1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę prasidėjo nauji žemės reformos ir teritorijų planavimo procesai. Pradėjus vykdyti žemės pertvarkymo procesą susiformavo naujos privačios žemėtvarkos struktūros. Dėl neprincipingų teisinių nuostatų žemės sklypai formuojami neplaningai, neįvertinant perspektyvaus jų naudojimo. Viena iš galimybių sprendžiant šias problemas galėtų būti nuosavybės teisių pertvarkymas, įvertinant teisingai tiek privačių savininkų, tiek visuomenės interesus. Miškų ūkio paskirties teritorijų planavimo problemos nėra pakankamai ištirtos, nors aktualios daugumai. Lietuvos piliečių, kurie siekia susigrąžinti savo žemes, atkuriant nuosavybės teises į senelių turėtą žemę todėl šio darbo objektu ir pasirinktas miškų ūkio paskirties teritorijų planavimo problemos. Nepaisant to, dar labai trūksta literatūros, elementarių žinių apie šį valstybinės reikšmės procesą, darbe apibrėžtos pagrindinės sąvokos, išanalizuota miškų ūkio paskirties teritorijų planavimo samprata. Atliekant tyrimą analizuoti Lietuvos Respublikos įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, gairės bei kiti norminiai aktai, susijusieji su teritorijų planavimo dokumentų rengimu, analizuoti kitų autorių darbai. Siekiant įvairiais aspektais įvertinti miškų ūkio paskirties teritorijų planavimą, pasiremta mokslinės literatūros ir teisinių dokumentų analizės bei statistiniais ir anketavimo metodais. / The research discusses territory planning and land reform during the period of the independence of Lithuania since 1990. With the beginning of unplanned land restitution private land parcels were formed chaotically. According to this situation, land reallocation principles are suggested that can help to combine private and state interests in the territory planning process. The problems of the lands for forests purposes of spatial planning are not sufficiently investigated, although relevant to the majority of Lithuanian citizens, who are seeking to recover their lands, restoring property rights to the former old people's land and therefore subject to selected areas of forest for agricultural purposes of planning problems. Nevertheless, there is a serious lack of literature, basic knowledge about the process of national significance, the article first defines key concepts, analyze the forest for agricultural purposes of spatial planning concept. In a study to analyze the laws of the Republic of Lithuania, the Lithuanian Government regulations, guidelines and other regulations, those relating to spatial planning documents in preparation for analysis of other authors' works. In order to assess various aspects of the lands for forests purposes of spatial planning issues, relied on scientific literature and legal instruments for the analysis and statistics poll methods.

Santraukoje atskleidžiamas mokslinio tyrimo objektas. Pateikiami teisės aktai susiję su tema. Išdėstomi ginamieji teiginiai ir jų patvirtinimai. Žemė yra ypatingas nekilnojamasis turtas. Žemė priklauso ne tik privatiems asmenims, bet ir valstybei, savivaldybėms. Asmenys, vykdantys žemės ūkio veiklą, miškų ūkio veiklą, vandens ūkio veiklą ar ketinatys tuo užsiimti, yra suinteresuoti sudaryti nekilnojamojo turto sandorius. Darbe siekiama pažvelgti giliai ir išsamiai į Lietuvos ir kitų Europos šalių žemės ūkio paskirties, vandens ūkio paskirties, miškų ūkio paskirties žemės įsigijimo nuosavybės teise sąlygas, tvarką, būdus. Lietuvoje žemės teisę reglamentuoja ne vienas teisės aktas. Pagrindiniai teisės aktai: Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinis įstatymas, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Žemės įstatymas, Žemės reformos įstatymas, Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinasis įstatymas, Miškų įstatymas, Vandens įstatymas ir poįstatyminiai teisės aktai. Žemės sandoriai yra notarinės formos bei registruojami Nekilnojamojo turto registre. Sutartyje nurodomi pagrindiniai duomenys apie perkamą žemės sklypą, taip pat jo pardavimo kaina. Žemės sandoriams sudaryti turi būti parengtas žemės sklypo planas. Nuosavybės teisė į žemę pirkėjui pereina nuo žemės sklypo perdavimo. Žemės sklypo perdavimas ir jo priėmimas įforminamas pardavėjo ir pirkėjo pasirašytu priėmimo – perdavimo aktu. Darbe... [toliau žr. visą tekstą] / The research object, legal acts related with the topic, and hypotheses with its confirmation are revealed in the summary. Land is a specific real estate. Land, inland waters and forest belong not to private persons, but to the state and municipalities. Persons, engaging in agricultural activities, forestry activities, water activities or intending to do, are interested in real estate transactions. The purpose of the master work is looking deeply and comprehensively into acquisition of agricultural land, water land, forestry land ownership conditions, oder and ways in Lithuania and other countries of Europe. Land law of Lithuania is not governed by one legal act. The main law acts are: Constitution of the Republic of Lithuania, 3 part implementation of Constitution law of 47th article of Constitution of Lithuanian Republic, Civil code of the Republic of Lithuania, Land law of the Republic of Lithuania, Land reform law of the Republic of Lithuania, agricultural land acquisition provisional law of the Republic of Lithuania, Forest law of the Republic of Lithuania, Water law of the Republic of Lithuania and after legislative law acts. The land contracts are of notarial form and are registered in the Registry of Realty. The main information about buyable land site and its selling price are noted in the contract. The land site plan has to be prepared in order to make the land site transactions. Buyer gets proprietorship of land after release of land. The release and the acceptance... [to full text]

Žemė ir su ja susiję objektai, kurių buvimo vietos negalima pakeisti, nekeičiant jų naudojimo paskirties arba nemažinant vertės bei ekonominės paskirties, arba turtas, kuris tokiu pripažįstamas įstatymuose yra nekilnojamasis turtas. Paskutiniais metais žemės yra pati paklausiausia prekė iš nekilnojamojo turto objektų. Atliekama daug sandorių, susijusių su žemės pirkimu-pardavimu, dovanojimu, mainais. Tokie veiksmai skatina žemės rinkos plėtojimąsi. Šio darbo tikslas – ištirti miškų ūkio paskirties žemės rinkos intensyvumą Alytaus apskrityje ir miško žemės kainas. Nustatyta, kad Alytaus apskrityje yra santykinai daugiau miškų, nei vidutiniškai Lietuvoje. Privatizuotų miškų plotas 2007-01-01 apskrityje sudarė 111,8 tūkst. ha arba 42,0% nuo visų miškų, o Lietuvoje 743,8 tūkst. ha arba 35,2%. Miško kaina labiausiai priklauso nuo brandumo, vyraujančių medžių rūšies, jų tūrio bei konkrečiam žemės sklypui taikomų apribojimų. Aukščiausiomis vidutinėmis rinkos vertėmis pasižymi ąžuolynai, uosynai, klevynai, maždaug 90 metų senumo medžiai. / Land along with objects affixed to it (which cannot be moved without the change of the purpose of their use or without the decrease of their value or economical purpose) or capital that is recognized legally is called immovable property. In latter years, land is the most marketable item among the objects of immovable property. At present, many bargains, connected with the land purchasing and selling, granting, interchange, are concluded. Such actions stimulate the development of land market. The aim of this work is to analyse forestland prices as well as the intensity of the market of the land suitable for forestry purposes in Alytus County. It was defined that there are comparatively more forests in Alytus County than on the average in Lithuania. By January 01, 2007, the area of privatised forests covered 111,8 thousand ha or 42,0% of the county’s area, in Lithuania they covered 743,8 thousand ha or 35,2%, respectively. Forest price mostly depends upon the maturity and species of prevailing trees, their size as well as upon the restraints applied to particular land plots. The highest average market values are characteristic to oak-woods, ah-groves, maple-groves, and 90 year-old trees.

Nuo 2010 m. liepos 1 d., kuomet įsigaliojo Žemės įstatymo ir Žemės reformos įstatymo pakeitimai, valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo srityje įgyvendina ir dalyvauja ją formuojant pagrindinė institucija Nacionalinė žemės tarnyba. Lietuvos Respublikos žemės fondo administravimo nagrinėjimas turi tiek teorinę, tiek praktinę reikšmę. Svarbu pažymėti, kad valstybinės žemės tvarkymo ir administravimo reglamentavimas painus, sudėtingas, su egzistuojančiomis teisės aktų spragomis, todėl darbe išsamiai išnagrinėta žemės santykius reguliuojančių institucijų veikla, valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo teisniais aspektai. Taip pat įvertinta ar apskričių panaikinimas užtikrino geresnį žemės fondo administravimą. / Since 1 July 2010 after the commencement of amendments of Land law and Land reform state policy in the area of Land resources management and administration has been implemented and led by the main authority National Land Service. The analysis of the Land fund administration of the Republic of Lithuania has both theoretical and practical significance. It is important to point out that state land management and administration regulation is rather intricate, complicated, with existing legal loopholes, therefore, the paper analyses in detail the work of institutions regulating land relations, and legal aspects of the sale of state agricultural land. The work also assesses whether the abolition of counties can ensure better Land fund administration.