Magistro darbo objektas – „Svetimų“ almanache publikuoti penkių autorių Dainiaus Dirgėlos, Valdo Gedgaudo, Evaldo Ignatavičiaus, Alvydo Šlepiko, Donato Valavčiausko tekstai, taip pat vėlesnė poeto Valdo Gedgaudo kūryba, kurioje išryškėja naujos, rinkinyje dar neįtvirtintos ir negatyvizmo etetiką lietuvių poezijoje ženklinančios temos. Grupė atvirai deklaruoja naują, kitokią savo egzistencinę ir vertybinę poziciją, visišką atsiribojimą nuo ankstesnių lietuvių kūrybinių ir literatūrinių tradicijų, kartu įteisindama naują žmogaus ir pasaulio sampratą. Tekstams būdinga demitologizacija, destrukcija santykyje su tradicija, karnavalizuotai traktuojama mirties tema. Almanache itin ryški negatyvizmo tendencija, kuri nėra vien tik bruožas ar motyvas, negatyvizmo etetika čia ima dominuoti, virsta mąstymo kategorija. „Svetimi“ žymi lietuvių poezijos raidos lūžį, naują jos epochą, savo kūrybinę koncepciją grįsdami specifiniu dalyku – triukšmingu svetimumo manifestu – kaip naujos, aktyvios, ambicingos ir kitoniškos kūrybinės laikysenos strategija. Darbo metodai pasirinkti atsižvelgiant į išsikeltus uždavinius: aptarti ryškiausias negatyvizmo tendencijas atsispindinčias šiame almanache, atskleisti svetimumo sampratą jų kūtyboje, išanalizuoti mirties diskursą, postmodernias karnavališkumo strategijas bei krikščioniškų kontekstų desakralizaciją. Tad daugiausia naudojamas analitinis interpretacinis metodas. / The object of the master’s work deals with the texts of five authors Dainiaus Dirgėla, Valdas Gedgaudas, Evaldas Ignatavičius, Alvydas Šlepikas, Donatas Valavčiauskas published in the almanac “Outlanders” as well as the posterior creative works of poet Valdas Gedgaudas where novel topics marking the esthetics of negativism although not fixed in the selection are noticeable. The group declares a novel different existential and valuable position as well as expresses complete dissociation from the earlier Lithuanian creative literature traditions at the same time legalizing a modern conception of the human and the world. Demythologization, destruction along with traditions are characteristic to the texts as well as the topic of death is approached using the elements of the carnival. The tendency of negativism is especially noticeable in the almanac although it is not supposed to be just a motive or feature while the esthetics of negativism tends to dominate transforming into the category of intellection. “Outlanders” signifies the turning point of the process of the Lithuanian poetry as well as its incoming era predicating their creative conception on the specific object of the manifestos of hilarious foreignness as a modern active ambitious different strategy of position. The work methods were selected according to its objectives which include discussing the most dramatic tendencies of negativism reflected by the almanac, revealing conception of... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjama tikrovės (de)mitologizacija ir tapatybės paieškos Herkaus Kunčiaus romane „Ornamentas” (2002 m.), Kazio Sajos apsakymų rinkinyje „Nebaigtas Žmogus“ (2003 m.) ir Vidmantės Jasukaitytės romane „Kai mes buvome vilkai” (2007 m.). Minėti tekstai išleisti postsovietiniu laikotarpiu, gausiame permainų ir netikrumo. Analizei šie kūriniai pasirinkti todėl, jog šie autoriai – skirtingų kartų atstovai, todėl buvo įdomu apžvelgti, kaip jų kūryboje atskleistos individo tapatybės paieškos, kokius esminius dalykus jie akcentuoja, kaip mitologizuoja ar demitologizuoja tikrovę. Tekstai analizuojami taikant sociokritinį, mitopoetinį metodus ir postkolonializmo sąvokas. Šie metodai pasirinkti atsižvelgus į tekstuose vaizduojamą Lietuvos laikmetį – sovietinę ir postsovietinę Lietuvą. Analizuojant minėtus tekstus svarbus klausimas apie mito apraiškas šiuolaikiniame pasaulyje, jo santykį su šiuolaikiniu žmogumi ir jo gyvenimu. Šiandieninis mokslininkas stengiasi suprasti mitą, jį iššifruoti, nevertina jo kaip švento ir besąlygiškai teisingo pasakojimo. Išsiveržus iš mito jėgos atsiranda galimybė tikrajam švietimo procesui ir susidaryti tapatybei, atitinkamai specializavus mokslą, meną ir moralę. Literatūros tekstai pateikia skaitytojui pramanytus pasaulius, bet kartu ir demistifikuoja tikrovę, kurioje gyvena skaitytojas, išryškindami gyvenamos tikrovės mitologizuotą, fiktyvią prigimtį. Tikrovės transformacijos ir permainos literatūros tekstuose visuomet yra... [toliau žr. visą tekstą] / This paper explores the attempts of contemporary Lithuanian prose writers to (de)mythologize reality and construct identity in (post)Soviet Lithuania as manifest in Herkus Kunčius' novel Ornament („Ornamentas“) (2002), Kazys Saja's short story collection Unfinished Man („Nebaigtas žmogus“) (2003), and Vidmantė Jasukaitytė's novel When We Were Wolfs („Kai mes buvome vilkai“) (2007). These texts were published in the post-Soviet period, marked by radical changes and a high degree of uncertainty. They have been chosen as the focus of this analysis because their authors belong to three different generations, which allows for a comparison of the different ways of representing an individual's search for identity as well as of mythologizing or demythologizing reality. The analysis is based on sociocritical and mythopoetic methods and also draws on relevant postcolonial concepts. These methods have been chosen with regard to the setting of the selected texts, namely, Lithuania in the Soviet and post-Soviet periods. In the analysis of the selected texts, the aim is to foreground the significance of the myth in the contemporary world, particularly with regard to the contemporary individual and his/her life. A contemporary scholar seeks to understand and decipher the myth, as opposed to treating it as a sacred truthful story, to be taken for granted. Casting aside the sacred power of the myth allows for a real educational process as well as for a formation of identity if... [to full text]