Šis mokslinis darbas nagrinėja vežėjo jūra atsakomybę už krovinio gabenimo sutarties nevykdymą ar netinkamą vykdymą, vadovaujantis Hagos-Visbiu ir Hamburgo taisyklėmis, vežėjo jūra atsakomybės sąlygų ypatumai. Darbe pateikta Hagos-Visbiu bei Hamburgo taisyklių nuostatų, reglamentuojančių vežėjo jūra atsakomybę už krovinio praradimą ar sugadinimą, analizė. Viena iš mokslinio darbo dalių nagrinėja nuostolių ir išlaidų, susijusių su bendrosios ir dalinės avarijos, atsiradimą ir padalijimą tarp krovinio gabenimo jūra sutarties šalių. Be mokslinių darbų analizės šia tema, darbe taip pat nagrinėjama Lietuvos bei užsienio teismų praktika krovinių gabenimo sferoje. / The treatise deals with the carrier‘s liability for breach of contract of sea carriage of goods under the convention-based regimes: the Hague-Visby Rules and the Hamburg Rules. In the treatise attention was paid to the differences and common features in the Hague-Visby and Hamburg Rules regimes related to the regulation of the carrier‘s liability for the loss or damage of the sea goods. One part of the treatise mainly contains clauses describing loss or damage by sacrefices for the common safety and the dispensation of such losses and damages between the parties of contract of sea carriage of goods. Besides the analysis of the main legal opinions expressed in legal doctrine, this treatise contains the analysis of practice in carrier‘s liability of the different countries Courts.

Inga Klybienė Rytinio Baltijos jūros regiono turistinio-klimatinio potencialo vertinimas Santrauka Šio darbo pagrindinis tikslas – nustatyti turizmui tinkamiausias sąlygas Rytiniame Baltijos jūros regione. Tikslui pasiekti, reikėjo įgyvendinti tokius uždavinius: remiantis plačiai pasaulyje naudojamais indeksais (N. E. Davies, Z. Mieczkowski) įvertinti Lietuvos, Kaliningrado srities, Latvijos ir Estijos kurortų turistinius-klimatinius resursus bei atlikti turistinių-klimatinių indeksų zonavimą Rytiniame Baltijos jūros regione. Davies ir Mieczkowski indekso skaičiavimams buvo naudojami Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) ir NCEP/NCAR elektroninio atlaso duomenys. Davies indekse didžiausias svertinis koeficientas suteikiamas aukščiausiai oro temperatūrai, mažiau – kritulių kiekiui ir saulės spindėjimo trukmei. Mieczkowski metodika indeksas vertina ne vien atskirus elementus. Pirmiausia skaičiuojamas dienos terminio komforto indeksas, kurį sudaro vidutinės aukščiausios oro temperatūros bei vidutinio minimalaus santykinio oro drėgnumo kombinacija. Šis dienos terminis komfortas sudaro net 40 % Mieczkowski indekso. Po 20 % indekso vertės yra skiriama kritulių kiekiui ir saulės spindėjimo trukmei, o mažiausiai reikšmės (po 10 %) turi vidutinis vėjo greitis bei paros terminio komforto indeksas, susidedantis iš paros vidutinės oro temperatūros ir paros vidutinio santykinio oro drėgnumo. Pirmiausia, remiantis stebėjimų duomenimis, gautais iš LHMT, orų sąlygos buvo vertinamos... [toliau žr. visą tekstą] / Inga Klybiene Assessment of tourism-climatic potential in Eastern region of the Baltic Sea Summary The aim of this work was to define the best conditions for tourism in Eastern region of the Baltic Sea. At firs two issues were raised: a) to assess tourism-climatic resources of Lithuania, Kaliningrad, Latvia and Estonia resorts by using N. E. Davies and Z. Mieczkowski indexes; b) to perform interpolation of these indexes for Eastern region of the Baltic Sea. The data for estimations were received from the Lithuanian Hydrometeorological Service (LHMS) and NCEP/NCAR electronic atlas. The most important parameter in the Davies index estimations is maximum air temperature, less important – precipitations and sunshine duration. In assessment of Mieczkowski index at first we should calculate daytime comfort index, which is made of maximum air temperature and minimum relative humidity. The weighting of this daytime comfort index is 40 %. Less important is precipitation and sunshine duration (both for 20 %) and the least important is daily comfort index, which consists of daily air temperature and daily relative humidity. At first, both indeces were estimated for Lithuania’s resorts – Palanga, Neringa, Birštonas and Druskininkai by using LHMS data. According to Davies index the best climate for summer tourism in Lithuania is Druskininkai and Birštonas resorts. And the least appropriate resorts are Neringa and Palanga. The most favorable climate for tourism in continental part of... [to full text]

Baltijos jūros pakrantėje gyvenantys baltai jau nuo I a. palaikė mainų ir prekybos ryšius su kitais kraštais. Krašto geografinė padėtis skatino laivybos plėtotę, todėl jau XII-XIII a. Baltijos jūroje suklestėjo jūrininkystė. Jūrų transportas apima keleivių ir krovinių vežimą. Lietuvoje jūrų transportu pervežama daugiau kaip 30% krovinių. Šis transportas reikalauja didžiausių krovos ir mažiausių gabenimo išlaidų. Klaipėdos uostas tarp rytinės Baltijos jūros uostų yra 3 vietoje (pagal 2008 m. krovą). Lietuvos mokyklose per mažai nagrinėjami uostai bei problemos, su kuriomis jie susiduria. Uostų svarba šalies ekonomikai yra labai didelė, tačiau atlikus tyrimą mokykloje buvo padarytos išvados, jog mokiniai neturi bendro suvokimo apie šiuos ekonomiškai svarbius punktus. Lietuvos visuomenė per daug atitrūkus nuo jūros, o galbūt niekada ir nebuvo tokia artima jūrai kaip mūsų kaimyninės šalys. Todėl šis darbas buvo skirtas atlikti Rytų Baltijos jūros uostų analizei (pagal krovą ir keleivių srautus) bei pabandyti ją pritaikyti edukologijoje. Atlikus tyrimą paaiškėjo, jog mokiniai labai mažai žino apie kaimyninių šalių uostus, taip pat negali pasakyti kuo Klaipėda išsiskiria iš kitų Baltijos jūros uostų. Teoriškai šį darbą galima suskirstyti į dvi stambias dalis. Darbo tema pirmoje dalyje analizuojama iš gamtinės - ekonominės pusės, o antra dalis – iš edukologinės. Smulkiau skirstant darbą sudaro 11 dalių. 8 – 10 dalyse išanalizuoti atskirų Rytų Baltijos jūros šalių uostai, tokie... [toliau žr. visą tekstą] / The Baltic tribes inhabiting the shores of the Baltic Sea had trade and business relations with other countries since the first century. The countries geographical position encouraged the navigation development that is why the prosperity of the Baltic seamanship was inevitable in XII-XIII centuries. The sea transportation involves both people and cargo transportation. In Lithuania more than 30% of cargo is transported by sea. This means of transportation requires the biggest amount of loading capability but the cheapest expenses. Klaipeda seaport is in the third place according 2008 loading among Baltic Seaports. In Lithuania’s schools there is too little attention to studies of the seaports’ problems. The importance of the seaports to country’s economy is high, though after the research at schools the conclusion was drawn that pupils are not aware of these important economical issues. The Lithuanian society has little knowledge about the sea, or they have never been so close to the sea as people in other neighboring countries. The purpose of this work is to analyze the Eastern Baltic seaports according loading capability and the number of travelers, and also try to apply the work in education. The research cleared out that pupils know little about the neighboring country sea ports, also they can not say what is the difference among Klaipeda seaport and other Baltic seaports. Theoretically this work could be divided into two big parts. The issue is analyzed according... [to full text]

Brangstant iškastiniam kurui, vėjo elektrinių ir jų parkų statymas ir prijungimas prie elektros tinklų šiuo metu darosi labai aktuali tema. Lietuvoje vis plačiau, ne tik pajūryje, yra statomos ir prijungiamos vėjo elektrinės ir jų parkai. Mano darbo tikslas yra ištirti vėjo elektrinių parko Baltijos jūroje Lietuvos respublikos teritorijoje, prijungimo prie elektros tinklų galimybes, kas įtakoja jų prijungimo galimybes. Darbe ištirta šiuo metu aktuali Baltijos jūros vėjo elektrinių parko statybos galimybė. Parinktoje teritorijoje suprojektuotas vėjo elektrinių parko išdėstymas, numatyta prijungimo prie esamų perdavimo tinklų prijungimo galimybė.. Palyginti parkų išorinio prijungimo schemų variantai, bei išnagrinėtos jūros vėjo energetikos prijungimo prie krante esančių elektros tinklų problemos. Numatytos tolimesnių tyrimų kryptys. / Together with the increasing price of the fossil fuel, construction of wind power-stations and their parks as well as their connection to electrical networks has become a relevant topic. In Lithuania, wind power-stations and their parks have been constructed and connected not only in the seaside. The aim of my Work is to analyze possibilities of the wind power-stations’ park in the Baltic sea in the territory of the Republic of Lithuania, their connection to electrical networks and influencing factors. The Work analyses the relevant possibility of constructing the Baltic park of the sea wind power-stations. The selected theory projected the arrangement of the park of wind power-stations; the possibility of connection to the existing transmission networks was defined. Variants of external connection schemes have been compared and problems of connecting the sea wind energetic to electrical networks in the coastline have been analyzed. Further Survey aspects have been projected.

Lietuvos pajūrio geologinės sandaros pažinimas, jo geologinės raidos žinojimas, čia vykstančių geologinių procesų suvokimas neabejotinai buvo, yra ir bus ypač aktualūs. Tyrimų objektas apėmė kelių dešimčių kilometrų pločio Baltijos jūros pakrantės ruožą žemyniniame krante, Lietuvai priklausančias šiaurines Kuršių nerijos ir Kuršių marių akvatorijos dalis. Absoliutaus datavimo metodų taikymas nuosėdų ir moliuskų liekanų amžiui nustatyti, iškastinių moliuskų liekanų apibūdinimas, nauji paleobotaninių tyrimų rezultatai bei kita gausi geologinė informacija leido patikslinti Baltijos paleobaseinų vandens lygio (kranto linijos) kaitą vėlyvajame ledynmetyje ir holocene, sudaryti seriją paleogeografinių rekonstrukcijų – kartoschemų skirtingų Baltijos jūros raidos stadijų baseinams. / The Lithuanian coastal area represents a specific region of great economic and rcreational importance. This research has been focused on a few tens of kilometres of the wide continental coastal sector, the northern parts of the Curonian Spit and the Curonian Lagoonal area. The geological material and results of absolute dating collected from numerous sediment samples have served as the basis for the essential specification of the boundaries, age, genesis and palaeo-sedimentation conditions at different Baltic Sea development stages.

The Lithuanian coastal area represents a specific region of great economic and rcreational importance. This research has been focused on a few tens of kilometres of the wide continental coastal sector, the northern parts of the Curonian Spit and the Curonian Lagoonal area. The geological material and results of absolute dating collected from numerous sediment samples have served as the basis for the essential specification of the boundaries, age, genesis and palaeo-sedimentation conditions at different Baltic Sea development stages. / Lietuvos pajūrio geologinės sandaros pažinimas, jo geologinės raidos žinojimas, čia vykstančių geologinių procesų suvokimas neabejotinai buvo, yra ir bus ypač aktualūs. Tyrimų objektas apėmė kelių dešimčių kilometrų pločio Baltijos jūros pakrantės ruožą žemyniniame krante, Lietuvai priklausančias šiaurines Kuršių nerijos ir Kuršių marių akvatorijos dalis. Absoliutaus datavimo metodų taikymas nuosėdų ir moliuskų liekanų amžiui nustatyti, iškastinių moliuskų liekanų apibūdinimas, nauji paleobotaninių tyrimų rezultatai bei kita gausi geologinė informacija leido patikslinti Baltijos paleobaseinų vandens lygio (kranto linijos) kaitą vėlyvajame ledynmetyje ir holocene, sudaryti seriją paleogeografinių rekonstrukcijų – kartoschemų skirtingų Baltijos jūros raidos stadijų baseinams.

Svarstymai apie ekologinio saugumo sampratą bei šio sektoriaus reikšmę valstybių nacionalinių interesų kontekste prasidėjo dar praeito šimtmečio viduryje. Dėl spartaus ekonominio vystymosi kilo daugybė aplinkos saugumo problemų, tiek visame pasaulyje, tiek Baltijos jūros regione. Ekologinio saugumo problemos bei jų sprendimas savo prigimtimi peržengia nacionalinių valstybių sienas. Dėl šios priežasties pradėtos kurti tarptautinės institucijos arba režimai, atsirado poreikis tarptautiniam bendradarbiavimui. Siekiant spręsti aplinkos saugumo klausimus Baltijos jūros regiono valstybės įkūrė Helsinkio Komisiją bei aktyviai dirba šioje srityje. Pagrindinis darbo tikslas yra susipažinti ekologinio saugumo problematika Baltijos jūros regione, įvardijant pagrindinus tikslus bei iššūkius, bei jų įgyvendinimo galimybes ir efektyvumą. Siekiant geriau atskleisti temą darbe yra lyginami Švedijos ir Lietuvos atvejai. Pagrindiniai darbo uždaviniai yra apibrėžti valstybių nacionalinių interesų saugumo sampratą ir plačiau apžvelgti pagrindinius ekologinio arba aplinkos saugumo apibrėžimus ir perspektyvas politikos mokslų teorijoje. Aptarti svarbiausias grėsmes ir iššūkius Baltijos jūros regiono ekologiniam saugumui, atkreipiant dėmesį į pagrindines aplinkos saugumo problemas su kuriomis susiduria Švedija ir Lietuva. Susipažinti su Helsinkio Komisijos vaidmeniu Baltijos jūros regiono ekologinio saugumo srityje. Siekiant įgyvendinti darbo tikslą bei uždavinius naudojamas aprašomasis... [toliau žr. visą tekstą] / Ecological security problems, such as climate change and severe air and water pollution, have reached global attention over the last couple of decades. Environmental threats are usually caused not only by one state and can have impacts well beyond national borders. Hence, there is an obvious need for cross-national cooperation. The main object of this study is the challenges of ecological security in the Baltic Sea region and the efforts to meet them through cooperation within the Helsinki Commission. The Helsinki Commission is one of the main institutions seeking to ensure marine environment protection in the Baltic Sea through international cooperation between Denmark, Estonia, Finland, Germany, Latvia, Lithuania, Poland, Russia, Sweden and the wider European Union. To better understand the role and possible effects of the Helsinki Commission, a comparison between Sweden and Lithuania is being made. The main focus is on recent developments of ecological security, particularly after the adoption of the Helsinki Commission’s Baltic Sea Action Plan in 2007. The central question of this work is: what are the main ecological security problems and objectives set by the Helsinki Commission and what are the challenges for implementation in Sweden and Lithuania? Descriptive, comparative, and analytical research methods are employed in order to analyze this question. Numerous studies have revealed that pollution, caused by the agricultural sector, marine transportation and other... [to full text]

Disertacijos tikslas – integruotas teršalų pasklidimo aplinkoje ir jų biologinio poveikio Baltijos jūros Lietuvos zonoje vertinimas. Darbe buvo apibendrinti ilgalaikių aplinkos taršos tyrimų Baltijos jūros Lietuvos zonoje duomenys, aprašyti teršalų pasklidimo ypatumai Klaipėdos uosto, grunto gramzdinimo jūroje, Būtingės naftos terminalo, D-6 naftos platformos ir cheminio ginklo nuskandinimo rajonuose, tirti aplinkos taršos biožymenų jūrų organizmuose iš skirtingų pietrytinės Baltijos jūros rajonų ypatumai bei atliktas eksperimentas sąryšio tarp teršalų ir biožymenų atsako moliuskų audiniuose ypatumams nustatyti. Darbas atitinka HELCOM Baltijos jūros veiksmų plano ir ES Jūrų strategijos pagrindų direktyvos iškeltus tikslus – „Baltijos jūros aplinka nepaveikta pavojingų medžiagų“ ir „teršalų koncentracijos lygis yra toks, kad nesukelia taršos poveikio“. Norint pasiekti šiuos tikslus, būtina atlikti kompleksinį Baltijos jūros aplinkos būklės vertinimą. Šiems tikslams sukurtas HELCOM Cheminės būklės vertinimo įrankis CHASE (angl. Chemical Status Assessment Tool), buvo panaudotas kompleksiškai vertinant Lietuvos Baltijos jūros rajonų aplinkos taršą. Atsiranda vis daugiau moksliniais tyrimais pagristų įrodymų, kad biologinių efektų tyrimai yra svarbūs. Šis darbas yra dar vienas biologinių efektų tyrimų svarbos įrodymas ir tokio pobūdžio tyrimų įtraukimo į valstybinės stebėsenos programą aktualumo patvirtinimas. / The aim of the study is an integrated assessment of the spread of contaminants and their biological effects in the Lithuanian zone of the Baltic Sea. Long-term monitoring data on contaminants in water, sediments and biota were summarized; the peculiarities of distribution of contaminants in the Klaipėda harbour, Būtingė oil terminal, dredged sediments dumping site, adjacent area to the Russian D-6 oil platform and chemical munitions dumpsite were described; biomarker responses in marine organisms from the different areas of the southeastern Baltic Sea and the Curonian Lagoon were evaluated and the impact of contaminants on biomarker responses in mussels was assessed. The thesis reflects the overall goals of the hazardous substances segment of the HELCOM Baltic Sea Action Plan – to achieve a Baltic Sea with life undisturbed by hazardous substances and of the EU Marine Strategy Framework Directive – concentrations of contaminants are at levels not giving rise to pollution effects. The ongoing activities of HELCOM and EU are aimed at the integrated holistic assessments of the environmental state of the Baltic Sea. The combination of contaminant concentrations with the biological effects were used in the HELCOM Chemical Status Assessment Tool CHASE, which also has been applied for Lithuanian waters. Whereas more scientific evidences appear the biological effects become an important issue of the environmental research. This study also reflects the importance of integration of... [to full text]

Iš tiesų, menas žmonijos raidai padarė neginčijamai teigiamą įtaką ir mano gyvenime jis ir užima vieną iš svarbiausių vietų. Juk žmogus yra ir kūrėjas, ir menininkas, ir konstruktorius, ir meistras, ir darbininkas. Kuriant kažką svarbaus, mano nuomone, reikalinga idėja, o paskui jos įgyvendinimas. Kaip kiti pasakytų, gera pradžia - pusė darbo. Nesvarbu ar vaizduojamas mažas, ar didelis daiktas, svarbu, kad jis pasakytų tai, ką nori pasakyti. Kiekvienas eksponatas turi atskleisti žiūrovui tam tikrą informaciją. Toks kūrinys gali būti laikomas tikru meno kūriniu. Šiais laikais meno kūrinys yra istorijos ir kultūros dalis. Svarbu jam turėti išorinę ir vidinę formą. Išorinė būna susijusi su reikšme - gamtos ir žmogaus gyvenimo pokyčiais, o vidinė – su spalvų santykiais. Menininkas gal tik per formą įtvirtina harmoniją ir pusiausvyrą mene bei gyvenime. Mano kaip menininkės noras pateikti sustojusį laiką planetoje, kuris tarsi užhipnotizuoja savyje praeitu laiku. Mes atsiduriame kitoje planetoje, kitame laike, kitokio kraštovaizdžio mieste. Susiduriame su ženklais, kurie yra tarsi tos planetos kodai. Mes klajojame…žvilgsniu, mintimis, ieškome atsakymo, bet tai liks mums tik didžiulė paslaptis Tikiuosi, kad mano kolekcija jus nunešė, į mikro ir makro planetą... / In fact, the art has made undeniable positive impact on human development, and it is one of the most important positions in my life. After all, the man is the creator and artist, and the constructor, and the master, and the worker. In my view, the creation of something important first demands the idea and then the implementation. As others say, a good start for half the work. Whether displaying a small or large object, it is important that it tells what you want to tell. Each exhibit must reveal certain information to the spectator. Such creation can be a real piece of art. Nowadays a piece of art is a part of history and culture. It must have outward and inward form. Outside is related to the value - with the nature and evolution of human life, and the inner - the relationship of colors. The artist can only through form establish the harmony and a balance between art and life. My desire as an artist is to express stopped time of the planet, which hypnotize in itself in the past. We appear on another planet in other time with different city landscape. We face signs of that planet as if codes. We stroll around sighting, thinking, looking for the answer, but everything remains a black secret for us.I hope that my collection will take you to the micro and macro planet...

Summary of dissertation explains the object and tasks of the research, outlines its sources and methods, reveals academic novelty and practical importance of the study, lists the main theses of the dissertation and elaborates on the conclusions and proposals. / Disertacijos santraukoje nurodomas tyrimo objektas, tikslas ir uždaviniai, apžvelgiami tyrimo šaltiniai, atskleidžiamas darbo mokslinis naujumas ir praktinė reikšmė, nurodomi pagrindiniai disertacijos teiginiai, pateikiamos išvados ir pasiūlymai.