Šiame darbe pateikta gluosninių žilvičių auginimo, ruošimo bei naudojimo analitinė apžvalga, gluosnių auginimo technikos ir technologijų energetinis vertinimas, nesubrendusių gluosnių pjaustinio ilgio teoriniai tyrimai naudojant žolinių augalų smulkintuvą. Taip pat eksperimentiškai nustatytos gluosnių fizikinės – mechaninės savybės, poveikis aplinkai deginant skirtingo pjaustinio gluosnius. Tyrimai atlikti naudojant 10 kW biokuro katilą, skirtą kūrenti energetinių augalų skiedroms, briketams, paletėms. Nustatytos kenksmingų medžiagų (CO2 , CO, NO, NOx) emisijos į aplinką deginant skirtingo tipo smulkintuvais susmulkintus gluosnius. / In this work the willow cultivation, preparation and use of analytical review of willows growing energy technology and technology assessment in juvenile willow cuttings-length adaptation of the theoretical studies of herbaceous plants shredder. It is well established experimentally rushes physical - mechanical properties of the environmental impact of combustion of different willow cuttings. Investigations were carried out using a 10 kW biofuel boiler to burn energy crops for wood chips, briquettes, pallets. Down (CO2 , CO, NO, NOx) emissions into the environment by burning different types of chopped willow cutter.

Klimato kaita ir jos švelninimo instrumentų įgyvendinimas yra prioritetinis visų pasaulio šalių tikslas. Šiuo metu yra taikoma daug įvairių klimato kaitos švelninimo instrumentų, skirtų atsinaujinančių energijos išteklių ir energijos efektyvumo didinimui, energijos tiekimo patikimumui ir kt., kuriuos plačiai nagrinėja daugelis pasaulio mokslininkų. Magistro baigiamojo darbo tikslas buvo apžvelgti Lietuvoje šiuo metu taikomus ekonominius klimato kaitos švelninimo instrumentus bei juos kokybiškai ir kiekybiškai įvertinti. Iškeltam tikslui pasiekti suformuluoti uždaviniai: apžvelgti moksline literatūroje nagrinėjamus pagrindinius klimato kaitos švelninimo instrumentų taikymo teorinius aspektus; išnagrinėti pagrindinius klimato kaitos švelninimo instrumentus, taikomus Lietuvoje; įvertinti klimato kaitos ekonominius instrumentus įtakojančiais šiltnamio efektą sukeliančių dujos sumažėjimą bei atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtrą Lietuvoje; sudarytu vertinimo modeliu atlikti klimato kaitos švelninimo instrumentų ekonominį vertinimą; remiantis atliktu vertinimu, pateikti išvadas. Darbo struktūrą nulėmė užsibrėžti darbo tikslai bei numatyti uždaviniai, kurių sprendimas pateikiamas trijose darbo dalyse. Pirmoje dalyje apžvelgti moklinėje literatūroje nagrinėjami pagrindiniai klimato kaitos švelninimo instrumentų taikymo teoriniai apsektai, tokie kaip klimato indikatoriai bei būklė pasaulyje ir Lietuvoje, Lietuvos darnios plėtros prioritetiniai rodikliai ir apžvelgtos ekonominius... [toliau žr. visą tekstą] / Climate change and implementation of its reducing instruments is underlying goal of all countries. At present there are plenty of climate change instruments being applied which are used for increasing shifting energy resources and effectiveness of energy, reliability of energy supplying etc. that are widely discussed by many scientists all over the world. The goal of Master's thesis was a review of economical instruments for reducing climate change used in Lithuania and their quantitative and qualitative evaluation. To reach the goal following tasks were set: to survey the nonfiction theoretical aspects of using main instruments for reducing climate change; analyse the main instruments for reducing climate change that are used in Lithuania; evaluate the economical instruments for reducing climate change that affect the reduction of gas causing the greenhouse effect and development of shifting energy resources in Lithuania; to make the economical evaluation of instruments for reducing climate change with the help of created evaluating model; to make conclusion refering to the evaluation. Thesis consist of three parts that were determined by stated goals and tasks. In first part are analysed the nonfiction theoretical aspects of using main instruments for reducing climate change, such as climate indicators and state in Lithuania and all over the world, underlying rates of Lithuanian regular development. Also the directives introducing economical instruments of regulating... [to full text]

Soil tillage is one of the most important agrotechnological processes having huge influence on the sowing, germination, growing, yield and quality of cultivated plants. At the same time soil tillage is one of the most expensive and energy consuming agrotechnological processes of plant cultivation. The conventional tillage technologies using mouldboard and intensive cultivation machinery have both a positive impact on the preparation of the seedbed for plants and a negative impact as they are rather detrimental to the environment, soil, its properties, biodiversity, pollution of water bodies, etc. During the conventional soil tillage the crop residues of the last yield are incorporated into the deeper layers of the soil and the soil surface is not covered. Such soils are much susceptible to the environmental forces and are easier disturbed by wind and water erosion. Every year around 6 mio ha of fertile soil areas are lost due to inappropriate agricultural activities and changing environmental conditions. Another very important factor is that deep ploughing is an unproductive soil tillage method pertaining to huge time and energy consumption. At the same time multiplex driving of heavy weight agricultural machinery over the soil results in negative influence on its peoperties as well as consuming of huge amounts of diesel fuel results in high pollution of the environment with the greenhouse gas. Therefore, in order to reduce the negative influence of agricultural activities... [to full text] / Žemės dirbimas yra vienas svarbiausių agrotechnologinių procesų, turinčių labai didelę įtaką kultūrinių augalų sėjai, sudygimui, augimui, derliui ir jo kokybei. Tuo pačiu žemės dirbimas yra ir vienas iš brangiausių ir energijai imliausių kultūrinių augalų auginimo agrotechnologinių procesų. Įprastinio žemės dirbimo technologijos, kuriose naudojamos verstuvinės ir intensyviai dirvą purenantys žemės dirbimo agregatai, greta teigiamo poveikio augalų sėklų guoliavietės paruošimui, yra pakankamai žalingos aplinkai, dirvai, jos savybėms, biologinei įvairovei, vandens telkinių taršai ir t.t. Įprastinio žemės dirbimo metu augalinės praėjusio derliaus liekanos yra įterpiamos į gilesnius dirvos sluoksnius ir dirvos paviršius lieka neuždengtas. Tokios dirvos yra žymiai jautresnės aplinkos veiksniams ir lengviau pažeidžiamos vėjo ir vandens erozijos. Kiekvienais metais, pasaulyje, dėl netinkamos žemės ūkio veiklos ir kintančių aplinkos sąlygų prarandama apie 6 mln. ha derlingų dirvos plotų. Kitas labai svarbus aspektas yra tas, kad žemės dirbimas gilaus arimo plūgais yra mažai našus, daug darbo laiko ir energijos sąnaudų reikalaujantis žemės dirbimas. Tuo pačiu daugkartinis didelės masės žemės ūkio agregatų važinėjimas po dirvą ne tik daro neigiamą įtaką jos savybėms, bet ir, sudeginant didelius kiekius dyzelinių degalų, stipriai teršia aplinką šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis. Todėl pastaruoju metu, siekiant mažinti žemės ūkio veiklos daroma neigiamą įtaką dirvos degradacijai... [toliau žr. visą tekstą]

Nacionaliniai teršalų limitai nustatomi keturiems teršalams – sieros dioksidui (SO2), azoto oksidams (NOx), lakiesiems organiniams junginiams (LOJ) ir amoniakui (NH3). Šių junginių emisijų iš kogeneracinių jėgainių sklaida aplinkos ore, atliekant planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkos orui įvertinimą, yra apskaičiuojama remiantis tik kogeneracinių jėgainių gamintojų pateikiamais duomenimis. Šio darbo tikslas – ištirti biodujas deginančio kogeneratoriaus deginių emisijas. Siekiant įvertinti iš kogeneratorių išmetamų biodujų degimo produktų emisijas į aplinką, atlikti eksperimentiniai ir teoriniai tyrimai. Teoriniame tyrime skaičiuojami kogeneratoriuose deginant biodujas į atmosferą išmetamų azoto oksidų (NOx), anglies monoksido (CO), sieros dioksido (SO2) ir lakiųjų organinių junginių (LOJ) kiekiai. Eksperimentinių tyrimų metu buvo atlikti deginių NO, NOx, SO2, CO emisijų ir biodujų sudėties (CH4, H2S) matavimai. Šiame darbe yra pateikiami eksperimentinių ir teorinių tyrimų metu gautų rezultatų panašumai ir skirtumai. / The national emission ceilings set for four pollutants – sulfur dioxide (SO2), nitrogen oxides (NOx), volatile organic compounds (VOC) and ammonia (NH3). Spread in the air of these compounds from cogeneration plants, when planning economic activities on the environmental assessment, it is based solely on data presented by cogeneration units producers. The aim of this work – to investigate exhaust emissions, after biogas combustion in cogeneration unit. In order to evaluate the emissions from biogas cogenerator combustion into the environment, experimental and theoretical studies are made. Theoretical study calculates emissions from biogas burning cogenerator, in the atmospheric of nitrogen oxides (NOx), carbon monoxide (CO), sulfur dioxide (SO2) and volatile organic compounds (VOC) emissions. Experimental studies were carried out measurements of exhaust emissions NOx, SO2, CO and biogas composition of CH4, H2S. In this work are the similarities and differences between experimental and theoretical researches results.

Bakalauro darbo objektas – akcinių bendrovių ryšiai su investuotojais. Todėl šio darbo tikslas – parodyti, kad ryšiai su investuotojais turi būti akcinių bendrovių strategijos dalis. Pagrindiniai darbo uždaviniai – išanalizuoti akcinės bendrovės specifiką; apibrėžti akcijų rinkos dalyvius; pristatyti ryšių su investuotojais vietą kompanijos vertės kūrimo procese; pateikti priemones ryšiams su investuotojais; ištirti, kaip Lietuvos akcijų biržoje kotiruojama bendrovė naudoja ryšius su investuotojais strategijos įgyvendinime. Magistro darbe autorius analizuoja ryšių su investuotojais sampratą, jų įtaką organizacijos strateginiams tikslams. Ryšiai su investuotojais turi tapti strategine organizacijos funkcija, nes tik kryptingai dirbdama, organizacija gali pasiekti tinkamą savo vertę rinkoje ir užsitikrinti kapitalą plėtrai. Buvo atliktas Lietuvoje aktyviai veikiančios kompanijos tyrimas, kurio metu buvo siekiama įvertinti, kaip organizacija panaudoja ryšius su investuotojais, kurio metu buvo apklausti kompanijos atstovai, investuotojai, analitikai, žiniasklaidos atstovai. Teorijos sintezė ir gauti tyrimo rezultatai leidžia daryti išvadą, kad ryšiai su investuotojais turi būti strateginė organizacijos dalis. Darbas gali būti naudingas akcinių bendrovių vadovams, valdybos ar tarybos nariams, instituciniams investuotojams, siekiantiems maksimizuoti bendrovių vertę, ir ryšių su visuomene praktikams. / During the last few decades the structure of companies’ financing all over the world has changed. The transition from bank loans to direct investments to companies and stock market made the risk related to credits, liquidity and cross-rate changes decrease. However, the risk of the quicker capital’s expenditure due to short-term changes in economy and the hopes of higher investment returns in other sectors or markets increased. Nowadays there are no major difficulties in capital’s market to invest in USA or Bulgaria, or to buy stocks in Somali’s or Tokyo’s market. The capital has become mobile among companies and countries. This directly influences the values of companies. When investors retreat, the stock offer increases and company’s market value decreases. The possibilities of successful expansion are also being limited. This work therefore intends to point out that the investors’ relations have to be a part of joint companies’ strategy. Trying to achieve this aim, the first chapter deals with the particularity of a joint company in comparison to other forms of companies. The most significant differences, i.e. capital’s structure and management are being talked about in greater detail. Further on in this chapter the influence of capital’s distribution and management on the realisation of a strategy is being analysed. In the second chapter the maximization of company’s value is being discussed, as it is the main target of the shareholders of joint companies’. The papers’... [to full text]