SANTRAUKA Teritorijų planavimo teisinis reguliavimas Šio magistro darbo tyrimo objektas – teritorijų planavimo teisinis reguliavimas. Ekonominės politikos sudedamąja dalimi yra teritorijų planavimo politika, kurios įgyvendinimas įmanomas tik valstybei nustačius nepriekaištingą teritorijų planavimo teisinį reguliavimą. Pagrindinis teisės aktas, kuris reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimą, tai – Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas. Įstatymas nustato teritorijų planavimo savoką, teritorijų planavimo procesą, jo etapus, stadijas, apibrėžia teritorijų planavimo dokumentų sąvokas, šių dokumentų rengimo, derinimo, tvirtinimo procedūras, planavimo organizatorių, planų rengėjų, fizinių, juridinių asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų teises ir pareigas šiame procese bei atsakomybę. Teritorijų planavimo teisinio reguliavimo dalyku yra teritorijų planavimas. Teritorijų planavimą įstatymas apibrėžia kaip nustatytą procedūrą teritorijos bendrajai erdvinei koncepcijai, žemės naudojimo prioritetams, aplinkosaugos ir kitoms sąlygoms nustatyti, žemės, miško ir vandens naudmenų, gyvenamųjų vietovių, gamybos bei infrastruktūros sistemai formuoti, gyventojų užimtumui reguliuoti, fizinių ir juridinių asmenų veiklos plėtojimo teisėms teritorijoje nustatyti. Tačiau pagrindinis teritorijų planavimo tikslas – suderinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės, savivaldybių ir valstybės interesus. Šio darbo tikslas yra reniantis teisės šaltiniais... [toliau žr. visą tekstą] / ABSTRACT Legal Regulation of Territory Planning The subject of this MA thesis is legal regulation of territory planning. Territory planning policy is an intergral part of state economical policy of Lithuania and implementation of the former is possible only if the state sets out an indefectible legal regulation of territory planning. The main legal act regulating territory planning in the Republic of Lithuania is the Law on Territory Planning of the Republic of Lithuania. This law defines a concept of territory planning, sets types and levels of territory planning, regulates territory planning process as well as links and stages of the process, formulates concepts of territory planning documents, established procedures for preparing, coordination and approval of such document as well as rights, obligations and liabilities of planning organizers, plan preparers, natural and legal persons and state and municipality level institutions in the process. The subject of legal regulation of territory planning is territory planning itself. The said law defines territory planning as a pre-established procedure for setting general spatial concept of a terrotory, land use priorities, environmental conditions and the like, forming land, forest and water property, residental area production and infrastructure systems, regulating occupation of residents and establishing rights of natural and legal persons activity development in a territory. However, basic aim of territory planning is to... [to full text]

Darbo tikslas – išanalizuoti urbanistinių struktūrų, kaip veiksnio, darančio įtaką kriminogeninei aplinkai, sąsajas ir pasiūlyti miestų struktūrų formavimo būdus, leidžiančius mažinti neigiamą riziką miestiškoje aplinkoje. Darbe aptarti pagrindiniai kriminogeninės aplinkos teoriniai modeliai ir užsienio šalių patirtis saugios miestiškos aplinkos formavimo srityje. Pateikta užsienio šalių patirtis formuojant skirtingas miestų teritorijas. Skirtinguose erdvinio detalumo lygmenyse geostatistinės erdvinės analizės priemonės atlikti 5 tyrimai. Tyrimams atlikti naudota ArcGIS programinė įranga. Remiantis išanalizuota medžiaga ir gautais rezultatais, nustatytas ryšys tarp urbanistinių sistemų nei posistemių ir kriminogeninio aktyvumo lygio charakteristikų skirtingais vertinimo aspektais. Darbo pabaigoje pateiktos išvados bei rekomendacijos, kuriose, atsižvelgus į tyrimų rezultatus, apibrėžtos prevencinės miestų ir teritorijų planavimo priemonės bei jų taikymo galimybės. Darbą sudaro įvadas, 3 skyriai su išvadomis nei rekomendacijomis, literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 78 p. teksto be priedų, 48 paveikslai, 8 lentelės, 50 bibliografiniai šaltiniai. Atskirai pridedami darbo priedai. / The aim of Master thesis is to analyze the influence of urban structures to criminogenic influence and suggest ways how to create a safety environemt and reduce negative risk in the context of Vilnius city as a example for a common case. The thesis explains main criminogenic theoretical models and foreign experience creating of safety environment in a city. The thesis reveals good and bad foreign practices in creation of different functionality areas. There are accomplished 5 researches by tools of geostatistic spatial analyze in different Vilnius city scale levels. The researches accomplished by using ArcGIS software. Based on analyzed materials and achieved results, there are defined a relationship between urban system, subsystems and characteristics of criminogenic activity in respect of different aspects of assessment. At the end of the thesis there are presented conclusions and recomendations, where taking into account the results of researches, defined preventive urban planning measures and its range of application. The thesis consists of introduction, 3 sections with conclusions and recomendations and the list of literature. The scope of the work is 78 pages without appendixes, 48 pictures, 8 tables and 50 references. The appendixes (drawings) are added separately.

The thesis analyses the evolution of the cultural landscape of Lithuania spanning over the interwar (1918-1940) and Soviet (1940-1941, 1944-1990) periods and the period after the restoration of Lithuania’s independence (1990-2008). Goal of the thesis: to evaluate the evolution of the spatial structure of the Lithuanian cultural landscape by highlighting factors that determine aesthetic characteristics, and to provide preliminary proposals regarding the optimisation of the development of the spatial structure of landscape. This thesis analyses landscape in rural and urban areas. The spatial structure of such landscape is evaluated using Nicos Angelos Salingaros’ method of the evaluation of aesthetic characteristics. The analysis of the evolution of landscape includes the study of legal documents, political aspects, technological and social changes as well as artistic factors that determine the changes in the historical development of landscape. The evaluation of the most significant spatial structure changes caused by the said factors leads to the identification of landscape development stages and the types of landscape that are the most characteristic to such stages. The visual intensity and the visual harmony characteristics of each identified type of landscape are being evaluated (by awarding points from 0 to 10). They are further described by identifying aesthetic attractiveness and aesthetic chaos (0 to 100 points). The historical development shows that it is the... [to full text] / Disertacijoje analizuojama Lietuvos kultūrinio kraštovaizdžio raida apimanti tarpukario (1918-1940), sovietmečio (1940-1941, 1944-1990) ir atkurtos Lietuvos nepriklausomybės (1990-2008) laikotarpius. Darbo tikslas – įvertinti Lietuvos kultūrinio kraštovaizdžio erdvinės struktūros formavimo raidą, išryškinant estetines savybes lemiančius veiksnius, pateikti preliminarius siūlymus kraštovaizdžio erdvinės struktūros formavimo optimizavimui. Kraštovaizdis šiame darbe analizuojamas kaimo ir miesto teritorijose. Jo erdvinė struktūra įvertinama pritaikant Nicos Angelos Salingaros estetinių savybių vertinimo metodą. Atliekant kraštovaizdžio raidos analizę nagrinėjami teisiniai dokumentai, politiniai aspektai, technologiniai, socialiniai pokyčiai, menininiai bei kiti kraštovaizdžio savitumus nulėmę veiksniai. Įvertinant ryškiausius erdvinės struktūros pokyčius išskiriami kraštovaizdžio raidos etapai bei jų būdingiausi kraštovaizdžio tipai. Kiekvienas kraštovaizdžio tipas, estetiniu požiūriu, įvertinamas nustatant vizualinio intensyvumo bei vizualinio harmoningumo reikšmes (nuo 0 iki 10 balų). Toliau šios estetinės savybės apibendrinamos nustatant estetinio patrauklumo ir estetinio chaotiškumo reikšmes (nuo 0 iki 100 balų). Istorinėje raidoje kaip vieni svarbiausi kraštovaizdžio vizualines savybes nulemiantys veiksniai išskiriami – politiniai ir ekonominiai veiksniai. Įvertinant paskutiniame etape šiais veiksniais nulemiamas ryškesnes chaotiškumo savybes, siūloma tobulinti teritorijų... [toliau žr. visą tekstą]

Disertacijoje analizuojama Lietuvos kultūrinio kraštovaizdžio raida apimanti tarpukario (1918-1940), sovietmečio (1940-1941, 1944-1990) ir atkurtos Lietuvos nepriklausomybės (1990-2008) laikotarpius. Darbo tikslas – įvertinti Lietuvos kultūrinio kraštovaizdžio erdvinės struktūros formavimo raidą, išryškinant estetines savybes lemiančius veiksnius, pateikti preliminarius siūlymus kraštovaizdžio erdvinės struktūros formavimo optimizavimui. Kraštovaizdis šiame darbe analizuojamas kaimo ir miesto teritorijose. Jo erdvinė struktūra įvertinama pritaikant Nicos Angelos Salingaros estetinių savybių vertinimo metodą. Atliekant kraštovaizdžio raidos analizę nagrinėjami teisiniai dokumentai, politiniai aspektai, technologiniai, socialiniai pokyčiai, menininiai bei kiti kraštovaizdžio savitumus nulėmę veiksniai. Įvertinant ryškiausius erdvinės struktūros pokyčius išskiriami kraštovaizdžio raidos etapai bei jų būdingiausi kraštovaizdžio tipai. Kiekvienas kraštovaizdžio tipas, estetiniu požiūriu, įvertinamas nustatant vizualinio intensyvumo bei vizualinio harmoningumo reikšmes (nuo 0 iki 10 balų). Toliau šios estetinės savybės apibendrinamos nustatant estetinio patrauklumo ir estetinio chaotiškumo reikšmes (nuo 0 iki 100 balų). Istorinėje raidoje kaip vieni svarbiausi kraštovaizdžio vizualines savybes nulemiantys veiksniai išskiriami – politiniai ir ekonominiai veiksniai. Įvertinant paskutiniame etape šiais veiksniais nulemiamas ryškesnes chaotiškumo savybes, siūloma tobulinti teritorijų... [toliau žr. visą tekstą] / The thesis analyses the evolution of the cultural landscape of Lithuania spanning over the interwar (1918-1940) and Soviet (1940-1941, 1944-1990) periods and the period after the restoration of Lithuania’s independence (1990-2008). Goal of the thesis: to evaluate the evolution of the spatial structure of the Lithuanian cultural landscape by highlighting factors that determine aesthetic characteristics, and to provide preliminary proposals regarding the optimisation of the development of the spatial structure of landscape. This thesis analyses landscape in rural and urban areas. The spatial structure of such landscape is evaluated using Nicos Angelos Salingaros’ method of the evaluation of aesthetic characteristics. The analysis of the evolution of landscape includes the study of legal documents, political aspects, technological and social changes as well as artistic factors that determine the changes in the historical development of landscape. The evaluation of the most significant spatial structure changes caused by the said factors leads to the identification of landscape development stages and the types of landscape that are the most characteristic to such stages. The visual intensity and the visual harmony characteristics of each identified type of landscape are being evaluated (by awarding points from 0 to 10). They are further described by identifying aesthetic attractiveness and aesthetic chaos (0 to 100 points). The historical development shows that it is the... [to full text]

Magistrantūros studijų baigiamąjį darbą sudaro 52 puslapių, 5 lentelės, 12 paveikslų ir 28 literatūros šaltiniai. Tyrimo objektas: Kauno mieste 2009-2011 m. patvirtinti detalieji planai. Tyrimo tikslas: išanalizuoti 2009-2011 m. Kauno mieste patvirtintus detaliuosius planus ir jų rengimo tvarką. Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti mokslinę ir probleminę literatūrą bei teisės aktus teritorijų planavimo klausimais; 2. Ištirti detaliųjų planų rengimo tvarką, nustatytą norminiuose dokumentuose; 3. Ištirti žemės sklypo plano, prilyginamojo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo tvarką, nustatytą norminiuose dokumentuose; 4. Atlikti 2009-2011 m. Kauno mieste patvirtintų detaliųjų planų analizę; 5. Palyginti žemės sklypo plano, prilyginamojo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, ir detaliojo plano efektyvumą Kauno mieste. Pagrindiniai tyrimų metodai: teisės aktų ir mokslinės literatūros analizė, statistinių duomenų analizė bei grafinio vaizdavimo metodai. Pirmoje dalyje analizuojama teisės aktai bei mokslinė literatūra teritorijų planavimo klausimais. Antroje ir trečioje dalyje nustatoma tyrimo tikslas ir uždaviniai bei aprašomi pagrindiniai tyrimo metodai. Ketvirtoje dalyje išsamiai aptariamos detaliojo plano rengimo procedūros Kauno mieste. Penktoje dalyje aptariama žemės sklypo plano, prilyginamojo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui rengimo tvarką. Šeštoje dalyje aptariamas Kauno miesto bendrasis planas ir atliekama detaliųjų planų analizė 2009-2011 m... [toliau žr. visą tekstą] / Final work of University Master Studies consist of 52 pages, 5 figures, 12 tables, 28 references. Object of the research: Approved detailed plans in 2009-2011 in the Kaunas City. Aim of the research: to analyze approved detailed plans and their preparing procedures in 2009-2011in the Kaunas City. Objectives of the research: 1. To analyse the scientific and the problematic literature and the legislation of territory planning issues; 2. To investigate the preparing procedures of detailed plans, which is determinated in normative documents; 3. To investigate the plan of land parcel which is equivalent to a detailed territory planning document, preparing procedures determinated by normative documents; 4. To analyze the Kaunas City approve detailed plans in 2009-2011; 5. To compare the plans of land parcel which are equivalent to a detailed territory planning document and detailed plans effectiveness in Kaunas city. The methods of research: the legislations and scientific literature analysis, statistical analysis, graphical imaging techniques. The first part of analysis consists of the legislation and the scientific literature about the territory planning issues. In the second and third part the aim and object of the research are determined and the main research methods are described. In the fourth part the preparing procedures of detailed plans in the Kaunas city are discussed. The fifth section discusses the preparing procedure of the plan of land parcel as equivalent to a... [to full text]

Žemės savininkas ar kitas naudotojas privalo naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Tačiau dažnai žemės sklype norima vykdyti kitokią veiklą, nei galima pagal nustatytą paskirtį (pavyzdžiui, žemės ūkio paskirties sklype statyti gyvenamąjį namą). Tuomet susiduriama su žemės paskirties keitimo problema, kurią galima išspręsti nustatyta tvarka parengus detalųjį planą. Sprendimą dėl paskirties pakeitimo detaliojo plano pagrindu priima apskrities viršininkas. Magistrantūros studijų baigiamąjame darbe analizuojamas detaliųjų planų regimas ir paskirties pakeitimo procesas arti Kauno miesto esančiose kaimo gyvenamosiose vietovėse. Tyrimuose buvo naudojami teisės aktų analizės, teritorijų planavimo dokumentų analizės bei statistiniai metodai. Tyrimų objektas – Kauno rajono priemiestinės vietovės ir Ringaudų seniūnijos Noreikiškių kadastro vietovėje parengti detalieji planai. Tyrimu metu nustatyta, kad detaliųjų planų rengimas ir tikslinis paskirties pakeitimas priemiestinėse teritorijose yra labai intensyvus dėl šių priežasčių: 1) kaimo gyventojų skaičius didėja, todėl yra gana didelė paklausa statyti gyvenamuosius namus; 2) priemiestinėse teritorijose yra gera infrastruktūra, todėl labai nesudėtinga pakeisti paskirtį, kada galima prisijungti prie jau esamų magistralinių inžinerinių tinklų ir nereikia formuoti ir projektuoti naujų; 3) gyventi priemiestyje yra patogiau dėl švaresnio oro ir mažesnio triukšmo; 4) didelė gyventojų dalis dirba Kauno mieste, todėl yra... [toliau žr. visą tekstą] / Land-owner or other land user must use land according to the main, objective purpose of its usage. However, very often some other activity, instead of that one that ought to be performed according to the stated purpose (f. e., to built a dwelling house in the land plot used for agricultural purposes), is supposed to be performed in the land plot. Then the problem of the change of the land use purpose occurs. The problem can be solved in an established order by preparing a detailed plan. The head of the county makes the decision over the change of the land use purpose on the ground of detailed plan. The preparation of detailed plans and the process of the change of the land use purpose in the rural inhabited localities situated not far from the Kaunas Town are analysed in the job of post graduated studies. The methods of the analysis of legal acts, the analysis of the territory planning documents as well as statistical methods were used in the investigations. The objects of investigations were the detailed plans prepared in the Kaunas district’s suburban localities and in Ringaudai subdistrict Noreikiskės cadastral locality. During the investigations it was determined that the preparation of Detailed plans and the objective change of the land use purpose in the suburban territories are very intense due to the following reasons: 1) the number of rural inhabitants is increasing, therefore, there is large demand for the land plots to build house domains; 2) there is a good... [to full text]

1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę prasidėjo nauji žemės reformos ir teritorijų planavimo procesai. Pradėjus vykdyti žemės pertvarkymo procesą susiformavo naujos privačios žemėtvarkos struktūros. Dėl neprincipingų teisinių nuostatų žemės sklypai formuojami neplaningai, neįvertinant perspektyvaus jų naudojimo. Viena iš galimybių sprendžiant šias problemas galėtų būti nuosavybės teisių pertvarkymas, įvertinant teisingai tiek privačių savininkų, tiek visuomenės interesus. Miškų ūkio paskirties teritorijų planavimo problemos nėra pakankamai ištirtos, nors aktualios daugumai. Lietuvos piliečių, kurie siekia susigrąžinti savo žemes, atkuriant nuosavybės teises į senelių turėtą žemę todėl šio darbo objektu ir pasirinktas miškų ūkio paskirties teritorijų planavimo problemos. Nepaisant to, dar labai trūksta literatūros, elementarių žinių apie šį valstybinės reikšmės procesą, darbe apibrėžtos pagrindinės sąvokos, išanalizuota miškų ūkio paskirties teritorijų planavimo samprata. Atliekant tyrimą analizuoti Lietuvos Respublikos įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, gairės bei kiti norminiai aktai, susijusieji su teritorijų planavimo dokumentų rengimu, analizuoti kitų autorių darbai. Siekiant įvairiais aspektais įvertinti miškų ūkio paskirties teritorijų planavimą, pasiremta mokslinės literatūros ir teisinių dokumentų analizės bei statistiniais ir anketavimo metodais. / The research discusses territory planning and land reform during the period of the independence of Lithuania since 1990. With the beginning of unplanned land restitution private land parcels were formed chaotically. According to this situation, land reallocation principles are suggested that can help to combine private and state interests in the territory planning process. The problems of the lands for forests purposes of spatial planning are not sufficiently investigated, although relevant to the majority of Lithuanian citizens, who are seeking to recover their lands, restoring property rights to the former old people's land and therefore subject to selected areas of forest for agricultural purposes of planning problems. Nevertheless, there is a serious lack of literature, basic knowledge about the process of national significance, the article first defines key concepts, analyze the forest for agricultural purposes of spatial planning concept. In a study to analyze the laws of the Republic of Lithuania, the Lithuanian Government regulations, guidelines and other regulations, those relating to spatial planning documents in preparation for analysis of other authors' works. In order to assess various aspects of the lands for forests purposes of spatial planning issues, relied on scientific literature and legal instruments for the analysis and statistics poll methods.

Magistro darbas skirtas specialiųjų planų ir kitų teritorijų planavimo dokumentų santykio teorinių ir praktinių problemų nagrinėjimui. Nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, planuojant teritorijas buvo susidurta su įvairiais iššūkiais. Reikėjo tinkamai sureguliuoti ir įtvirtinti teritorijų planavimo santykius, ko pasekoje, 1995 m. buvo priimtas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas. Šis įstatymas nebuvo stabilus, nuolat kito. Pagrindinė problema buvo ta, kad nebuvo tinkamai sureguliuota teritorijų planavimo dokumentų, ypač specialiųjų planų teisinė galia ir jų tarpusavio santykis. Siekiant išspręsti praktikoje išryškėjusias problemas, buvo nuspręsta reformuoti teritorijų planavimo sistemą. Teritorijų planavimo reformos rezultatas buvo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Teritorijų planavimo įstatymas, kuriame įtvirtinta nemažai naujovių, palengvinančių planavimą. Šiame įstatyme apibrėžta specialiojo teritorijų planavimo dokumentų teisinė galia, kuri apibrėžė šių dokumentų vietą visame teritorijų planavimo dokumentų komplekse. Tuo pačiu, įstatymų leidėjas padarė keletą teisinės galios išimčių, kurios galimai sąlygos tam tikrus konfliktus ateityje. Nepaisant to, naujos redakcijos Teritorijų planavimo įstatymą galima vertinti pozityviai. Įstatymų leidėjui iš esmės pavyko patobulinti teritorijų planavimo dokumentų sistemą ir, vertinant patį įstatymo tekstą, yra sudarytos teisinės prielaidos geresniam ir kokybiškesniam teritorijų planavimo reguliavimui. / Master thesis is dedicated to analyse theoretical and practical problems of special plans and their link between other spatial planning documents. Spatial planning has faced various challenges since the restoration of Lithuanian independence. It was necessary to regulate and consolidate relations of spatial planning. The result of this consolidation was the enactment of spatial legal act the Law on Zoning and Planning of the Republic of Lithuania in 1995. The Law on Zoning and Planning was volatile, unstable and caused many conflicts. The main problem of spatial planning statutory regulation was undefined legal power of special plans and obscure link among other spatial planning documents. In order to solve existing practical and theoretical problems it was decided to reform the legal system of spatial planning. The result of this reform was enactment of new version of the Law on Zoning and Planning of Republic of Lithuania, which came into force on 1st of January, 2014 and established numeruos innovations in spatial planning. This law finally defined the legal power of special plans and their position in the complex of spatial planning documents. At the same time, the legislator has made a few exceptions to the rule of this legal power which can possibly cause conflicts in the future. Nevertheless, the renewed version of the Law on Zoning and Planning can be assessed positively. The legislator has surely improved the system of spatial planning and created decent... [to full text]

Tyrimo objektas – Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą ir įgyvendinimą. Tyrimo tikslas – atlikti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų teisinio reglamentavimo analizę. Tyrimui pasiekti iškelti uždaviniai: 1. Atrinkti ir išnagrinėti Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą. 2. Atlikti jų istorinę pakeitimų apžvalgą. 3. Anketinės apklausos pagalba pateikti asmenų, susijusių su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų teisiniu reglamentavimu, nuomonę. Tyrimo metodika. Atliekant tyrimus, išnagrinėti Lietuvos Respublikos teisės aktai, įtakojantys žemės sklypų pertvarkymą Lietuvos Respublikoje. Atlikta literatūros šaltinių analizė ir apklausa, kurioje pateikiamos specialistų, turinčių teorinės ir (arba) praktinės patirties šioje srityje, nuomonė. Išanalizuoti Kauno rajono teritorijoje pradėti rengti ir parengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai bei jų tikslai. Panaudoti duomenų sintezės ir kiti metodai. Tyrimo rezultatai: - atsižvelgiant į galiojusius ir galiojančius šalyje teisės aktus atlikta žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų parengiamųjų, rengimo ir baigiamųjų darbų etapų istorinė apžvalga; - išanalizuoti Kauno rajono teritorijoje planuojamų rengti ir patvirtintų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo tikslai, išanalizuota duomenų statistika. Pagrindinės išvados: 1) padalijimo bei... [toliau žr. visą tekstą] / Object of the research – Lithuanian legal acts affecting land formation and reformation project preparation and implementation. Aim of the research – perform land formation and reformation projects of legal regulation analysis. Objectives of the research: 1. select and analyze the Lithuanian legislation affecting the land formation and reformation project development; 2. make review of the changes in their history; 3. to perform a questionnaire – based on survey to assess opinions affecting the land formation and reformation project development Research methods. The research examined the Lithuanian legislation affecting land reorganization in Lithuania. Analysis of the literature source and survey, which includes point of view of of professionals with theoretical and (or) the practical experience. The proposed and prepared projects and their objectives in Kaunas district are analzed. Data synthesis and other methods were used as well. Research results: - according to applicable laws and the valid land formation and reformation project preparatory, production and final stages of the work a historical overview is performed; - approved land formation and conversion of project development objectives in the district of Kaunas were analysed, as well as data statistics; The main conclusions: 1) in the division way the formed land areas are up to 2 hectares; 2) the main reason for land holding projects is a siutable plot of area for the construction; 3) by 2013 permits issued, 5... [to full text]

Žmonijos vystymosi evoliucijoje poveikis aplinkai vis didėja. Tai įtakoja ne tiek didėjantis žmonių skaičius, kiek nesutramdomas mūsų poreikių augimas ir tai sukelia žmogaus ir jį supančios aplinkos konfliktus. Darbe nagrinėjamos Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje ir teritorijų planavimo dokumentuose pateikti darnaus vystymosi rodikliai, strategijos įgyvendinimo etapai ir pagrindinės priemonės, strateginis pasekmių aplinkai vertinimas ir atliekant šią veiklą išryškėjusios problemos. Darbe išanalizuoti Šiaulių apskrities teritorijų planavimo dokumentai (rengiamas Šiaulių apskrities bendrasis planas, Kelmės rajono bendrasis planas, rengiamas Šiaulių rajono bendrasis planas). Taip pat atliekant tyrimą analizuoti Lietuvos Respublikos įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, gairės bei kiti norminiai aktai, susijusieji su teritorijų planavimo dokumentų rengimu bei strateginiu pasekmių aplinkai vertinimu, analizuoti kitų autorių darbai. Tyrimui panaudota informacija apie įgyvendintus bei rengiamus projektus, susijusius su tyrimo tema. / The Strategy for Sustainable Development of Lithuania was launched on January 26.2004. The main task set in the strategy is to reach the current average of the European Union member states by 2020, according to economic and social indices as well as the indicators of population health and efficiency of consumption of natural resources, also ensuring a clean and healthy environment. But the way to implement The Strategy for Sustainable Development of Lithuania is very complicated. We haven't the definite answer how to implement the Strategy. Without getting too complicated, we can think of sustainable development as the ability to coexist in away that maintains the natural environment, economic well-being, and an equal opportunity for all people on Earth to benefit from a better quality of life now and in the future. The three are interdependent. Nature is our life-support; there is simply no way around this reality. Only when we have a healthy natural environment, coupled with healthy social systems, can we truly prosper economically. However, land use control in Lithuanian has to be implemented more carefully, territorial planning documents and real property cadastre information has to be merged into united system. The legal acts have to be amended to define more strict requirements for fertile arable land areas and fertile soil protection also to make more favourable conditions for rational size farms formation.