Atliekų problema šiuo metu yra pripažinta svarbiausia ir sudėtingiausia aplinkos apsaugos sritimi. Atliekų surinkimas ir pirminis rūšiavimas daugiausia priklauso nuo visuomenės narių geranoriškumo ir sąmoningumo, todėl čia ypač svarbus visuomenės švietimas ir mokymas. Atsižvelgiant į tai, kad sėkmingo atliekų rūšiavimo prielaida yra aplinkosauginis švietimas, galima teigti, jog viena iš priemonių jam įgyvendinti yra mokyklų vykdomos iniciatyvos. Tačiau išryškėja problema, jog dėmesys jų įgyvendinimui nėra pakankamas, nes mokyklų atliekų rūšiavimo iniciatyvos nėra vertinamos ir analizuojamos, siekiant nustatyti jų veiksmingumą. Darbe remiantis mokslinės literatūros analize ir empirinio tyrimo duomenimis ši problema išspręsta. Nustatytas darbo tiklas – išanalizuoti ir įvertinti Lietuvos mokyklų atliekų rūšiavimo iniciatyvas. Darbo pirmame skyriuje aptartas aplinkosauginio švietimo vaidmuo, siekiant ugdyti asmenį sąmoningai suvokiantį atliekų rūšiavimo svarbą. Išanalizuoti Lietuvos ir užsienio autorių mokslo darbai. Panaudoti lyginimo ir apibendrinimo metodai bendroms tendencijoms ir įžvalgoms pateikti. Antrame skyriuje, reminatis Tarptautinių, Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktų analize, išanalizuotas aplinkosauginio švietimo teisinis reglamentavimas ir nustatytas teisinis pagrindas atliekų rūšiavimo iniciatyvų vykdymui Lietuvos mokyklose. Trečiame skyriuje naudojant duomenų analizės metodą nustatytos ir išanalizuotos Lietuvos mokyklose vykdomos atliekų rūšiavimo... [toliau žr. visą tekstą] / The waste problem is now recognized as the most important and difficult area of environmental protection. Waste collection and initial sorting depends largely on the goodwill and awareness of society, so education and training of society are very important. In respect that the environmental education is an assumption for a success of waste sorting, it can be argued that one of the tools to implement it is schools’ initiatives. However, there is a problem that the focus on the implementation of these initiatives is not sufficient because the schools’ waste sorting initiatives are not evaluated and analyzed in order to determine their effectiveness. In this paper this problem is solved on the basis of scientific literature and data of empirical study. In the first section of paper it is discussed the role of environmental education on a purpose to educate a person consciously understanding the importance of waste sorting. Scientific works of Lithuanian and foreign authors’ were analyzed. The comparison and summary methods were used in order to submit the common trends and providences. In the second section on the basis of International, European Union and Lithuanian legislation analysis, legal regulation of environmental education was analyzed, and a legal basis to implement waste sorting initiatives at schools of Lithuania was identified. In the third section using the method of data analysis the waste sorting initiatives implemented by Lithuanian schools were identified... [to full text]

Darnaus vystymosi švietimo prielaidos BPD 2.4 priemonės projektuose. Raktiniai žodžiai: darnus vystymasis, darnaus vystymosi švietimas, BPD 2.4 priemonė, mokymasis visą gyvenimą. Darnaus vystymosi siekis – užtikrinti tinkamą asmens gyvenimo kokybę, siekti visuomenės gerovės ir saugumo, išmintingai derinant ekonomikos, socialinės raidos bei aplinkos apsaugos uždavinius. Išsilavinimas yra vienas svarbiausių faktorių, nuo kurio priklauso žmogaus ir visuomenės pasirengimas ir motyvacija spręsti daugialypes darnaus vystymosi problemas. Švietimui, visuomenės informavimui, įvairių sričių specialistų kvalifikacijos tobulinimui čia tenka ypatingas vaidmuo. Kadangi visuomenės darnaus vystymosi koncepcija yra dinamiška, jos įgyvendinimo modeliai yra nuolat plėtojami priklausomai nuo įgytų žinių ir patirties: darnus vystymasis yra nuolatinio mokymosi vyksmas. Todėl visos veiklos, prisidedančios prie mokymosi visą gyvenimą kokybės gerinimo, sykiu kuria prielaidas darnaus vystymosi nuostatoms įgyvendinti. Magistro baigiamasis darbas susideda iš keturių dalių dalių: Pirmoje dalyje apibrėžiamas švietimo vaidmuo įvairaus lygmens darnaus vystymosi strateginiuose dokumentuose. Antroje - nagrinėjamos mokymosi visą gyvenimą strateginės nuostatos, atskleidžiamos jų sąsajas su Lietuvos švietimo prioritetais. Trečioje - nurodomi tyrimo metodai ir suformuluojami tyrimo kriterijai. Ketvirtoje – pateikiami BPD 2.4 priemonės „Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtojimas“ projektų paraiškų analizės... [toliau žr. visą tekstą] / Prerequisites for sustainable development of education in the projects of SPD 2.4 facility. Key words: Sustainable Development, Education for Sustainable, SPD 2.4 Facility, Lifelong Learning. The goal of sustainable development is ensuring the proper quality of individual life, seeking for public safety and welfare by wisely coordinating economic, societal development and environmental tasks. Education is one of the key factors determining the preparation and motivation of individual and society on solving the multifaceted problems of sustainable development. Education, public notification, and qualification improvement of specialists in various fields here plays a special role. As the concept of sustainable development of society is dynamic, its models of implementation are being continuously advanced depending upon the level of gained knowledge and experience: sustainable development is a process of continuous learning. Therefore every activity contributing to the quality improvement of lifelong learning likewise generates prerequisites for implementation of sustainable development provisions. The Master Final Thesis consists of four parts: The first part contains a description of education in strategic documents of sustainable development of different levels. The second part contains the analysis of strategic provisions of lifelong learning and their links with Lithuanian educational priorities. Methods of research and research criteria are specified in the third part... [to full text]

Darbo temos aktualumą lemia tai,kad neformalusis darnaus vystymosi švietimas vieno rajono savivaldybės lygmeniu dar mažai tyrinėtas. Kadangi pokyčiai visose gyvenimo srityse reikalauja atitinkamų išsilavinimo pkyčių, švietimo sistemos institucijos turi siekti naujos tiek formaliojo, tiek neformaliojo ugdymo kokybės.Darbo tikslas – išanalizuoti neformalų ugdymą Mažeikių rajono švietimo institucijose darnaus vystymosi kontekste. Nagrinėjama tema nėra kol kas teoriškai pakankamai pagrįsta: nėra tinkamos tyrimo metodikos, kuri leistų nustatyti neformaliojo ugdymo kokybę ir jo tiekėjų kompetenciją. Darbe bandoma pagrįsti neformaliojo ugdymo uždavinius, stiprybes ir galimybes ekonominio sunkmečio sąlygomis. Galiausiai išryškinamos silpniausios neformaliojo ugdymo sritys ir pabrėžiama, kad daug dalykų būtina pakeisti tam, kad netolimoje ateityje neformalusis švietimas taptų pripažinta visos švietimo sistemos sritimi. / The relevance of the work is determined by the fact that non-formal and proportional development of education has not been explored enough on the level of municipality of only one district. Since the changes in all spheres require variations of appropriate background, education institutions must aspire after new training of both formal and non-formal quality. The goal of the work is to investigate the process of informal education and to reveal the factors that determine its quality and expansion. Unfortunately, the analyzed theme is not motivated enough in the abstract: there are not any appropriate methodology of providing the research that enable to estimate the quality of informal training and the competence of its providers as well. Moreover, according to the circumstances of this economical crisis, the problems, positive sides and potentialities of non-formal training are attempted to validate in brief in this research. Finally, the weak areas of non-formal training are clearly defined and it is emphasized that plenty of things should be changed in purpose to admit that informal education must become an established part of all education system in the nearest future.

Baigiamojo darbo aktualumą lemia tai, kad kiekvienam iš mūsų turi rūpėti kaip mūsų žmonės ir valstybė gyvens ateityje. Tai nusako darnaus vystymosi 3 lygiaverčiai komponentai (aplinkos apsauga, ekonominis bei socialinis vystymasis). Darnaus vystymosi principai bei darnaus vystymosi švietimo idėjos mokykloms visai naujas dalykas. Tyrimo tikslas – išanalizuoti, kaip darnaus vystymosi švietimo programa suprantama ir įgyvendinama Mažeikių rajono bendrojo lavinimo mokyklose. Darbe atskleisti strateginio planavimo principai, darnaus vystymosi koncepcijos esmė, darnaus švietimo vystymosi idėjos ir įvertinta Mažeikių rajono bendrojo lavinimo mokyklų įtraukimo į darnaus švietimo vystymosi strateginio planavimo procesą svarba. Mokyklų strateginiai planai buvo kuriami dažniausiai taip, kaip kam suprantama, neatsižvelgiant į kokybę ir tikrąją paskirtį. Paskutiniais metais buvo atkreiptas dėmesys į strateginio planavimo kokybę. Tyrimo rezultatai rodo, kad mokyklos palaipsniui įsijungia į darnaus vystymosi švietimo strateginio planavimo procesą. Mokyklose turi dirbti kompetetingi mokytojai, o mokiniai turi žinoti savo pareigas. Mokytojai mano, kad numatytos darnaus vystymosi švietimo nuostatos iki tikimosi laiko 2015 metų bus iš dalies įgyvendintos. Apibendrinant galima teigti, kad darnaus vystymosi švietimo principai ir konkretūs jų raiškos būdai dar nepakankamai veiksmingi ar tik pradedami taikyti Mažeikių rajono bendrojo lavinimo mokyklų ugdymo procese. / The relevance of this work is determined by the fact that every one of us must be concerned on how our people and state are going to act in the future. It is defined by three sustainable components of equal value (environmental protection, economical and social development). The concepts of sustainable development and educational ideas of sustainable development for schools are totally new for them. The goal of the research is to analyze how the program of sustainable development of education is understood and put in practice at comprehensive schools in Mažeikiai district. The concepts of strategy planning, the core of sustainable development of conception and the ideas of sustainable development of education are discussed in this work. The strategy planning at schools was mostly generated how it was individually understood ignoring its quality and the real purpose. The attention to the quality of strategy planning has recently been made. The results of the research indicate the fact that schools integrate gradually into the process of sustainable development of education of strategy planning. Qualified teachers should work at schools and students must know their obligations well. Teachers consider that the guidelines of sustainable development of education will partly have been realized by 2015. In summary, it is possible to maintain that sustainable development of educational principles and the concrete way of their expression are not effective enough or they are only being... [to full text]