Thesis (Ph.D.)--University of Virginia, 2004. / Includes bibliographical references (leaves 236-246).

Revised Thesis (doctoral)--Universite Paris X, 2002. / Includes bibliographical references and sources (p. [437]-460).

Issued also as thesis, Göttingen. / Bibliography: p. 196-202.

Issued also as thesis, Göttingen. / "Remarque Historique servant à mieux establir la prétension de l'expectative de la Serenissime maison de Bronsvic Lunebourg sur le pays de Saxe Lauenbourg:" Staatsarchiv Hannover, Celle Br. 104b, 13, Nr. 110. (Handschrift by Leibniz): p. 173-177. Bibliography: p. 181-184.

Inaug.-Diss.--Giessen. / Lebenslauf. "Literaturverzeichnis": p. vii-viii.

Ypač pavojingos užkrečiamosios ligos ištisus amžius sėjo mirtį pasaulyje. Nuo XIX a. susirgimai šiomis ligomis Europoje registruoti rečiau nei Viduramžiais, o pastaraisiais amžiais tos ligos tapo retenybe. Tačiau Pasaulio sveikatos organizacija įspėja – turime išlikti budrūs, nes sergamumas maru, cholera ir kitomis ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis vis dar stebimas kai kuriose Azijos valstybėse (Indija, Kinija), Arabijoje, Afrikoje. Pagal Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių ligoniai, asmenys, įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, asmenys, turėję sąlytį, ar šių ligų sukėlėjų nešiotojai turi būti hospitalizuojami, izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi privalomai, sąrašą (toliau Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų sąrašas), ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms priskiriamos:  maras,  cholera ar sukėlėjo nešiojimas,  beždžionių raupai,  geltonoji karštligė,  virusinės hemoraginės karštligės. Šiame magistro darbe dižiausias dėmesys skiriamas maro istorinei raidai Lietuvoje XIV – XVIII a. a., kadangi ši liga darė didžiausią įtaką tautos demografiniam kitimui mūsų nagrinėtu laikotarpiu. Šis darbas užpildys medicinos ir visuomenės sveikatos istorijos spragą, kurioje labai trūksta duomenų apie minėtų amžių ypač pavojingas užkrečiamąsias ligas. Darbe taip pat pateikta informacija apie sifilio protrūkius Lietuvoje. Sifilis, pagal aukščiau minėtą Pavojingų ir ypač... [toliau žr. visą tekstą] / The especially dangerous contagious diseases were very important in every century. From the 19th century comparing to the Medieval centuries there were less cases of especially dangerous contagious diseases in Europe and at the last time that cases became very rare. But the World Health Organization warns – people have to stay careful because various dangerious contagious diseases like plague or cholera are still common in such Asia countries like India, China, in Africa continent and in Arabic countries too. According to the Health Care minister’s order of Dangerous and especially dangerous contagious diseases, the especially dangerous contagious diseases are classified like that:  Plague,  Cholera,  Monkey’s variola,  The yellow fever,  The viral haemorrhage fever. On this Master’s Final Thesis the most information is concentrated on plague history in Lithuania in 14th – 18th centuries, because plague was the most important reason of the country’s population demographic changes. These Thesis will fill the section of medicine’s history part of the contagious diseases in 14th – 18th centuries. The syphilis is mentioned on that Thesis too, because this disease is classified as dangerous contagious disease on the list of dangerous contagious diseases by the order of minister. Cholera and variola are important for Lithuania’s medicine history too, but knowing because the diseases started in a country just from the 19th century, so we are... [to full text]

This study is an investigation of the negotiations at the Paris Peace Conference, 1919 to make a peace in the Duchy of Teschen Silesia 1919-1920. It is concerned with the principle of self-determination as it was applied to Central Eastern Europe in the aftermath of World War I. Moreover, this investigation seeks to explain the fixing of boundary lines in the Duchy of Teschen in the light of the diplomacy of the Allied Powers on the one hand and Poland and Czechoslovakia on the other. This study is an attempt to portray the overall difficulty involved in making a peace in idealistic terms.

This thesis conducts a legal analysis of the Duchy of Cornwall and how its perceived status has changed over the centuries. The roots of the Duchy date back nearly a thousand years therefore an understanding of the roots of the Duchy and its evolution, focussing on the significant legal issues, over time is necessary to comprehend its present position. The thesis concludes by exploring issues surrounding the contemporary legal status of the Duchy and identifies areas in which there is a convenient ambiguity. In doing so it establishes that while the Duchy and Government describe it as a “private estate” it enjoys privileges and rights which are unique to a “private estate”. In addition it has a significant role in supporting the United Kingdom’s Head of State, the Sovereign, and the heir to the throne. The associated research undertaken in connection with this thesis presents new information which challenges the arguments of those who claim via the Duchy a special constitutional status for Cornwall. The evidence also suggests that the Duchy is not, despite claims to the contrary, publicly accountable in way that is expected in the 21st Century. The possibilities suggested by the Freedom of Information Act 2000 have been utilised and the experience gained will be of value to future researchers. As a consequence of the refusal of public authorities to provide information five complaints have been made to the Information Commissioner and there have been, at the time of writing, four cases in front of the First Tier Tribunal (Information Rights). The material contained within the National Archives has been comprehensively investigated for the first time by anyone with any interest in the Duchy. This has revealed significant new information which although publicly available was not generally known and casts new light on the status of the Duchy. An exploration of the Parliamentary Archives, not previously undertaken, raises questions about the basis of the privileges enjoyed by the Duchy. A similarly detailed review of the legal material, including important court cases challenges the “rights” claimed for the Duchy.

Šiame tyrime atsigręžiama į komunikacijos istoriją, nagrinėjant šią istorinę problemą socialinių struktūrų ir socialinių institucijų kontekste. Chronologinė darbo pretenzija liečia XVI - XVII amžių laikotarpį, regioninė - Radvilų Biržų kunigaikštystę (toliau – BK), sociostruktūrinė – tos kunigaikštystės visuomenę. Darbo tema – XVI - XVII a. Radvilų Biržų kunigaikštystės visuomenė, temos problema – šios visuomenės struktūra ir ją palaikanti socialinė komunikacija. Siekta išsiaiškinti kokių ryšių saistoma buvo minėta lokalinė visuomenė, kaip tie ryšiai susidarydavo, kaip BK atveju reiškėsi bendrieji visai LDK būdingi socialiniai ryšiai, o kaip veikė saviti, tik šiai valdai būdingi kontaktai, kokius socialinius darinius be luominių kūrė tie kontaktai. Mėginta nustatyti, kiek galėjo siekti ir siekė BK gyventojų ryšių horizontai Biržų valdos, LDK ir tarptautiniu lygmeniu. Tyrimu siekta išsiaiškinti kaip veikė to meto visuomenės ryšių traukos centrai (dvaras, bažnyčia, pilis, miestas ir kt.). Pagrindinės probleminės tyrime naudojamos sąvokos yra komunikacija ir lokalinė visuomenė. Pasirinktas tirti 1589-1655 m. laikotarpis žymi nuoseklią Biržų miesto ir visos valdos raidą nuo įsitvirtinimo iki smukimo pradžios. Tai dinamiškiausias Biržų pilies egzistencijos laikotarpis. Darbo tikslas - BK visuomenės komunikacijos, vykusios betarpiško institucinio ir socialinio bendravimo erdvėje, analizė. Remiantis išlikusiais šaltiniais siekta rekonstruoti BK visuomenės struktūrą ir ją... [toliau žr. visą tekstą] / The paper looks back at the history of communication analysing this historical issue in the context of social structures and social institutions. In terms of chronological limits, the research attempts to date back to the period of the 16th-17th centuries; in respect of regional borders, it encompasses the Duchy of Biržai (hereinafter referred to as the “DB”), whereas in terms of socio-structural aspects, the study attempts to analyse the society of the Duchy. The subject of the thesis is the society of the Duchy of Biržai in the reign of the Radvilas during the 16th-17th centuries; the issue under analysis is the structure of this society and the social communication maintaining it. It is attempted to identify the types of contacts binding the afore-mentioned local society, the origins of those links, the manner of manifestation of the social contacts within the DB community, which were common to the entire Grand Duchy of Lithuania (hereinafter referred to as the “GDL”), and the specific contacts inherent to this domain only as well as the social formations created by these contacts apart from those determined by the estate-based society. The paper seeks to identify how far-reaching could have been and actually were the horizons of the contacts of the DB residents at the level of Biržai domain, the level of the GDL and the international level. The research of the contacts maintained should be useful in answering the question of how the centres of public communication (estate... [to full text]

The present dissertation in its essence is an interdisciplinary (i.e. historical, musicological and liturgical) research. The primary aim of this work is to settle the explicit, historically and methodologically correct general view of the plainchant within the concrete historical, cultural and geographical location in a defined period of time. The object of the dissertation is the expression and development of the Gregorian chant in the Grand Duchy of Lithuania as represented in a variety of sources. The time period examined is from 1387 to 1795 (i.e. from the Latin Baptism of the state until the fall of the Republic of Two Nations). However, the main focus is for the period of the 15th to the 17th centuries. The principal methods used in this research are: the historical, musicological and source analysis, the descriptive, retrospective, and comparative. All of these methods are coordinated with the principles of the methodology, developed by Prof. Laszlo Dobszay and his school. / Disertacija savo esme yra tarpdisciplininis (muzikologinis-istorinis-liturginis) tyrimas. Pirminis darbo tikslas yra sudėlioti kuo aiškesnį, istoriškai bei metodologiškai korektišką šio fenomeno visuminį vaizdą konkrečioje istorinėje-kultūrinėje bei geografinėje erdvėje chronologiškai apibrėžtu laikotarpiu. Disertacijos tyrimo objektas — grigališkojo choralo raiška ir raida, atsispindinti išlikusiuose įvairiuose šaltiniuose, konkrečioje istorinėje geografinėje Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės erdvėje apibrėžtu istoriniu laikotarpiu. Laiko rėmai, kuriais remiamasi šioje studijoje, iš dalies sąlygoti valstybės istorinių aplinkybių, o iš dalies ir pačių išlikusių šaltinių. Tyrimo chronologinės ribos apsiriboja 1386-1795 m., t.y. nuo lotyniškojo valstybės Krikšto iki Abiejų Tautų Respublikos žlugimo. Pagrindinis dėmesys teikiamas XV-XVII a. periodui. Pagrindiniai tyrime naudojami metodai yra šaltinių analizė, apra-šomasis, retrospekcinis, lyginamasis, istorinis ir muzikologinis analitinis metodai. Visa tai grindžiama ir koordinuojama, pagal prof. Laszlo Dobszay ir jo mokyklos išplėtotą metodologiją.