Darbe pateikiama dviejų vienos žymiausių lietuvių populiariosios bei postmoderniosios prozos rašytojos Jurgos Ivanauskaitės romanų „Ragana ir lietus“ (1993) ir „Placebas“ (2002) analizė pasirinktu aspektu. Romanai pasirinkti dėl pagrindinių veikėjų panašumų: jas jungia gyvenimo isto-rijos, patiriamos meilės jausmas, gyvenimas modernybės laikais, vartotojiškoje visuomenėje. Darbe analizuojamos trys veikėjos: Viktorija („Ragana ir lietus“), Rita ir Julija („Placebas“). Akcentuojamos sąsajos tarp šių veikėjų nesugebėjimo patirti meilės, jos painiojimas su daugybe nebrandžių meilės formų: mazochistine, sadistiška, erotine, užvaldančia, stabmeldiška. Darbe keliama problema: Kas lemia veikėjų nesugebėjimą mylėti J. Ivanauskaitės ro-manuose? Svarbiausiu meilės jausmo degradacijos veiksniu, lemiančiu individo negebėjimą patirti meilės bei užmegzti su kitais asmenimis brandžių tarpusavio santykių, laikomas gyvenimas vartoto-jiškoje visuomenėje, kurioje vertybių skalė yra suardyta. Tiek vyrai, tiek moterys šiuolaikinėje visuo-menėje, kurioje vyrauja jaunystės ir gražaus kūno kultai, neišvengiamai išgyvena asmens tapatumo krizę. Remiantis Vytautu Kavoliu, juos galima vadinti krizės asmenybėmis, šios sąvokos aiškinimas dominuoja visame darbe. Tai asmenybė, nesugebanti sąmoningai konstruoti savo tapatumo, svyruojan-ti tarp daugybės pasirinkimų ir kraštutinumų, linkusi į savinaiką ir destrukciją. Nesugebėjimas patirti meilės tampa sprogstamuoju užtaisu, sunaikinančiu ne tik veikėjų... [toliau žr. visą tekstą] / The thesis provides for an analysis from certain point of view of two novels, “The Witch and the Rain” (1993) and “Placebo” (2002), written by Jurga Ivanauskaitė, one of the best-known Lithuanian authors of popular and post-modern prose. The novels were chosen due to the similarity of their key characters: they are united by the histories of their life, the feeling of love they are experiencing, life in the modern times, in the consumer society. Three characters are analysed: Viktorija (“The Witch and the Rain”), Rita and Julija (“Placebo”). The links between the characters with regard to their inability to feel love are emphasized, they are muddled up with many immature forms of love: masochistic, sadistic, erotic, overwhelming, and idolatrous. The problem raised in the thesis is as follows: What has determined the inability of the characters to love in the novels by J. Ivanauskaitė? Life in the consumer society, the scale of values in which is tattered, is the key factor of degradation of the feeling of love that determines the inability of an individual to feel love and enter into mature relations with other persons. Both men and women in the modern society, where youth and the cult of a beautiful body predominate, are inevitably experiencing the identity crisis. According to Vytautas Kavolis, they can be called crisis personalities, and the explanation of this concept predominates in the entire thesis. This is a person unable to consciously construe his/her identity... [to full text]

Magistro darbo objektas – „Svetimų“ almanache publikuoti penkių autorių Dainiaus Dirgėlos, Valdo Gedgaudo, Evaldo Ignatavičiaus, Alvydo Šlepiko, Donato Valavčiausko tekstai, taip pat vėlesnė poeto Valdo Gedgaudo kūryba, kurioje išryškėja naujos, rinkinyje dar neįtvirtintos ir negatyvizmo etetiką lietuvių poezijoje ženklinančios temos. Grupė atvirai deklaruoja naują, kitokią savo egzistencinę ir vertybinę poziciją, visišką atsiribojimą nuo ankstesnių lietuvių kūrybinių ir literatūrinių tradicijų, kartu įteisindama naują žmogaus ir pasaulio sampratą. Tekstams būdinga demitologizacija, destrukcija santykyje su tradicija, karnavalizuotai traktuojama mirties tema. Almanache itin ryški negatyvizmo tendencija, kuri nėra vien tik bruožas ar motyvas, negatyvizmo etetika čia ima dominuoti, virsta mąstymo kategorija. „Svetimi“ žymi lietuvių poezijos raidos lūžį, naują jos epochą, savo kūrybinę koncepciją grįsdami specifiniu dalyku – triukšmingu svetimumo manifestu – kaip naujos, aktyvios, ambicingos ir kitoniškos kūrybinės laikysenos strategija. Darbo metodai pasirinkti atsižvelgiant į išsikeltus uždavinius: aptarti ryškiausias negatyvizmo tendencijas atsispindinčias šiame almanache, atskleisti svetimumo sampratą jų kūtyboje, išanalizuoti mirties diskursą, postmodernias karnavališkumo strategijas bei krikščioniškų kontekstų desakralizaciją. Tad daugiausia naudojamas analitinis interpretacinis metodas. / The object of the master’s work deals with the texts of five authors Dainiaus Dirgėla, Valdas Gedgaudas, Evaldas Ignatavičius, Alvydas Šlepikas, Donatas Valavčiauskas published in the almanac “Outlanders” as well as the posterior creative works of poet Valdas Gedgaudas where novel topics marking the esthetics of negativism although not fixed in the selection are noticeable. The group declares a novel different existential and valuable position as well as expresses complete dissociation from the earlier Lithuanian creative literature traditions at the same time legalizing a modern conception of the human and the world. Demythologization, destruction along with traditions are characteristic to the texts as well as the topic of death is approached using the elements of the carnival. The tendency of negativism is especially noticeable in the almanac although it is not supposed to be just a motive or feature while the esthetics of negativism tends to dominate transforming into the category of intellection. “Outlanders” signifies the turning point of the process of the Lithuanian poetry as well as its incoming era predicating their creative conception on the specific object of the manifestos of hilarious foreignness as a modern active ambitious different strategy of position. The work methods were selected according to its objectives which include discussing the most dramatic tendencies of negativism reflected by the almanac, revealing conception of... [to full text]

Ultravioletiniai spinduliai veikia daugelį polimerų, tame tarpe ir polipropileną. Darbo tikslas buvo ištirti ultravioletinės spinduliuotės (=254 nm) poveikį polipropilenui. Medžiagos cheminės sudėties pokyčiui nustatyti buvo matuojami infraraudonųjų spindulių absorbcijos spektrai, o fizinių savybių pokytis – matuojant stiprumo ribą, regimosios šviesos praleidimo faktorių, induktyvumą bei kontūro elektrinę talpą. Nustatyta, kad polipropileną veikiant 254 nm bangos ilgio šviesa medžiaga palaipsniui oksiduojasi. UV spinduliuotė generuoja peroksidinių (>CH-O-OH), karbonilinių (>C=O) ir vinilinių (-CH=CH2) grupių susidarymą anglies grandinėse ir jų koncentracija didėja ilginant švitinimo trukmę. Po 160 val. švitinimo prasideda polimero degradacija: keičiasi jo struktūra, prarandamas skaidrumas, elastingumas, didėja trapumas bei mažėja polipropileno plėvelės storis. Polipropileno paviršiuje atsiranda įtrūkimų, plėvelė pageltonuoja. Magnetinių savybių matavimai rodo, kad oksiduojantis polipropilenui didėja laisvųjų radikalų koncentracija propileno grandinėse. Mikroskopiniai tyrimai parodė plėvelės paviršiuje susidariusias destrukcijos juostas. / Wide verily of polymers undergo physicochemical changes. The aim of the paper was to study the effect of ultraviolet radiation (λ= 254 nm) on polypropylene. The chemical changes were measured by the infrared absorption spectra, and the change the physical properties – by measurement of the strength limit, visible light transmittance, polypropilene inductance and capacitance. It is determined that PP exposed to ultraviolet light undergo photo-oxidation and photo-degradation. UV radiation generates formation of peroxide (>CH-O-OH), carbonyl (>C=O) and vinyl (-CH=CH2) groups in the carbon chaines with increasing their concentrations during exposure. After 160 hours UV exposure process of PP destruction gets up: the transparency, elasticity, polypropilene film thickness and strenght is declining. Microscopic demonstrated the cracks on the surface of the films after 160 hours of exposure.