The main subject of the present research is the geological development of the south-eastern Baltic Sea in Holocene (11000 – 0 calendar years before the present) and prediction of its development in the future (0-1000 calendar years after the present). The present is calendar years 2000AD. The working area is estimated between longitude 18ºE - 21º30’E and latitude between 54ºN - 56º30’N including the onshore and offshore of Lithuania. The quantitative and qualitative geological information and the geological interpretation allowed the 4D modeling of the south-eastern Baltic Sea. Detailed comparison of the influence of isostatic and eustatic components has made it possible to distinguish between these two factors and to create the isostatic intensity models. Last investigations of the global sea level rise (IPCC 2001, 2007) and the model of the recent tectonic activity in the region were used for creation of the prognosis scenarios of relief development in the future. The 4D models created in this dissertation are very well understandable for specialists and for wider readership not engaged in scientific research. The results presented in the dissertation can be useful also by archaeologists and biologists. The results of the model show all the drawbacks of geological material collected so far and outline new perspectives for marine geologists, i.e. demonstrate what works should be done in the future to get more precise results. / Pagrindinis tyrimų tikslas buvo atkurti pietrytinės Baltijos jūros raidą holocene (11000 – 0 kalendorinių metų iki dabar) ir atlikti jūros raidos prognozę iki 1000 metų nuo dabar. Tirtasis regionas apima Lietuvos teritoriją (tiek atviroje jūroje, tiek sausumoje), jo koordinatės yra 18ºE - 21º30’E rytų ilgumos ir 54ºN - 56º30‘N šiaurės platumos. Kokybinė ir kiekybinė geologinė informacija bei jos geologinė interpretacija leido sukurti pietrytinės Baltijos jūros raidos 4D modelius. Detalus kiekybinis eustatinių bei izostatinių vandens lygio pokyčių palyginimas leido atskirti šiuos faktorius bei nustatyti izostatinio komponento intensyvumą holoceno metu. Kiekybiškai įvertinus tektoninius judesius ir vandens lygio pokyčius buvo atlikta pietrytinės Baltijos jūros raidos prognozė. Erdviniai 4 D modeliai pateikti šiame darbe yra lengvai suprantami ne tik specialistams, tačiau ir plačiai visuomenei. Disertacijoje pateikti modeliai gali būti naudingi archeologams bei biologams, tuo pačiu geologams parodydami esančių duomenų trūkumus bei nubrėžiantys naujas perspektyvas tyrimams, kurie turėtų būti atlikti norint gauti kiek galima detalesnius rezultatus.

The main subject of the present research is the geological development of the south-eastern Baltic Sea in Holocene (11000 – 0 calendar years before the present) and prediction of its development in the future (0-1000 calendar years after the present). The present is calendar years 2000AD. The working area is estimated between longitude 18ºE - 21º30’E and latitude between 54ºN - 56º30’N including the onshore and offshore of Lithuania. The quantitative and qualitative geological information and the geological interpretation allowed the 4D modeling of the south-eastern Baltic Sea. Detailed comparison of the influence of isostatic and eustatic components has made it possible to distinguish between these two factors and to create the isostatic intensity models. Last investigations of the global sea level rise (IPCC 2001, 2007) and the model of the recent tectonic activity in the region were used for creation of the prognosis scenarios of relief development in the future. The 4D models created in this dissertation are very well understandable for specialists and for wider readership not engaged in scientific research. The results presented in the dissertation can be useful also by archaeologists and biologists. The results of the model show all the drawbacks of geological material collected so far and outline new perspectives for marine geologists, i.e. demonstrate what works should be done in the future to get more precise results. / Pagrindinis tyrimų tikslas buvo atkurti pietrytinės Baltijos jūros raidą holocene (11000 – 0 kalendorinių metų iki dabar) ir atlikti jūros raidos prognozę iki 1000 metų nuo dabar. Tirtasis regionas apima Lietuvos teritoriją (tiek atviroje jūroje, tiek sausumoje), jo koordinatės yra 18ºE - 21º30’E rytų ilgumos ir 54ºN - 56º30‘N šiaurės platumos. Kokybinė ir kiekybinė geologinė informacija bei jos geologinė interpretacija leido sukurti pietrytinės Baltijos jūros raidos 4D modelius. Detalus kiekybinis eustatinių bei izostatinių vandens lygio pokyčių palyginimas leido atskirti šiuos faktorius bei nustatyti izostatinio komponento intensyvumą holoceno metu. Kiekybiškai įvertinus tektoninius judesius ir vandens lygio pokyčius buvo atlikta pietrytinės Baltijos jūros raidos prognozė. Erdviniai 4 D modeliai pateikti šiame darbe yra lengvai suprantami ne tik specialistams, tačiau ir plačiai visuomenei. Disertacijoje pateikti modeliai gali būti naudingi archeologams bei biologams, tuo pačiu geologams parodydami esančių duomenų trūkumus bei nubrėžiantys naujas perspektyvas tyrimams, kurie turėtų būti atlikti norint gauti kiek galima detalesnius rezultatus.

Pasyviųjų priemaišų jūrinėje aplinkoje įvertinimas ypač svarbus gamtosauginiu aspektu. Ypatingas dėmesys skiriamas Baltijos jūros ekologinei būklei, kurią lemia jūros dubens ypatybės, silpnas ryšys su Pasauliniu vandenynu, klimatinės ir hidrometeorologinės sąlygos. Pastaraisiais dešimtmečiais jūros baseine didėja antropogeninės kilmės teršalų kiekis. Branduolinės fizikos ir technikos plėtra neišvengiamai sukelia technogeninės kilmės radionuklidų patekimą į jūrinę aplinką. Daug dėmesio skiriama 137Cs radionuklidui, nes iki šiol jūros vandens tyrimai rodo aukštas šio radionuklido tūrinio aktyvumo reikšmes. Be to, 137Cs radionuklidas geras indikatorius, tiriant kitų pasyviųjų priemaišų migraciją Baltijos jūros vandenyje. Daug mokslininkų nagrinėja problemas, susijusias su technogeninės kilmės radionuklidų kiekiais, jų sklaida ir poveikiu jūrinei aplinkai. Tačiau darbų, kuriuose būtų nagrinėjama radionuklidų tūrinių aktyvumų pokyčių bei pernašos Baltijos jūros priekrantės vandenyje problema, praktiškai nėra. Atsižvelgiant į tai, šiame darbe nustatytas 137Cs radionuklido tūrinis aktyvumas Baltijos jūros Lietuvos priekrantės paviršiniame vandenyje bei įvertinti hidrometeorologiniai parametrai. 137Cs radionuklido tūrinis aktyvumas Baltijos jūros vandenyje nėra pastovus, todėl aktualu parinkti tinkamus nustatymo metodus ir vertinti jo pokyčių tendencijas. Įvertinus radiocezio tūrinio aktyvumo pokyčius priekrantės vandenyje, galima modeliuoti ir prognozuoti taršos šaltinio atsiradimo... [toliau žr. visą tekstą] / The evaluation of the passive admixture transfer in the marine environment is very significant from the point of view of environmental protection. A particular attention is devoted to the Baltic Sea ecological state, which is strongly influenced by the peculiarities of the sea bottom, weak connection with the World Ocean, climatic and hydrometeorological conditions. During the recent decades, the tendency of increment of the amount of anthropogenic pollutants is observed. The development of nuclear energetics and technology inevitably causes the spread of radionuclides of technical origin in the marine environment. The major attention is paid to the investigation of the radionuclide 137Cs distribution, since the investigations show the high values of the volumetric activity of this radionuclide to be present in the sea water thus far. Besides that, 137Cs radionuclide can be used as a tracer in investigations of the migration of other passive admixtures in the Baltic Sea water. Quite a number of scientists research the problems related with the amounts of the radionuclide of technical origin, their spread and impact on the marine environment. However, the works considering a problem of the variations of volumetric activity of radionuclides and their transfer in the coastal waters of the Baltic Sea practically are not encountered. Considering that, the volumetric activity of radionuclide 137Cs in the coastal surface waters of the Lithuanian territorial zone of the Baltic Sea... [to full text]

The evaluation of the passive admixture transfer in the marine environment is very significant from the point of view of environmental protection. A particular attention is devoted to the Baltic Sea ecological state, which is strongly influenced by the peculiarities of the sea bottom, weak connection with the World Ocean, climatic and hydrometeorological conditions. During the recent decades, the tendency of increment of the amount of anthropogenic pollutants is observed. The development of nuclear energetics and technology inevitably causes the spread of radionuclides of technical origin in the marine environment. The major attention is paid to the investigation of the radionuclide 137Cs distribution, since the investigations show the high values of the volumetric activity of this radionuclide to be present in the sea water thus far. Besides that, 137Cs radionuclide can be used as a tracer in investigations of the migration of other passive admixtures in the Baltic Sea water. Quite a number of scientists research the problems related with the amounts of the radionuclide of technical origin, their spread and impact on the marine environment. However, the works considering a problem of the variations of volumetric activity of radionuclides and their transfer in the coastal waters of the Baltic Sea practically are not encountered. Considering that, the volumetric activity of radionuclide 137Cs in the coastal surface waters of the Lithuanian territorial zone of the Baltic Sea... [to full text] / Pasyviųjų priemaišų jūrinėje aplinkoje įvertinimas ypač svarbus gamtosauginiu aspektu. Ypatingas dėmesys skiriamas Baltijos jūros ekologinei būklei, kurią lemia jūros dubens ypatybės, silpnas ryšys su Pasauliniu vandenynu, klimatinės ir hidrometeorologinės sąlygos. Pastaraisiais dešimtmečiais jūros baseine didėja antropogeninės kilmės teršalų kiekis. Branduolinės fizikos ir technikos plėtra neišvengiamai sukelia technogeninės kilmės radionuklidų patekimą į jūrinę aplinką. Daug dėmesio skiriama 137Cs radionuklidui, nes iki šiol jūros vandens tyrimai rodo aukštas šio radionuklido tūrinio aktyvumo reikšmes. Be to, 137Cs radionuklidas geras indikatorius, tiriant kitų pasyviųjų priemaišų migraciją Baltijos jūros vandenyje. Daug mokslininkų nagrinėja problemas, susijusias su technogeninės kilmės radionuklidų kiekiais, jų sklaida ir poveikiu jūrinei aplinkai. Tačiau darbų, kuriuose būtų nagrinėjama radionuklidų tūrinių aktyvumų pokyčių bei pernašos Baltijos jūros priekrantės vandenyje problema, praktiškai nėra. Atsižvelgiant į tai, šiame darbe nustatytas 137Cs radionuklido tūrinis aktyvumas Baltijos jūros Lietuvos priekrantės paviršiniame vandenyje bei įvertinti hidrometeorologiniai parametrai. 137Cs radionuklido tūrinis aktyvumas Baltijos jūros vandenyje nėra pastovus, todėl aktualu parinkti tinkamus nustatymo metodus ir vertinti jo pokyčių tendencijas. Įvertinus radiocezio tūrinio aktyvumo pokyčius priekrantės vandenyje, galima modeliuoti ir prognozuoti taršos šaltinio atsiradimo... [toliau žr. visą tekstą]

Didėjantis tarptautinis bendradarbiavimas jūros aplinkos apsaugos srityje skatina intensyvesnį duomenų apie jūros aplinką rinkimą bei palankesnių sąlygų sudarymą MJT vykdymui. Šiame darbe siekta išanalizuoti MJT reguliavimą atskirose jūros erdvėse bei įvertinti Baltijos jūros šalių praktiką ir reglamentavimo trūkumus. Buvo išanalizuota 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija, ypač nuostatos susijusios su MJT, Helsinkio komisijos rekomendacijos, papildančios MJT teisinį režimą, apžvelgti Baltijos jūros valstybių, įskaitant Lietuvos, norminiai aktai. Darbe išanalizuotos MJT charakteristikos, Jūrų teisės konvencijoje naudojamos tyrimų sąvokos, pagrindiniai MJT reguliavimo principai, MJT praktika Baltijos jūros šalyse bei MJT ir jų teisinio reguliavimo svarba ES mastu. Tyrimų rezultatai parodė, kad Baltijos šalyse vis dėlto egzistuoja nemažai trūkumų MJT reglamentavime, ypač leidimų išdavimo procedūrose. / Growing international cooperation in marine protection field intensifies marine data collection and creation of more favourable conditions for marine scientific research activities. This scientific work analyses MSR regulation in separate maritime zones and assesses Baltic States practice and gaps in regulation. UNCLOS, especially provisions related to MSR, recommendation of HELCOM that complements legal regulation of MSR, Baltic States’ and Lithuanian national legal instruments were taken into account. Work presents MSR characteristics, research definitions which are used in Convention, the main MSR regulation principles, Baltic States practice regarding MSR and interest by EU on importance of legal regulation. Results of analysis have showed the existing gaps in MSR regulation in Baltic States, especially within permits issuing procedures.

Darbe nagrinėjamas Lietuvos Respublikos jūros erdvių delimitavimas po nepriklausomybės atkūrimo. Pirmiausia pateikiamos jūros erdvių sąvokos, jų delimitavimo principai, nustatyti atitinkamose konvencijose ir Tarptautinio Teisingumo Teismo praktikoje. Po to yra analizuojamos Lietuvos derybos dėl jūros erdvių delimitavimo su kaimyninėmis valstybėmis – aptariama derybų eiga, pateikiamos pozicijos atitinkamais klausimais, jų pagrindimas, derybų rezultatai. Derybų pozicijos bei rezultatai yra vertinami pagal konvencijas, nustatančias jūros erdvių delimitavimą, ir pagal teismų praktiką. / The object of this work is the analysis of maritime delimitation of the Republic of Lithuania after the independence reestablishment. Firstly it is presented maritime definitions, principles of the maritime delimitation established in the conventions and in the case of law. Latter in the work it is analyzed Lithuanian negotiations with the neighbourhood states on the maritime delimitation. It is discussed the processes of the negotiations, presented the positions on the respective questions, the substantiation of the mentioned positions, the results of the negotiations. The positions and outcomes of the negotiations are estimated according to the conventions on the maritime delimitations and according to the case of law.