1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę prasidėjo nauji žemės reformos ir teritorijų planavimo procesai. Pradėjus vykdyti žemės pertvarkymo procesą susiformavo naujos privačios žemėtvarkos struktūros. Dėl neprincipingų teisinių nuostatų žemės sklypai formuojami neplaningai, neįvertinant perspektyvaus jų naudojimo. Viena iš galimybių sprendžiant šias problemas galėtų būti nuosavybės teisių pertvarkymas, įvertinant teisingai tiek privačių savininkų, tiek visuomenės interesus. Miškų ūkio paskirties teritorijų planavimo problemos nėra pakankamai ištirtos, nors aktualios daugumai. Lietuvos piliečių, kurie siekia susigrąžinti savo žemes, atkuriant nuosavybės teises į senelių turėtą žemę todėl šio darbo objektu ir pasirinktas miškų ūkio paskirties teritorijų planavimo problemos. Nepaisant to, dar labai trūksta literatūros, elementarių žinių apie šį valstybinės reikšmės procesą, darbe apibrėžtos pagrindinės sąvokos, išanalizuota miškų ūkio paskirties teritorijų planavimo samprata. Atliekant tyrimą analizuoti Lietuvos Respublikos įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, gairės bei kiti norminiai aktai, susijusieji su teritorijų planavimo dokumentų rengimu, analizuoti kitų autorių darbai. Siekiant įvairiais aspektais įvertinti miškų ūkio paskirties teritorijų planavimą, pasiremta mokslinės literatūros ir teisinių dokumentų analizės bei statistiniais ir anketavimo metodais. / The research discusses territory planning and land reform during the period of the independence of Lithuania since 1990. With the beginning of unplanned land restitution private land parcels were formed chaotically. According to this situation, land reallocation principles are suggested that can help to combine private and state interests in the territory planning process. The problems of the lands for forests purposes of spatial planning are not sufficiently investigated, although relevant to the majority of Lithuanian citizens, who are seeking to recover their lands, restoring property rights to the former old people's land and therefore subject to selected areas of forest for agricultural purposes of planning problems. Nevertheless, there is a serious lack of literature, basic knowledge about the process of national significance, the article first defines key concepts, analyze the forest for agricultural purposes of spatial planning concept. In a study to analyze the laws of the Republic of Lithuania, the Lithuanian Government regulations, guidelines and other regulations, those relating to spatial planning documents in preparation for analysis of other authors' works. In order to assess various aspects of the lands for forests purposes of spatial planning issues, relied on scientific literature and legal instruments for the analysis and statistics poll methods.