Eine Schule ist eine der wichtigsten Stellen, die genauso wie eine Familie seinen Einfluss auf die Persönlichkeit eines Kindes, die Formung seiner Wertlegung und seiner Bestrebungen ausübt. Kinder und Jugendliche, die die Entscheidung treffen, ihre Schule zu schwänzen, sind minderjährig, deshalb tragen sie die volle Verantwortung für Ihre Handlungen nicht. Ihr Wohl liegt in den Händen sowhl der Familie als auch der Gesellschaft. Diese Jungendlichen haben geringe Möglichkeiten jene Handlungen zu kontrolieren, die die Chancen ihrer Lebensqualität in der Zukunft entscheiden. Einer der Gründe, warum Schüler ihre Schule verlassen, ist das Pubertäts-Problem, wenn die Motivation zum Lernen schwach ist und immer wichtiger der Umgang mit den Zeitgenossen wird. Es wurde bemerkt, daß häufig gerade nicht die lernschwachen Schüler ihre Schule fallenlassen, sondern diejenigen, denen es an der Lernmotivation mangelt, denen es schwer fällt, den Anforderungen zu folgen und die sich ihrem Schullumfeld nicht anpassen können. Die Motivations-Anregung zur Leistungsfähigkeit hat einen wichtigen Teil bei der Lösung von Problemen, die bei der werdenden Persönlichkeit infolge des Fehlens an der Schaffens- und Handlungs-Motivation entstehen. Im Prozess der vorberuflichen Erziehnung werden Schüllen mit dem Arbeitsumfeld vertraut gemacht und zur Fähigkeit erzogen, nach Berufsausbildungs-Programmen zu lernen. Man sollte den Schülern eine Gelegenheit geben, daß sie Freude durch die Unterstützung spüren... [to full text]

Bakalauro darbo „III-IV KLASIŲ MOKINIŲ MOKYMOSI MOTYVACIJOS SKATINIMAS ŠEIMOJE“ objektas – mokymosi motyvacijos skatinimas šeimoje. Sumažėjusios mokymosi motyvacijos problema egzistuoja visame pasaulyje, kur lemiamą socialinį vaidmenį atlieka visuomenės ypatumai, ugdymo savitumas ir šeima. Šeima – artimiausia nemokyklinė socialinė aplinka, kurioje formuojasi vaiko pasaulėžiūra, elgesio normos, susiformuoja požiūris į mokyklą ir mokymąsi. Tačiau šiandien šeimoje egzistuoja nemažai problemų, kurios ypatingai veikia vaikus, jų mokymąsi. Dažnai, dėl žemos mokymosi motyvacijos ar vaikui gavus blogą įvertinimą tėvai kaltina mokytojus, mokyklą ir nesusimąsto, kad jų vaidmuo vaiko mokymosi motyvacijai yra labai svarbus. Mokymosi motyvaciją ir ją įtakojančius veiksnius tyrė N. Bowen ir G. Bowen (1998), J. Nash (2002), S. Rimm (1998), G. Butkienė ir A. Kepalaitė (1996), V. Strimaitienė (2007) ir kt. Tyrimu siekta išsiaiškinti, kokiais būdais šeimoje yra stiprinama ir kaip kiekvienas iš tėvų skatina vaiko mokymosi motyvaciją. Šiam tikslui pasiekti buvo taikoma anketinė apklausa. Tyrimo instrumentas sudarytas remiantis literatūra, straipsniais, susijusiais su mokymosi motyvacijos skatinimu šeimoje, Hare (2000) ir M. Rokeach metodikomis. Tiriamąją imtį sudarė 50 Kelmės miesto „Kražantės“ pagrindinės mokyklos, Kelmės rajono Gailių ir Liolių pagrindinių mokyklų III-IV klasių mokinių ir 77 jų tėvai. Teorinėje darbo dalyje pateikiama trumpa mokymosi motyvacijos teorijų ir motyvų įvairovė... [toliau žr. visą tekstą] / Bachelor‘s work „THIRD AND FOURTH – GRADE PUPILS STIMULATION OF LEARNING MOTIVATION IN THE FAMILY“ object – stimulation of learning motivation. The pupils learning motivation decline problem exist in all world, there decisive social role plays public features, school identity and the family. Family – nearest non-school environment, which form child’s worldview, moral, opinion about school and learning. But today family has a lot of problems, which particularly affects pupils and their learning. Because of low learning motivation or poor grade parents frequently blame teachers, school and non-conscious that their role in pupils learning motivation is very important. Learning motivation and it affecting factors analysed N. Bowen & G. Bowen (1998), J. Nash (2002), S. Rimm (1998), G. Butkienė & A. Kepalaitė (1996), V. Strimaitienė (2007) and etc. The aim of the study – which ways in family is enhancing and how each parent stimulates child learning motivation. To achieve this aim was used questionnaire. Research tool is based on literature, articles associated with stimulation of learning motivation in family, Hare (2000) and M. Rokeach methodology. Research sample consisted of 50 Kelmės „Kražantės“ secondary school, and Kelmės neighbourhood Gailių and Liolių secondary schools third and fourth – grade pupils and 77 their parents. Theoretical work presents a sketch of learning motivation theory and variety of motif, learning motivation conception, types, a brief description of... [to full text]

Bakalauro darbe yra analizuojamas specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių motyvacijos skatinimas pasiekimų vertinimo aspektu. Darbe suformuluotas ginamasis teiginys, kad specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai menkai motyvuojami siekti geresnių mokymosi rezultatų. Buvo atlikti du tyrimai: 1. Bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų anketinė apklausa, siekiant nustatyti, kokius metodus ir būdus jie taiko, norėdami paskatinti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių motyvaciją bei išsiaiškinti, kaip jie vertina padarytą pažangą, ar tas vertinimas paskatina mokinius siekti geresnių rezultatų. 2. Logopedinių pratybų veiklos analizė, kuomet buvo siekiama nustatyti, ar logopedinių pratybų metu skaitomos pasakos skatina specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius mokinius lankytis užsiėmimuose bei gerina jų pasiekimus įveikiant sutrikimus. Anketinės apklausos būdu buvo apklausta 50 mokytojų, kurie dirba su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais, ir nustatyta, kad mokytojai įdeda daug pastangų tam, kad motyvuotų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius mokinius siekti geresnių rezultatų. Savo darbe jie naudoja tokius skatinimo būdus, kaip pagyrimas, paskatinimas, klaidų bei nesėkmių analizė, atkreipia mokinių dėmesį į padarytą pažangą, stengiasi bendradarbiauti su tėvais (globėjais), nuolat pabrėžia mokinių stipriąsias puses bei motyvuoja parašytą pažymį. Logopedinių pratybų veiklos tyrime dalyvavo 15 specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, besimokančių... [toliau žr. visą tekstą] / The paper deals with very popular though at the same time problematic topic. The reason is, that children with special educational needs are not keen on accepting help that is offered, they think about it as an unpleasant experience. Why is that? To answer this question the paper presents defensive affirmation, that schoolchildren with special educational needs are not motivated enough to strive to get better results. While analyzing pedagogical literature it became apparent that this topic is popular and has scientific literature that researches normal schoolchildren. However, information concerning schoolchildren with special educational needs is lacking. This topic is discussed among teachers – practicians who work with these children every day, and share their experience. In order to confirm or deny the statement there was a survey among teachers in apprehensive school, to find out what methods or approach they use, how they evaluate the progress schoolchildren with special educational needs make, and if evaluation helps these children to strive for better marks. It is established, that teachers invest a lot of effort to motivate schoolchildren with special educational needs to aim for better grade. Teachers use various methods of encouragement, such as encouragement, praise, failure and success analysis, take notice of progress that students make, also teachers cooperate with parents (guardians), constantly emphasize students’ strong sides and reason the mark... [to full text]

Neformaliojo muzikinio ugdymo poreikiui patenkinti ir jo tikslų įgyvendinimui užtikrinti svarbu ne tik galimybė pasirinkti interesus atitinkančią ugdymo įstaigą ar mokymo programą, bet ir sudaryti sąlygas vaikui džiaugtis pasirinkta muzikine neformalia veikla. Deja, neretai susiduriama su sėkmingai vaiko neformaliai muzikinei veiklai trukdančia motyvacijos šiai veiklai stokos problema. Kadangi vaiko motyvaciją lemia ne vienas veiksnys, susijęs su visa vaiko aplinka, pedagogui ypatingai svarbu į neformaliojo muzikinio ugdymo procesą įtraukti ir mokinių tėvus bei su jais bendradarbiauti. Todėl darbe nagrinėjamos pedagogų ir tėvų bendradarbiavimo galimybės įtakoti vaiko neformalios muzikinės veiklos motyvacijai poveikį darančius veiksnius. / In order to meet the need for musical education and to ensure achievement of it’s goals it is important not only to have a possibility to select an educational institution or an educational program meeting personal interests, but also to create conditions for a child to enjoy the informal musical activity selected. Unfortunately, very often the problem is encountered related to the lack of motivation in a child for informal musical activity and preventing him from successfully involving into such activity. Since motivation of the child is predetermined by several factors related to his whole environment, it is particularly important for a pedagogue to also involve children’s parents into the process of informal musical education as well as to cooperate with the latter. Therefore, the paper analyses possibilities of cooperation between pedagogues and parents in influencing the factors affecting the child’s motivation for informal musical activity: personal characteristic features of the child, family, pedagogue’s personality and competences, contemporaries.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, staiga keitėsi gyvenimo būdas, atsirado naujų gyvenimo iššūkių - atviresnių tarpusavio santykiai, vis atsinaujinančios technologijos, įvairios reformos, reorganizacijos ir pan. Daug ką kopijuojame ar tiesiog perimame iš kitų šalių, nes mąstymas, sąmonė, tradicijos, įpročiai nespėja keistis. Mokykla pasuko vakarietiško demokratėjimo kryptimi. Todėl keičiasi mokyklos klimatas, kartu keičiasi ir mokyklos bendruomenės narių tarpusavio santykiai, kuriamos sąlygos asmenybės ugdymui. Visuomenė mokyklai iškelia dvejopą vaidmenį: mokyklą turi suteikti mokiniams kokybišką išsilavinimą ir ugdyti laisvai bei kritiškai mąstančius asmenis, gebančius priimti savarankiškus sprendimus ir mokančius prisitaikyti kintančiame pasaulyje. Kiekvienam vaikui įgimtas noras eiti į mokyklą, kur įgyjama pirmoji patirtis. Šalia esantys žmonės mokykloje sukuria sąlygas vaikams, kad šie „judėtų reikiama kryptimi“. Mokinių pasiekimų tyrimai rodo, kad prastėja mokymosi kokybė, dažniau mokiniai paliekami kurso kartoti, daugiau mokinių praleidžia pamokas be pateisinamos priežasties ar iš vis nustoja lankyti mokyklą. Pirmuosius sunkumus mokiniai patiria jau III-IV klasėje ar anksčiau. Vadinasi, ugdymo proceso organizavime yra trūkumų. Todėl tyrimo objektas - mokyklos vadovų ir mokytojų pradinių klasių mokinių mokymosi motyvacijos skatinimas, o tikslas - išsiaiškinti pradinės mokyklos ugdymo organizavimo ir valdymo galimybes bei įtaką pradinių... [toliau žr. visą tekstą] / After Lithuanian going independence our may of life changed, we met have more open relationship, new technologies, different reforms, reorganization and etc. Our way of thinking, consciousness, traditions and habits are slowly changing that’s way a lot of things we just copy from other countries. School has turned to western democracy. With this turn school’s climate is changing together with school’s community member’s relationship and growing conditions for personality development. Society raises dual task for school. Firstly school has to give qualified education, then develop free and critical thinking, also persons who can take independent decisions and adopt in changing world. Every child has innate desire go to school, where he gets his first experience. School’s personal create circumstances, which lead children. Pupil’s achievements research shows that studying quality is decreasing; more children miss classes without just fictive reasons or stop attending school at all. Every child has innate desire so know and learn, but already in 3rd and 4th forms they experience first studying difficulties. It means that there are some defects of development process management. The object of this survey is learning of the motivation school’s heads, teachers and pupils of primary school. To reach the purpose these methods were chosen theoretical (pedagogical, psychological, social, philosophical) literature, educational system documents studies; comparative conception and... [to full text]