Vaikystė – tai toks žmogaus gyvenimo laikotarpis, kai vystosi patys svarbiausi asmenybės charakterio bruožai bei psichologiškai bei fiziškai būtiniausi įgūdžiai. Suaugusiųjų pastangos sukurti savo atžaloms ar ugdytiniams emociškai saugią ir vertybiniu atžvilgiu pilnavertę atmosferą turi ypatingą reikšmę. Pagrindinis tiek šeimos, tiek ugdymo įstaigos uždavinys yra dorovinis asmenybės auklėjimas. Tyrimo tikslas: išsiaiškinti ikimokyklinio amžiaus vaikų moralinį brandumą ir padėti suaugusiesiems tinkamai įvertinti jų dorovinio auklėjimo svarbą. Darbo uždaviniai: 1. Išnagrinėti pedagoginę ir psichologinę literatūrą apie žmogaus moralinės mąstysenos reiksmę ir aktualumą, aptariant ikimokyklinio amžiaus vaikų dorovinio ugdymo ypatumus. 2. Sužinoti, kokias ikimokyklinio amžiaus vaikų vertybines nuostatas atskleidžia jų elgesys įvairiose socialinėse situacijose. 3. Išsiaiškinti, kokie yra tiriamojo prioritetai, sprendžiant įvairias moralines dilemas. 4. Atskleisti, kokios vertybiniu atžvilgiu aktualios problemos kyla ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir mėginti suprasti to priežastis. 5. Išsiaiškinti pedagogų požiūrį į vaikų dorinį ugdymą bei sužinoti jų taikomus ugdymo metodus. Tyrimo metodai: 1. Teorinis: mokslinės ir psichologinės literatūros analizė. 2. Empiriniai: stebėjimas, pokalbis, anketavimas. 3. Statistinis: tyrimo rezultatų apdorojimas. Tyrimo dalyviai: stebėjimuose dalyvavę 130 penkerių – šešerių metų amžiaus vaikai; individualių pokalbių metu moralines dilemas sprendę 105... [toliau žr. visą tekstą] / Childhood is the period of lifetime when the most important character traits of personality and necessary psychological and physical skils are under development. The adult efforts to create an emotionally safe and valuable atmosphere for their offspring or pupils are of great significance. The moral education of personality is to be the main task of family and school .The aim: to clarify preschool children’s moral maturity helping adults to evaluate the importance of moral education. Tasks: 1.To analyse educational and psychological literature on the relevance of human moral thinking, discussing the features of preschool children’s moral education, as well. 2. Finding out the moral values of children’s behavior in different social situations. 3. To clarify particular child’s priorities solving various moral dillemas. 4. To reveal topical moral problems in the educational institutions trying to understand their reasons. 5. Finding out teachers’ views on the moral education of children and appropriate methods applied. Research methods: 1. Theoretical: The analysis of scientific and psychological literature. 2. Empirical: Observation, interview, questionnaire. 3. Statistical: Proceeding the results of empirical research. Participants of research: observation included 130 five to six-year-old children; 105 five to six-year-old children participated in the individual interview solving moral dillemas; 97 educators of kindergarten answered the questionnaire. The study revealed... [to full text]