Darbe yra aptariami degalų matavimo tikslumas bei jo svarba, su tuo susijusios problemos ir jų sprendimo būdai. Apžvelgiami dažniausiai naudojami matuoklių kalibravimo būdai. Sudaryta ir patikrinta degalų sąnaudų skaitiklio kalibravimo metodika. Eksperimentiškai nustatyta, kokie yra svarbiausieji veiksniai, lemiantys matavimo paklaidų atsiradimą, bei kokiomis sąlygomis gaunamas didžiausias matavimo tikslumas. Pasiūlytos tikslumo didinimo priemonės. / In this study you can find the discussion about the precision of fuel measurment and it's importance. The main problems and the decision methods. This rewiew includes the most popular calibration methods. Created and checked the fuel consumption counter calibration methodics. Experimentaly established the main factors which cause the measurment errors and by which conditions the best precision is getting. Also offered the precision increasing measures.

Šiuo magistriniu darbu mėginsiu išsiaiškinti mažosios hidroenegetikos vystimosi galimybes, palyginti jas su kitomis elektrinėmis, išsiaiškinti kokius upių resursus turi mūsų šalis, kokie yra gamtosauginiai reikalavimai hidroenergetikoje, generatoriai, kokie yra hidroelektrinės prijungimo prie tinklo variantai. / The theme of Master project of Electrical engineer is The investigation of potentiolity development of small hydro energetic. I think it is very important, because Lithuania is going to close Ignalina nuclear power station as it is required by the EU. Obviously, we are forced to find solution of energy shortage. One of the solutions are renewable energy sources. Lithuania has potential power in rivers and it has opportunity to expand of small hydro energetic. Byt we have to admit, that nowadays a small hydro energetic is not expanding as fast as it could. In my Master project of electical Engineer I show, how easy is to construct hydro power station, but hard to find a place, where station could be, to conect it with electricity networks for several reasons.

Tiriamojo darbo objektas: Minijos upės baseinas. Tiriamojo darbo tikslas: atlikti Minijos upės baseino hidrologinių duomenų analizę, apskaičiuoti pagrindines hidrologines charakteristikas bei įvertinti nuotėkio kaitos tendencijas. Tiriamojo darbo uždaviniai: 1. surinkti Minijos upės baseino hidrologinius stebėjimų duomenis; 2. aptarti hidrologiniams skaičiavimams naudojamas programines įrangas; 3. išanalizuoti Minijos upės baseino surinktus hidrologinius duomenis ir įvertinti jų patikimumą; 4. atlikti surinktų hidrologinių duomenų analizę, panaudojant įvairią programinę įrangą. Tiriamojo darbo metodika: Minijos upės ties Kartena hidrologiniai stebėjimų duomenys išrinkti iš hidrologijos metraščių nuo 1954 iki 2010 metų. Literatūros apžvalgos skyrius rašomas referatyviai, analizuojant kitų mokslininkų atliktus tyrimus bei naudojamus metodus. Išsamiai išanalizuojama naudojama programinė įranga, apskaičiuojamos hidrologinės charakteristikos, sutvarkomi gauti rezultatai, daromos išvados. Tiriamojo darbo rezultatai: 1. Naudojant programinę įrangą „HYFRAN“ nustatyta, kad maksimalius vandens debitus geriausiai aprašo Weibull ekstreminių reikšmių skirstinys, o minimalius – Gumbel skirstinys. 2. Naudojant keturis bazinio nuotėkio indekso nustatymo metodus, nustatyta, kad tinkamiausias tam yra Anglijos hidrologijos instituto sukurtas metodas, kuris naudojamas programinėje įrangoje „HYDROTOOLS“. Nustatytas už 1954-2010 metų laikotarpį bazinio nuotėkio indeksas Minijos upei lygus 0,49... [toliau žr. visą tekstą] / Object of the research: the Minija river watershed. Aim of the research: to perform a hydrological data analysis of the Minija river watershed, to calculate the basic hydrological characteristics and evaluate the runoff trends. Objectives of the research: 1. To collect the hydrological monitoring data of the river watershed; 2. To discuss the software used for hydrological calculations; 3. To analyze the collected hydrological data of the Minija river watershed and assess their reliability; 4. To analyze the collected hydrological data by using different software. Methods of the research: the hydrological monitoring data of the Minija river (near Kartena) watershed were taken from annual Hydrological Data Books for the period of 1954-2010. The chapter on the reference sources is written by citing them and analyzing the survey carried out by other scientists and the research methods used. The used software is thoroughly analyzed, the hydrological characteristics are calculated, the results are arranged, and conclusions are drawn. Results of the research: 1. By using the software “HYFRAN” it was founded that the maximum water flow rate is best described by Weibull distribution of extreme values whereas the minimum water flow rate is best described by Gumbel distribution. 2. Using the four basic methods of determining flow index showed that the best method is developed by England’s Hydrological Institute and is used in the “HYDROTOOLS” software. It was estimated that the... [to full text]

Darbo apimtis: magistrantūros studijų baigiamasis darbas 46 puslapių, 25 paveikslai, 11 lentelių, 37 literatūros šaltiniai. Tiriamojo darbo objektas: Mituvos upės baseinas. Tiriamojo darbo tikslas: atlikti preliminarų potvynių rizikos įvertinimą, nustatyti maksimalius debitus, esant skirtingoms potvynių tikimybėms bei nustatyti Mituvos upės slėnio teritorijas, kurios gali būti užtvindytos atitinkamų tikimybių potvynio metu. Tiriamojo darbo uždaviniai: 1. surinkti Mituvos upės baseino hidrologinių stebėjimų duomenis; 2. aptarti hidrologiniams skaičiavimams ir modeliavimui naudojamą programinę įrangą ir pasirinkti tiriamam atvejui tinkamiausią; 3. nustatyti maksimalius debitus naudojant programinę įrangą; 4. apskaičiuoti tarpinius maksimalius debitus naudojant empirines formules; 5. sukurti Mituvos upės dalies hidrodinamikos (1D) modelį ir sumodeliuoti užliejamas teritorijas, esant skirtingų tikimybių potvyniams. Tiriamojo darbo metodika: Mituvos upės hidrologiniai duomenys surinkti iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) (1986 – 2010 metų) ir hidrologijos metraščių nuo 1954 iki 1985 metų. Literatūros apžvalgos skyrius rašomas, analizuojant praeityje vykusius potvynius bei šiuo metu taikomus metodus, siekiant sumažinti jų padaromą žalą. Išsamiai išanalizuojama naudojama programinė įranga, apskaičiuojami maksimalūs debitai, susisteminami gauti rezultatai, parengiamos išvados. Tiriamojo darbo rezultatai: 1. Naudojant programinę įrangą „HYFRAN“ nustatyti maksimalūs... [toliau žr. visą tekstą] / Final work of University Master thesis: 46 pages, 25 figures, 11 tables, 37references sources. Object of the research: Mituva river basin. Aim of the research: to perform a preliminary flood risk assessment: determine the maximum flow rate of different return period (10, 100 and 1000 year), develop 1D hydrodinamic model for flood mapping of part of Mituva river. Objectives of the research: 1. Create annual peak flow time series using of gauging stations on Mituva river; 2. Review the general methods and software for processing of hydrological data series; 3. Determine the maximum flow rate for different return periods using data series; 3. Calculate intermediate maximum flow rate along river using the empirical formulas; 5. Develop 1D hydrodynamic model and perform river flow modeling for flood mapping purposes. Methods of the research: Mituva of the river hydrologic data collected from the Lithuanian Hydrometeorological Service (LHS) (1986 - 2010 years) and hydrological yearbooks from 1954 to 1985. Literature review section describes the analysis of a history of flooding, and the methods used to minimize the damage caused. For detailed analysis the software to calculate the maximum flow is used, the results obtained are systemized, the conclusions drawn. Results of the research: 1. Using software HYFRAN the maximum Mituva river flow rates at Žindaičiai and Vertimai VMS- by Q0,1%= 135 m3/s and Q0,1%= 176 m3/s, Q1%= 101 m3/s and Q1%= 132 m3/s, irQ10%= 65,7 m3/s and Q10%= 86... [to full text]

Darbu siekiama išryškinti pagrindinių klimatinių-hidrologinių veiksnių sąveikos su hidroelektrinių gaminama elektros energija ryšį. Siekta: apžvelgti hidroelektrinių darbo režimo ypatumus pastarųjų keturių dešimtmečių periode; paanalizuoti bendras hidroelektrinių darbo proceso tendencijas Baltijos šalyse; padaryti įžanginę analizę į tolimesnius tyrimus, kurie padėtų efektyviau panaudoti turimus hidroenergijos išteklius ir sumažinant neigiamų klimato svyravimų įtaką. / The aim of work is to emphasize the connection of the main climate-hydrological factors interaction with generated electricity of hydropower plant. The task was to review the peculiarities of hydropower work regime in the period of recent four decades; to analyse general work process tendencies in the Baltic States; to make introductory analysis for further researches which could help use effectively hydropower resources, minimising the influence of negative climate variations.

Darbe ištirti veikiančios mažos galios hidroelektrinės generatorių parametrai, įvertinant teorinius skaičiavimus ir eksperimentinių tyrimų rezultatus ir jų priklausomybė nuo vandens debito.Turbina paleidžiama įvairiais režimais, tam kad būtų galima sudaryti P; Q, S grafikų priklausomybę nuo vandens tekėjimo debito. Parodymai nuimami, šešis kartus, turbinai dirbant įvairiuose režimuose, kompiuterio pagalba. Parodymai pridėti prieduose. Ištirta turbinos naudingumo koeficiento priklausomybė nuo vandens debito ir jo įtaka P, Q, S parametrams. Pasinaudojus gautais grafikais nustatytas ekonomiškiausias turbinos darbo režimas. Atlikus grafikų analizę galima teigti, kad esant mažam vandens debitui turbinos dirba neekonomiškai. Turbina gali pradėti dirbti tik nuo 5 . Tai parodo, kad turbinos yra parinktos neekonomiškam darbo režimui. Remiantis tyrimo rezultatais siūloma statyti mažesnės galios turbiną. Pateikti ekonominiai skaičiavimai dirbant turbinai, esant mažai vertei yra nuostolinga. Pagrindinis dėmesys atkreiptas į sanitarinį vandens debitą, kuris yra 0,74 . Esant tokiam vandens debitui siūloma statyti atskirą turbiną kuri dirbtų ekonomiškai ištisus metus. / Darbe ištirti veikiančios mažos galios hidroelektrinės generatorių parametrai, įvertinant teorinius skaičiavimus ir eksperimentinių tyrimų rezultatus ir jų priklausomybė nuo vandens debito.Turbina paleidžiama įviriais režimais, tam kad būtų galima sudaryti P; Q, S grafikų priklausomybę nuo vandens tekėjimo debito. Parodymai nuimami, šešis kartus, turbinai dirbant įvairiuose režimuose, kompiuterio pagalba. Parodymai pridėti prieduose. Ištirta turbinos naudingumo koeficiento priklausomybė nuo vandens debito ir jo įtaka P, Q, S parametrams. Pasinaudojus gautais grafikais nustatytas ekonomiškiausias turbinos darbo režimas. Atlikus grafikų analizę galima teigti, kad esant mažam vandens debitui turbinos dirba neekonomiškai. Turbina gali pradėti dirbti tik nuo 5 . Tai parodo, kad turbinos yra parinktos neekonomiškam darbo režimui. Remiantis tyrimo rezultatais siūloma statyti mažesnės galios turbiną. Pateikti ekonominiai skaičiavimai dirbant turbinai, esant mažai vertei yra nuostolinga. Pagrindinis dėmesys atkreiptas į sanitarinį vandeans debitą, kuris yra 0,74 . Esant tokiam vandens debitui siūloma statyti atskirą turbiną kuri dirbtų ekonomiškai ištisus metus. / Магистранскай работе исследованны параметры турбины малой мочносты, имейя виду теоретические расщёты и экспериментальные результаты о также зависимость их от дебета боды. Турбину запускаем разными режимамы, для того чтобы можно было составить график работ P; Q; S; зависимость от дебета боды. Показания снимаем шесть раз при помощи компютера. Показания приложены к дополниением. Исследован коэфициент полезной деятельности , его зависимость от дебета воды, влияния на P; Q; S; параметры. Установлений самый экономический режим. Турбина может работать только от Это показывает, что не правильно падобраны турбины. Предлагаю ставить меньшей мочносты. Представлены расчеты показывает что работа турбин при малой оценки убыточные. Главное внимание обращено на санитарный дебет, который есть Предлагаю поставить турбину на этот режим. Она работала круглый год.

Magistriniame moksliniame tiriamajame darbe „Paviršinių nuotekų Vilniaus mieste užterštumo tyrimai“ buvo apžvelgta mokslinė – techninė literatūra, kurioje aprašoma paviršinių nuotekų užterštumo skendinčiosiomis medžiagomis kaita lietaus metu. Literatūroje taip pat išanalizuotas pirmojo teršalų antplūdžio reiškinys, t.y., kuomet po tam tikro sausojo periodo, lyjant lietui, urbanizuotoje teritorijoje susiformuoja ypač užterštos pirmosios paviršinių nuotekų porcijos. Ištyrus pirmojo teršalų antplūdžio reiškinio dėsningumą, patikimumą ir universalumą, galima būtų šias žinias panaudoti valytino paviršinių nuotekų kiekio nustatymui. Žinodami, kad didžioji dalis miesto teršalų transportuojama lietaus pradžioje, o likusioji dalis neturi reikšmingos įtakos upių ekosistemoms, valymo įrenginius galėtume projektuoti taip, kad į juos nukreiptume tik pirmąsias paviršinių nuotekų porcijas. Tai suteiktų galimybę efektyviau ir ekonomiškiau tvarkyti paviršines nuotekas. Šiame tiriamajame darbe atsitiktiniu būdu tyrimo objektu buvo pasirinkti Vilniaus miesto šiaurinės dalies vienas didžiausių (Verkių g. Nr. 1) ir vienas mažiausių (Sporto g. Nr. 2) paviršinių nuotekų surinkimo baseinų išleistuvai. Tyrimų rezultatai parodė, kad paviršinių nuotekų debito bei skendinčiųjų medžiagų koncentracijos kaita priklauso nuo urbanizuotos teritorijos baseino charakteristikų, nuo tinklo akumuliacinių savybių, nuo lietaus intensyvumo bei nuo sausojo periodo. ... [toliau žr. visą tekstą] / This work of scientific research named „The research of the pollution of storm water runoff in Vilnius city“ overlooks the fluctuation of concentration of suspended solids in a storm water runoff. There was also the concept of the first flush phenomenon investigated, which means, that the store of pollutants that had accumulated on paved surface in dry weather are quickly washed off during the beginning of the storm. Investigation of the first flush phenomenon consistent reliability and universality would help to determine the amount of storm water runoff that needs to be purified. Knowing that most of the urban pollutant load is transported in the beginning of a storm and the rest of storm water runoff do not have a significant impact on river ecosystem, water treatment facilities could be designed so that they accept only the first portions of the storm water runoff. In this case, a much smaller volume of runoff storage would be needed to treat and remove urban pollutants. This would allow more efficient and economical control of storm water runoff. The study areas where selected to be the representative drainage basin for a large (Verkių g. Nr1) and small (Sporto g. Nr.2) commercial-residential district. Research results showed that storm water runoff flow and suspended solids concentration change depends on the characteristics of the urban catchment’s area, also from the network storage properties and from the intensity of rainfall... [to full text]