siekti geresnių rezultatų. Savo darbe jie naudoja tokius skatinimo būdus, kaip pagyrimas, paskatinimas, klaidų bei nesėkmių analizė, atkreipia mokinių dėmesį į padarytą pažangą, stengiasi bendradarbiauti su tėvais (globėjais), nuolat pabrėžia mokinių stipriąsias puses bei motyvuoja parašytą pažymį. Logopedinių pratybų veiklos tyrime dalyvavo 15 specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, besimokančių... [toliau žr. visą tekstą] / The paper deals with very popular though at the same time problematic topic. The reason is, that children with special educational needs are not keen on accepting help that is offered, they think about it as an unpleasant experience. Why is that? To answer this question the paper presents defensive affirmation, that schoolchildren with special educational needs are not motivated enough to strive to get better results. While analyzing pedagogical literature it became apparent that this topic is popular and has scientific literature that researches normal schoolchildren. However, information concerning schoolchildren with special educational needs is lacking. This topic is discussed among teachers – practicians who work with these children every day, and share their experience. In order to confirm or deny the statement there was a survey among teachers in apprehensive school, to find out what methods or approach they use, how they evaluate the progress schoolchildren with special educational needs make, and if evaluation helps these children to strive for better marks. It is established, that teachers invest a lot of effort to motivate schoolchildren with special educational needs to aim for better grade. Teachers use various methods of encouragement, such as encouragement, praise, failure and success analysis, take notice of progress that students make, also teachers cooperate with parents (guardians), constantly emphasize students’ strong sides and reason the mark... [to full text]

Darbe atskleidžiamas pedagogų ir tėvų požiūris į ikimokyklinio amžiaus vaikų pažangos ir pasiekimų vertinimą, išryškinama sąveikos ir mokymosi paradigmų sampratų genezė ir išbandoma Edukologijos universiteto mokslininkų parengta pasiekimų aprašo vertinimo metodika, kiek ši leidžia fiksuoti socialinę – emocinę vaiko raidą. Baigiamojo darbo struktūra konstruojama mokslinės literatūros ir empirinio tyrimo analizės pagrindais, kurių tikslas - atskleisti šiuolaikinį ikimokyklinio ugdymo pedagogų požiūrį į pažangos ir pasiekimų vertinimą. Tikslui pasiekti keliami uždaviniai: 1. Išanalizuoti mokslinę literatūrą ir švietimą reglamentuojančius dokumentus ir apibrėžti šiuolaikinę ikimokyklinio ugdymo(si) pažangos ir pasiekimų vertinimo sampratą. 2. Atskleisti vertinimo ciklo ypatumus ir aptarti užsienio šalių vaikų ugdymo(si) pažangos ir pasiekimų patirtį. 3. Išsiaiškinti pedagogų ir tėvų požiūrį į ikimokyklinio amžiaus vaikų pažangos ir pasiekimų vertinimą ir atlikti lyginamąją analizę. 4. Išbandyti ikimokyklinio amžiaus vaikų pažangos ir pasiekimų vertinimo metodiką bei patikrinti kiek ši leidžia fiksuoti socialinę – emocinę vaiko raidą. Kiekybinio ir kokybinio tyrimo analizė atskleidė, kad pedagogams ir tėvams pažangos ir pasiekimų vertinimas yra labai reikalinga ir reikalinga ugdymosi proceso dalis, kuri padeda numatyti ugdymosi žingsnius, gerinti ugdymo kokybę, stebėti, pažinti, įvertinti kiekvieno vaiko individualią pažangą ir ugdymosi raidą, įžvelgti ugdymosi... [toliau žr. visą tekstą] / In this final thesis educators’ and parents’ attitude towards evaluation of pre-school aged children’s progress and achievements is revealed, genesis of interface and learning paradigm conceptions is emphasized and evaluation methodology of achievements description prepared by scientists of University of Educational Sciences is used as far as it lets record social-emotional development of a child. Structure of the final thesis is constructed on the basis of analysis of nonfiction and empirical research, which aim is to reveal modern pre-school educators’ attitude towards evaluation of progress and achievements. In order to reach the aim the following tasks have been raised: 1. To analyze regulatory documents of nonfiction and education, also determine a modern conception of pre-school education progress and achievements’ conception. 2. To reveal peculiarities of evaluation and discuss learning progress’ and achievements’ experience of children from foreign countries. 3. To find out educators’ and parents’ attitude towards evaluation of pre-school children’s progress and achievements and perform a comparative analysis. 4. To experiment with pre-school children’s progress and achievements evaluation methodology and examine how far it lets record social-emotional development of a child. Analysis of quantitative and qualitative research revealed that evaluation of progress and achievements is a very important part of education process for educators and parents which helps to... [to full text]

Darbe atskleidžiami 4–5 klasių pažangos ir pasiekimų vertinimo ypatumai muzikos pamokose. Baigiamojo darbo tikslas – išsiaiškinti 4–5 kl. mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo muzikos pamokoje ypatumus. Darbo tikslui pasiekti iškelti šie uždaviniai: išanalizuoti mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo sampratą, aptarti vertinimo ypatumus muzikos pamokose, apžvelgti muzikinio ugdymo ypatumus bendrojo lavinimo mokyklų 4–5 klasėse, aptarti 4–5 klasės mokinių amžiaus tarpsnį, ištirti mokinių požiūrį į pasiekimų vertinimo skirtumus 4–5 klasėse. Tyrimas atliktas trijose Šiaulių progimnazijose. Anketinės apklausos metodu buvo siekta sužinoti 4–5 klasių mokinių požiūrį į pažangos ir pasiekimų vertinimą. Išanalizavus mokslinę literatūrą ir atlikus anketinę apklausą gautos tokios išvados: vertinimas – nuolatinis informacijos rinkimas, kaupimas ir apibendrinimas apie mokinio pažangą ir pasiekimus. Vertinant muzikinio ugdymo pažangą ir pasiekimus taikomi diagnostinio, formaliojo ir apibendrinamojo vertinimo būdai. Ypatingai svarbus muzikos ugdyme tampa formuojamasis vertinimas, kuris padeda pasiekti, kad kiekvienas mokinys atskleistų individualius savo gebėjimus. Muzikinis ugdymas, kaip ir kiti mokomieji dalykai gali būti vertinamas formaliuoju (vertinimas pažymiais) ir neformaliuoju (nesiejamas su pažymiu). Lyginant ketvirtos ir penktos klasės muzikinį ugdymą bendrojo lavinimo mokykloje pastebima, jog penktoje klasėje pakinta mokymo turinys, pamokos struktūra, vadovėliai, nauji... [toliau žr. visą tekstą] / The paper discloses 4th-5th forms’ achievement assessment features during music lessons. Aim of the final paper is to figure 4th-5th grade students’ progress and achievement evaluation features in the music lessons. In order to achieve the aim, the following tasks were set: to analyze student progress and achievement evaluation concept, to discuss the evaluation features in the music lessons, to review the features of music education in general education schools in grades 4-5, to discuss grades 4-5 students’ age period, to explore students' views of the differences assessments in the 4th-5th forms. The study was conducted in three Siauliai junior gymnasiums. Questionnaire survey method was aimed to find out 4-5 grade students’ attitude towards progress and outcomes. Analysis of scientific literature and questionnaire survey led to the following conclusions: evaluation is a continuous information gathering, compilation and summarizing about the student's progress and achievements. In the assessment of music education progress and achievements, diagnostic, formal and summative assessment methods are applied. Formative assessment becomes particularly important for music education, it helps to make each student to disclose their individual capacities. Music education, as well as other subjects can be seen in the formal (assessment with marks) and informal (not associated with marks) methods. Comparing the fourth and fifth-grade music education in the general education school it... [to full text]

Lietuvoje organizuojamas neformalus muzikinis ugdymas susilaukia vis didesnio ne tik visuomenės, bet ir švietimo sistemos atstovų susidomėjimo. Poreikiams tenkinti ir srities tikslus įgyvendinti nepakanka pagrindinį dėmesį sutelkti tik į interesus atitinkančius ugdymo įstaigą ar mokymo programą. Reikšmingais tampa tokie neformaliojo muzikinio ugdymo faktoriai, kaip meno vartotojo ugdymas, moralinių nuostatų formavimas, kritinio požiūrio puoselėjimas, emocinio sąmoningumo skatinimas, kūrybinių galių plėtojimas, ugdytinių džiaugsmo pasirinkta muzikine veikla skatinimas. Minėtus faktorius apjungia šiuolaikinės edukacinės paradigmos. Pastarosios kritiškai vertina klasikinį mokymo modelį, stipriai išreikštą vertinamąją aplinką, paklusnumo / naudingumo bei leista / uždrausta santykiais. Šiame kontekste išryškėja mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo proceso svarba, kuris meno / muzikos mokyklose pasitelkiamas siekiant susidoroti su drausmės problemomis, nusirašinėjimu, sąmoningu vėlavimu į pamokas arba jų praleidinėjimą be pateisinamos priežasties ir pan. Nors pastaruoju metu pastebimas vis didesnis mokslininkų susidomėjimas mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo sistemos problemų sprendimui bendrojo lavinimo mokykloje, tačiau vertinimo sritis neformaliame muzikiniame ugdyme iki šiol vis dar lieka nepakankamai tyrinėta. Ši problema ypač aktuali rengiant būsimuosius muzikos pedagogus, kurie ateityje dirbs su ugdytiniais meno / muzikos mokyklose, prisidės prie pažangios ir... [toliau žr. visą tekstą] / The Non-formal musical education organized in Lithuania is getting more and more attention not only from society, but as well from educational community too. In order to fulfill the needs and aims it is not sufficient to focus on the interests, which satisfy the educational institution or a training program. Such non-formal musical education factors as education of the art consumer, moral attitude formation, fostering critical approach, encouragement of emotional awareness, development of creative capacity, inducement of students’ joy using a chosen musical activity become significant. The factors mentioned above are linked by the contemporary educational paradigms. The latter criticize the classical model with its strongly expressed evaluative environment, obedience / usefulness and allowed / forbidden relations. In this context the importance of the assessment process of students’ progress and achievement becomes intense. It is necessary for art / music schools to manage the discipline problems, copying, intentional lateness to classes or being absent without a justifiable reason and so on. Recently an increasing interest of scientists in solving the students’ progress and achievement assessment system problems in the secondary schools can be noticed. However, the assessment area in non-formal musical education still has not been sufficiently investigated. This problem is especially relevant while preparing the future music pedagogues, who will work with students in art /... [to full text]