The thesis analyses the evolution of the cultural landscape of Lithuania spanning over the interwar (1918-1940) and Soviet (1940-1941, 1944-1990) periods and the period after the restoration of Lithuania’s independence (1990-2008). Goal of the thesis: to evaluate the evolution of the spatial structure of the Lithuanian cultural landscape by highlighting factors that determine aesthetic characteristics, and to provide preliminary proposals regarding the optimisation of the development of the spatial structure of landscape. This thesis analyses landscape in rural and urban areas. The spatial structure of such landscape is evaluated using Nicos Angelos Salingaros’ method of the evaluation of aesthetic characteristics. The analysis of the evolution of landscape includes the study of legal documents, political aspects, technological and social changes as well as artistic factors that determine the changes in the historical development of landscape. The evaluation of the most significant spatial structure changes caused by the said factors leads to the identification of landscape development stages and the types of landscape that are the most characteristic to such stages. The visual intensity and the visual harmony characteristics of each identified type of landscape are being evaluated (by awarding points from 0 to 10). They are further described by identifying aesthetic attractiveness and aesthetic chaos (0 to 100 points). The historical development shows that it is the... [to full text] / Disertacijoje analizuojama Lietuvos kultūrinio kraštovaizdžio raida apimanti tarpukario (1918-1940), sovietmečio (1940-1941, 1944-1990) ir atkurtos Lietuvos nepriklausomybės (1990-2008) laikotarpius. Darbo tikslas – įvertinti Lietuvos kultūrinio kraštovaizdžio erdvinės struktūros formavimo raidą, išryškinant estetines savybes lemiančius veiksnius, pateikti preliminarius siūlymus kraštovaizdžio erdvinės struktūros formavimo optimizavimui. Kraštovaizdis šiame darbe analizuojamas kaimo ir miesto teritorijose. Jo erdvinė struktūra įvertinama pritaikant Nicos Angelos Salingaros estetinių savybių vertinimo metodą. Atliekant kraštovaizdžio raidos analizę nagrinėjami teisiniai dokumentai, politiniai aspektai, technologiniai, socialiniai pokyčiai, menininiai bei kiti kraštovaizdžio savitumus nulėmę veiksniai. Įvertinant ryškiausius erdvinės struktūros pokyčius išskiriami kraštovaizdžio raidos etapai bei jų būdingiausi kraštovaizdžio tipai. Kiekvienas kraštovaizdžio tipas, estetiniu požiūriu, įvertinamas nustatant vizualinio intensyvumo bei vizualinio harmoningumo reikšmes (nuo 0 iki 10 balų). Toliau šios estetinės savybės apibendrinamos nustatant estetinio patrauklumo ir estetinio chaotiškumo reikšmes (nuo 0 iki 100 balų). Istorinėje raidoje kaip vieni svarbiausi kraštovaizdžio vizualines savybes nulemiantys veiksniai išskiriami – politiniai ir ekonominiai veiksniai. Įvertinant paskutiniame etape šiais veiksniais nulemiamas ryškesnes chaotiškumo savybes, siūloma tobulinti teritorijų... [toliau žr. visą tekstą]

Disertacijoje analizuojama Lietuvos kultūrinio kraštovaizdžio raida apimanti tarpukario (1918-1940), sovietmečio (1940-1941, 1944-1990) ir atkurtos Lietuvos nepriklausomybės (1990-2008) laikotarpius. Darbo tikslas – įvertinti Lietuvos kultūrinio kraštovaizdžio erdvinės struktūros formavimo raidą, išryškinant estetines savybes lemiančius veiksnius, pateikti preliminarius siūlymus kraštovaizdžio erdvinės struktūros formavimo optimizavimui. Kraštovaizdis šiame darbe analizuojamas kaimo ir miesto teritorijose. Jo erdvinė struktūra įvertinama pritaikant Nicos Angelos Salingaros estetinių savybių vertinimo metodą. Atliekant kraštovaizdžio raidos analizę nagrinėjami teisiniai dokumentai, politiniai aspektai, technologiniai, socialiniai pokyčiai, menininiai bei kiti kraštovaizdžio savitumus nulėmę veiksniai. Įvertinant ryškiausius erdvinės struktūros pokyčius išskiriami kraštovaizdžio raidos etapai bei jų būdingiausi kraštovaizdžio tipai. Kiekvienas kraštovaizdžio tipas, estetiniu požiūriu, įvertinamas nustatant vizualinio intensyvumo bei vizualinio harmoningumo reikšmes (nuo 0 iki 10 balų). Toliau šios estetinės savybės apibendrinamos nustatant estetinio patrauklumo ir estetinio chaotiškumo reikšmes (nuo 0 iki 100 balų). Istorinėje raidoje kaip vieni svarbiausi kraštovaizdžio vizualines savybes nulemiantys veiksniai išskiriami – politiniai ir ekonominiai veiksniai. Įvertinant paskutiniame etape šiais veiksniais nulemiamas ryškesnes chaotiškumo savybes, siūloma tobulinti teritorijų... [toliau žr. visą tekstą] / The thesis analyses the evolution of the cultural landscape of Lithuania spanning over the interwar (1918-1940) and Soviet (1940-1941, 1944-1990) periods and the period after the restoration of Lithuania’s independence (1990-2008). Goal of the thesis: to evaluate the evolution of the spatial structure of the Lithuanian cultural landscape by highlighting factors that determine aesthetic characteristics, and to provide preliminary proposals regarding the optimisation of the development of the spatial structure of landscape. This thesis analyses landscape in rural and urban areas. The spatial structure of such landscape is evaluated using Nicos Angelos Salingaros’ method of the evaluation of aesthetic characteristics. The analysis of the evolution of landscape includes the study of legal documents, political aspects, technological and social changes as well as artistic factors that determine the changes in the historical development of landscape. The evaluation of the most significant spatial structure changes caused by the said factors leads to the identification of landscape development stages and the types of landscape that are the most characteristic to such stages. The visual intensity and the visual harmony characteristics of each identified type of landscape are being evaluated (by awarding points from 0 to 10). They are further described by identifying aesthetic attractiveness and aesthetic chaos (0 to 100 points). The historical development shows that it is the... [to full text]