Šiame darbe analizuojama verslo ar verslo dalies perdavimo sąvoka bei darbuotojų teisių apsaugos tam tikri aspektai ES teisėje, teismų praktikoje, taip pat lyginama su šių nuostatų įgyvendinimu Lietuvos teisėje bei praktikoje. Siekiant nustatyti, ar šios direktyvos pilna apimti įgyvendintos Lietuvos teisėje, atlikta ETT praktikos analizė, kurioje atskleista, jog verslo ar verslo dalies perdavimas yra platesnė sąvoka, nei nustatyta direktyvose (77/187, 98/50 ir 2001/23) ir apima pačius įvairiausius perdavimo būdus, įskaitant ir tuos, kai perdavėjo bei perėmėjo nesieja jokia sutartis, administraciniu ar teismo sprendimu ir pan. Nustatyta, jog Lietuvoje verslo ar verslo dalies perdavimas tam tikrais atvejais gali būti laikomas savarankišku įmonės ar jos dalies įgyjimo būdu, šalia įmonės ar jos esminės dalies pirkimo-pardavimo, o taip pat ir reorganizavimo. Nepaisant to, Lietuvos teisėje nėra pateikta verslo ar verslo dalies perdavimo sąvoka, kaip ji yra apibrėžiama ES teisėje todėl praktikoje dažniausiai įvardinama kaip įmonės reorganizavimas arba struktūrinis pertvarkymas. Nagrinėti darbuotojų teisių apsaugos aspektai ES teisėje nustato aiškią apsaugą bei jos apimtį. Kita vertus, ETT praktika atskleidė darbo santykių apsaugos išimtis ir susiaurino jos taikymo sritį. Įgyvendinant direktyvas Lietuvos teisėje, nebuvo įtvirtinta jokia papildoma apsauga perimamiems darbuotojams, išskyrus tai, jog verslo ar verslo dalies perdavimas negali būti teisėta priežastimi nutraukti darbo... [toliau žr. visą tekstą] / This article analyses the definition of transfer of business or part of business, the protection of particular employees’ rights in the European law, case law, and compares realisation of current provisions in the Lithuanian law and application in the national case law. The European Court of Justice case law is analysed with the aim to determine if the European directives regarding the safeguarding of employees’ rights in the event of transfers of undertakings, businesses or parts of undertakings or businesses were introduced into the Lithuanian law on the whole extent. According to the judgements of the European Court of Justice, the concept of the transfer of business or part of business should cover a wider number of transfers than it is stated in directives, including those transfers, where there is no contract between transferor and transferee, transfers as a result of a legislative or administrative decision. Purchasing or reorganisation of enterprise does not always coincide with transfer of business or part of business and can be considered as a separate type of acquirement of business or part of business. However, the Lithuanian Labour Code does not provide for a definition of transfer of business, as it is done by The European Court of Justice and in Lithuanian case law it is often recognised as reorganisation or structural changes. The most basic protected employees’ rights were analysed and it showed that the European law provides clear protected rights and its... [to full text]

Šio darbo pirmoje dalyje yra nagrinėjama Europos Bendrijų teisės aktuose nustatytos garantijos darbuotojams, taikomos įmonės reorganizavimo atveju. Tyrimo metu analizuojama Direktyva Nr. 2001/23/EB, remiantis Europos Teisingumo Teismo praktiką, aiškinamos direktyvos nuostatos įtvirtinančios individualią bei kolektyvinę darbuotojų interesų apsaugą. Antrojoje dalyje analizuojama reorganizavimo samprata civilinėje bei darbo teisėje, atskleidžiama reorganizavimo sąvoka, būdai, etapai. Pateikiamas reorganizavimo palyginimas su likvidavimo procedūra bei restruktūrizavimu. Taip pat analizuojamos Lietuvos Respublikos darbo kodekso normos, nustatančios apribojimus darbdaviui nutraukti darbo sutartį reorganizuojant įmonę. Tyrimo metu paaiškėja, kad nacionalinės teisės aktai nevisiškai atitinka Direktyvos Nr. 2001/23/EB tikslus. Nors reorganizavimas pats savaime nėra teisėta priežastis darbo santykių nutraukimui, tačiau darbuotojų apsauga nėra absoliuti. Reorganizavimo metu ir jam pasibaigus įmonėje susiklosto sudėtingi darbo santykiai, darbo santykių tęstinumas ne visada yra užtikrinamas. Todėl trečioje darbo dalyje yra kalbama apie darbdavio teisės nutraukti darbo sutartį įgyvendinimą bei jos apribojimus, aptariama darbuotojų perkėlimo galimybė, informavimo ir konsultavimo pareigos realizavimas. Darbo pabaigoje yra suformuluotos išvados remiantis atliktu teisės aktų bei Europos Teisingumo Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos tyrimu bei teisės doktrinos analize. / In the first part the main issue is analyzes of European Communities law and the Directive No 2001/23/EC witch laid down legal guarantees for the employees during the process of enterprises reorganization. The main provisions of the directive that include protection of individual and collective employee’s interests were explained according to The European Court of Justice practice. In the second part of the work was done analyzes of the concept of reorganization in civil and labor law, in purpose to find out definition of reorganization, means and stages of process. There are given a comparison of reorganization and liquidation, reorganization and restructuring. This part of work also includes analyzes of Labour Code norms, which laid down restrictions on employer who is unallowable to terminate the employment contract during reorganization of the enterprises. The study reveals that national legislation does not fully comply with purposes of Directive No 2001/23/EC. Although, reorganization in itself is not a legitimate reason for termination of employment, but employment protection is not absolute too. During the reorganization and after this process, labour relations between employer and employees may be complicated and employment succession is not always guaranteed. Therefore, there is talking about the employer's right to terminate the labour contract, the implementation and restricts of this right. Last part also includes discussion about possibility to transfer... [to full text]

Sparčiai besivystančioje ekonomikoje neišvengiami tiek teigiami, tiek neigiami jos pokyčiai. Teigiamu aspektu laikytinas verslo ar verslo dalies perdavimas, kurio tikslas – įmonės veiklos didesnis našumas, efektyvumas bei, atsiradus sunkumams, siekis jį plėtoti toliau. Tokie pasikeitimai neabejotinai įtakoja darbuotojų padėtį perduodame versle arba įmonėje. Atsižvelgiant į tai, darbe analizuojamos dvi teisinės kategorijos – verslo ar verslo dalies perdavimo samprata ir darbuotojų teisių apsauga perdavimo atveju. Pabrėžtina, kad neišanalizavus perdavimo definicijos, nebūtų logiška kalbėti ir apie darbuotojų garantijas. Magistrinis darbas suskirstytas į keturias dalis. Pirmojoje bendrai aptariama darbuotojų teisių apsaugos samprata, antrojoje – Europos sąjungos reglamentavimas šia tema bei kriterijai ir aplinkybės, kuriais nustatomas verslo perdavimo faktas. Kadangi Lietuva yra ES valstybė narė, itin svarbios buvo 2001/23/EB direktyvos nuostatos, numatančios ne tik perdavimo definiciją, bet ir darbuotojų garantijas kaip antai, apsauga nuo nepagrįsto atleidimo iš darbo, automatinis darbo santykių perėjimas, t. y. teisės, kylančios iš individualių darbo sutarčių, ir tos teisės, kurios kyla iš kolektyvinių sutarčių – automatinis jų perėmimas, sutarčių galiojimas bent vienerius metus po perdavimo, darbuotojų informavimas bei jų atstovų konsultavimas. Paskutinėje dalyje pateikiami praktiniai darbuotojų perkėlimo aspektai Lietuvoje. Nagrinėjamos DK normos, reglamentuojančios... [toliau žr. visą tekstą] / Provisions relating to employment rights on the transfer of an undertaking are contained in Council Directive 2001/23/EC which is to be an invaluable instrument for the protection of workers in the event of the reorganization of an undertaking, ensuring peaceful and consensual restructuring. This act includes two main aspects – the conception of transfer of undertaking and workers‘ rights under it. However, during the transfer not only the transferor and the transferee but also the employees as a part of an undertaking have the interest in the outcome of the action. Therefore, master thesis comprises of four parts mainly dealing with the understanding of employees’ guarantees, the regulation of transfer, criterions and factors, determining the fact of transfer in European Union and Lithuania, workers’ individual expectations (e. g. protection against dismissal – the transfer of the undertaking, business or part of the undertaking or business can not in itself constitute grounds for dismissal by the transferor or the transferee, guaranteeing automatic transfer of the employment relationship etc.), collective privileges (obligation on the transferee to respect the terms of pre-existing agreement at least for one year, information and consultation of the representatives of the employees affected by the transfer, etc.). The Fourth part of the Thesis is important for practitioners. It concerns practical aspects of transferring of labour agreements and analyzes the provisions of... [to full text]