Baltijos jūros pakrantėje gyvenantys baltai jau nuo I a. palaikė mainų ir prekybos ryšius su kitais kraštais. Krašto geografinė padėtis skatino laivybos plėtotę, todėl jau XII-XIII a. Baltijos jūroje suklestėjo jūrininkystė. Jūrų transportas apima keleivių ir krovinių vežimą. Lietuvoje jūrų transportu pervežama daugiau kaip 30% krovinių. Šis transportas reikalauja didžiausių krovos ir mažiausių gabenimo išlaidų. Klaipėdos uostas tarp rytinės Baltijos jūros uostų yra 3 vietoje (pagal 2008 m. krovą). Lietuvos mokyklose per mažai nagrinėjami uostai bei problemos, su kuriomis jie susiduria. Uostų svarba šalies ekonomikai yra labai didelė, tačiau atlikus tyrimą mokykloje buvo padarytos išvados, jog mokiniai neturi bendro suvokimo apie šiuos ekonomiškai svarbius punktus. Lietuvos visuomenė per daug atitrūkus nuo jūros, o galbūt niekada ir nebuvo tokia artima jūrai kaip mūsų kaimyninės šalys. Todėl šis darbas buvo skirtas atlikti Rytų Baltijos jūros uostų analizei (pagal krovą ir keleivių srautus) bei pabandyti ją pritaikyti edukologijoje. Atlikus tyrimą paaiškėjo, jog mokiniai labai mažai žino apie kaimyninių šalių uostus, taip pat negali pasakyti kuo Klaipėda išsiskiria iš kitų Baltijos jūros uostų. Teoriškai šį darbą galima suskirstyti į dvi stambias dalis. Darbo tema pirmoje dalyje analizuojama iš gamtinės - ekonominės pusės, o antra dalis – iš edukologinės. Smulkiau skirstant darbą sudaro 11 dalių. 8 – 10 dalyse išanalizuoti atskirų Rytų Baltijos jūros šalių uostai, tokie... [toliau žr. visą tekstą] / The Baltic tribes inhabiting the shores of the Baltic Sea had trade and business relations with other countries since the first century. The countries geographical position encouraged the navigation development that is why the prosperity of the Baltic seamanship was inevitable in XII-XIII centuries. The sea transportation involves both people and cargo transportation. In Lithuania more than 30% of cargo is transported by sea. This means of transportation requires the biggest amount of loading capability but the cheapest expenses. Klaipeda seaport is in the third place according 2008 loading among Baltic Seaports. In Lithuania’s schools there is too little attention to studies of the seaports’ problems. The importance of the seaports to country’s economy is high, though after the research at schools the conclusion was drawn that pupils are not aware of these important economical issues. The Lithuanian society has little knowledge about the sea, or they have never been so close to the sea as people in other neighboring countries. The purpose of this work is to analyze the Eastern Baltic seaports according loading capability and the number of travelers, and also try to apply the work in education. The research cleared out that pupils know little about the neighboring country sea ports, also they can not say what is the difference among Klaipeda seaport and other Baltic seaports. Theoretically this work could be divided into two big parts. The issue is analyzed according... [to full text]

This thesis has compared the distribution of certain types of Viking Age Eastern Baltic bronze artefacts discovered on Gotland. This was done in order to observe different parts of Gotland´s interaction with different groups in the Baltic Sea region and how this might have influenced the identities and ideas of the individuals involved in the interaction. The objects and their finding contexts were subjected to a geographical analysis and applied to a map of Viking Age Gotland. Different distribution patterns can be observed for different types of artefacts, as well as a shift in pattern of interaction in the Baltic Sea region over time.