General Characteristic of the Dissertation Topicality of the problem At the beginning of the 21st century when cities are taking over important geopolitical power leverages from states, new spaces for economic competition are being created. In this way not only new accesses to local cultural resources are opened, but possibilities to use them at a global level are increasing as well. What is the importance of cultural functions here? They determine that transnational companies with a progressive and creative thinking refuse cheaper workforce, significantly lower prices for real estate and choose the environment that is more expensive, however, more tolerant. Cities that are not able to offer an adequate variety of services, entertainments and comfort for this new social class sign their death sentence and the competition is won by locations which attract creative and talented people. Cities that are able to attract progressive, modern-technology oriented industries ensure such quality of institutional environment, without which a modern post-industrial society cannot be imagined. Institutional environment also conditions the quality of social and physical environment, meanwhile its improvement is described as the key objective of the policy of post-industrial urban culture. Hence, at strategic cultural policy planning and management level in the Western Europe as well as North America, Australia and other countries a solution of urban issues is emphasised by employing... [to full text] / Problemos aktualumas XXI a. pradžioje, miestams iš valstybių perimant svarbius geopolitinės galios svertus, kuriasi naujos ekonominės konkurencijos erdvės. Šitaip ne tik atsiveria naujų prieigų prie vietinių kultūros išteklių, bet ir daugėja jų panaudojimo galimybių globaliu mastu. Kokią reikšmę čia turi kultūrinės funkcijos? Jos lemia tai, kad pažangiai ir kūrybiškai mąstančios tarptautinės kompanijos atsisako pigesnės darbo jėgos, gerokai žemesnių nekilnojamojo turto kainų ir renkasi brangesnę, tačiau tolerantiškesnę aplinką. Miestai, šiai naujai socialinei klasei nesugebantys pasiūlyti atitinkamos paslaugų, pramogų ir komforto įvairovės, pasirašo savo mirties nuosprendį, o konkurencinę kovą laimi kūrybingų bei talentingų žmonių traukos vietos. Miestai, gebantys pritraukti progresyvių, į šiuolaikines technologijas orientuotų industrijų, užtikrina ir tokią institucinės aplinkos kokybę, be kokios šiuolaikinė poindustrinė visuomenė nebeįsivaizduojama. Institucinė aplinka lemia ir socialinės, ir fizinės aplinkos kokybę, o jos gerinimas įvardijamas kaip pagrindinis poindustrinių miestų kultūros politikos tikslas. Todėl strateginiame kultūros politikos planavimo bei valdymo lygmenyje Vakarų Europos šalyse, o ir Šiaurės Amerikoje, Australijoje bei kitur akcentuojamas urbanistinių problemų sprendimas, pasitelkiant kultūrines funkcijas, apimančias tris miesto erdvinės struktūros grandis – fizinę, socialinę ir institucinę. Planuoti kultūrines funkcijas – tai ne tik puoselėti... [toliau žr. visą tekstą]

II tipo restrikcijos endonukleazės atpažįsta specifines DNR sekas ir kerpa DNR šiose sekose arba šalia jų. BpuJI, atpažįstanti 5’-CCCGT seką, skiriasi nuo kitų fermentų tuo, kad jos kirpimo vieta yra labai variabili. Čia parodoma, kad BpuJI yra dimeras, sudarytas iš dviejų monomerų, kurie turi po du atskirus domenus. BpuJI N domenas atpažįsta taikinį kaip monomeras, o C-domenas pasižymi nukleaziniu aktyvumu ir dimerizuojasi. Apo-fermento nukleazinis aktyvumas yra nuslopintas. N-domenams atpažinus taikinį, aktyvuojamas C-domenas, kuris perkerpa DNR šalia taikinio. Be to, aktyvuotas C-domenas yra nespecifinė nukleazė, linkusi nukirpti ~3 nt nuo buko dvigrandės DNR galo. Taigi, BpuJI DNR karpymo pobūdis yra labai sudėtingas. Bioinformatinė analizė ir kryptinga mutagenezė parodė, kad BpuJI C-domenas turi PD-(D/E)XK struktūrinę sanklodą ir yra panašus į archėjų Holidėjaus jungtis karpančias nukleazes. Išsprendus 1,3 Å skiriamosios gebos BpuJI N-domeno/DNR komplekso erdvinė struktūrą, paaiškėjo, kad šį domeną sudaro du „sparnuotą“ spiralė-linkis-spiralė motyvą turintys subdomenai. BpuJI taikinį atpažįsta aminorūgštys, esančios N-rankoje ir abiejų spiralė-linkis-spiralė motyvų atpažinimo spiralėse. BpuJI N-domenas yra labiausiai panašus į Nt.BspD6I nukleazę, kerpančią vieną DNR grandinę. Nt.BspD6I/DNR komplekso struktūros modelis rodo, kad Nt.BspD6I ir BpuJI taikinį atpažįstantys struktūriniai elementai yra panašūs. / Type II restriction endonucleases recognize specific DNA sequences and cleave DNA at fixed positions within or close to this sequence. BpuJI recognizes the 5’-CCCGT sequence, but in contrast to other enzymes its cleavage site is very variable. This study shows that BpuJI is a dimer in solution and consists of two separate domains. The N-domain binds to the target sequence as a monomer, while the C-domain is responsible for nuclease activity and dimerization. The nuclease activity is repressed in the apo-enzyme and becomes activated upon specific DNA binding by the N-domains. The activated C-domain cleaves DNA near the target site. In addition, it possesses an end-directed nuclease activity and preferentially cuts ~3 nt from the 3’ terminus. This leads to a very complicated pattern of DNA cleavage. Bioinformatics and mutational analysis revealed that the BpuJI C-domain harbours a PD (D/E)XK active site and is structurally related to archaeal Holliday junction resolvases. The crystal structure of the BpuJI N-domain bound to cognate DNA was solved at 1.3 Å resolution. It revealed two winged-helix subdomains, D1 and D2. The recognition of the target sequence is achieved the amino acid residues located on both the HTH motifs and an N-terminal arm. The BpuJI DNA recognition domain is most similar to the nicking endonuclease Nt.BspD6I. The modelling suggests that Nt.BspD6I could share the specificity-determining regions with BpuJI.

Type II restriction endonucleases recognize specific DNA sequences and cleave DNA at fixed positions within or close to this sequence. BpuJI recognizes the 5’-CCCGT sequence, but in contrast to other enzymes its cleavage site is very variable. This study shows that BpuJI is a dimer in solution and consists of two separate domains. The N-domain binds to the target sequence as a monomer, while the C-domain is responsible for nuclease activity and dimerization. The nuclease activity is repressed in the apo-enzyme and becomes activated upon specific DNA binding by the N-domains. The activated C-domain cleaves DNA near the target site. In addition, it possesses an end-directed nuclease activity and preferentially cuts ~3 nt from the 3’ terminus. This leads to a very complicated pattern of DNA cleavage. Bioinformatics and mutational analysis revealed that the BpuJI C-domain harbours a PD (D/E)XK active site and is structurally related to archaeal Holliday junction resolvases. The crystal structure of the BpuJI N-domain bound to cognate DNA was solved at 1.3 Å resolution. It revealed two winged-helix subdomains, D1 and D2. The recognition of the target sequence is achieved the amino acid residues located on both the HTH motifs and an N-terminal arm. The BpuJI DNA recognition domain is most similar to the nicking endonuclease Nt.BspD6I. The modelling suggests that Nt.BspD6I could share the specificity-determining regions with BpuJI. / II tipo restrikcijos endonukleazės atpažįsta specifines DNR sekas ir kerpa DNR šiose sekose arba šalia jų. BpuJI, atpažįstanti 5’-CCCGT seką, skiriasi nuo kitų fermentų tuo, kad jos kirpimo vieta yra labai variabili. Čia parodoma, kad BpuJI yra dimeras, sudarytas iš dviejų monomerų, kurie turi po du atskirus domenus. BpuJI N domenas atpažįsta taikinį kaip monomeras, o C-domenas pasižymi nukleaziniu aktyvumu ir dimerizuojasi. Apo-fermento nukleazinis aktyvumas yra nuslopintas. N-domenams atpažinus taikinį, aktyvuojamas C-domenas, kuris perkerpa DNR šalia taikinio. Be to, aktyvuotas C-domenas yra nespecifinė nukleazė, linkusi nukirpti ~3 nt nuo buko dvigrandės DNR galo. Taigi, BpuJI DNR karpymo pobūdis yra labai sudėtingas. Bioinformatinė analizė ir kryptinga mutagenezė parodė, kad BpuJI C-domenas turi PD-(D/E)XK struktūrinę sanklodą ir yra panašus į archėjų Holidėjaus jungtis karpančias nukleazes. Išsprendus 1,3 Å skiriamosios gebos BpuJI N-domeno/DNR komplekso erdvinė struktūrą, paaiškėjo, kad šį domeną sudaro du „sparnuotą“ spiralė-linkis-spiralė motyvą turintys subdomenai. BpuJI taikinį atpažįsta aminorūgštys, esančios N-rankoje ir abiejų spiralė-linkis-spiralė motyvų atpažinimo spiralėse. BpuJI N-domenas yra labiausiai panašus į Nt.BspD6I nukleazę, kerpančią vieną DNR grandinę. Nt.BspD6I/DNR komplekso struktūros modelis rodo, kad Nt.BspD6I ir BpuJI taikinį atpažįstantys struktūriniai elementai yra panašūs.

The thesis analyses the evolution of the cultural landscape of Lithuania spanning over the interwar (1918-1940) and Soviet (1940-1941, 1944-1990) periods and the period after the restoration of Lithuania’s independence (1990-2008). Goal of the thesis: to evaluate the evolution of the spatial structure of the Lithuanian cultural landscape by highlighting factors that determine aesthetic characteristics, and to provide preliminary proposals regarding the optimisation of the development of the spatial structure of landscape. This thesis analyses landscape in rural and urban areas. The spatial structure of such landscape is evaluated using Nicos Angelos Salingaros’ method of the evaluation of aesthetic characteristics. The analysis of the evolution of landscape includes the study of legal documents, political aspects, technological and social changes as well as artistic factors that determine the changes in the historical development of landscape. The evaluation of the most significant spatial structure changes caused by the said factors leads to the identification of landscape development stages and the types of landscape that are the most characteristic to such stages. The visual intensity and the visual harmony characteristics of each identified type of landscape are being evaluated (by awarding points from 0 to 10). They are further described by identifying aesthetic attractiveness and aesthetic chaos (0 to 100 points). The historical development shows that it is the... [to full text] / Disertacijoje analizuojama Lietuvos kultūrinio kraštovaizdžio raida apimanti tarpukario (1918-1940), sovietmečio (1940-1941, 1944-1990) ir atkurtos Lietuvos nepriklausomybės (1990-2008) laikotarpius. Darbo tikslas – įvertinti Lietuvos kultūrinio kraštovaizdžio erdvinės struktūros formavimo raidą, išryškinant estetines savybes lemiančius veiksnius, pateikti preliminarius siūlymus kraštovaizdžio erdvinės struktūros formavimo optimizavimui. Kraštovaizdis šiame darbe analizuojamas kaimo ir miesto teritorijose. Jo erdvinė struktūra įvertinama pritaikant Nicos Angelos Salingaros estetinių savybių vertinimo metodą. Atliekant kraštovaizdžio raidos analizę nagrinėjami teisiniai dokumentai, politiniai aspektai, technologiniai, socialiniai pokyčiai, menininiai bei kiti kraštovaizdžio savitumus nulėmę veiksniai. Įvertinant ryškiausius erdvinės struktūros pokyčius išskiriami kraštovaizdžio raidos etapai bei jų būdingiausi kraštovaizdžio tipai. Kiekvienas kraštovaizdžio tipas, estetiniu požiūriu, įvertinamas nustatant vizualinio intensyvumo bei vizualinio harmoningumo reikšmes (nuo 0 iki 10 balų). Toliau šios estetinės savybės apibendrinamos nustatant estetinio patrauklumo ir estetinio chaotiškumo reikšmes (nuo 0 iki 100 balų). Istorinėje raidoje kaip vieni svarbiausi kraštovaizdžio vizualines savybes nulemiantys veiksniai išskiriami – politiniai ir ekonominiai veiksniai. Įvertinant paskutiniame etape šiais veiksniais nulemiamas ryškesnes chaotiškumo savybes, siūloma tobulinti teritorijų... [toliau žr. visą tekstą]

Disertacijoje analizuojama Lietuvos kultūrinio kraštovaizdžio raida apimanti tarpukario (1918-1940), sovietmečio (1940-1941, 1944-1990) ir atkurtos Lietuvos nepriklausomybės (1990-2008) laikotarpius. Darbo tikslas – įvertinti Lietuvos kultūrinio kraštovaizdžio erdvinės struktūros formavimo raidą, išryškinant estetines savybes lemiančius veiksnius, pateikti preliminarius siūlymus kraštovaizdžio erdvinės struktūros formavimo optimizavimui. Kraštovaizdis šiame darbe analizuojamas kaimo ir miesto teritorijose. Jo erdvinė struktūra įvertinama pritaikant Nicos Angelos Salingaros estetinių savybių vertinimo metodą. Atliekant kraštovaizdžio raidos analizę nagrinėjami teisiniai dokumentai, politiniai aspektai, technologiniai, socialiniai pokyčiai, menininiai bei kiti kraštovaizdžio savitumus nulėmę veiksniai. Įvertinant ryškiausius erdvinės struktūros pokyčius išskiriami kraštovaizdžio raidos etapai bei jų būdingiausi kraštovaizdžio tipai. Kiekvienas kraštovaizdžio tipas, estetiniu požiūriu, įvertinamas nustatant vizualinio intensyvumo bei vizualinio harmoningumo reikšmes (nuo 0 iki 10 balų). Toliau šios estetinės savybės apibendrinamos nustatant estetinio patrauklumo ir estetinio chaotiškumo reikšmes (nuo 0 iki 100 balų). Istorinėje raidoje kaip vieni svarbiausi kraštovaizdžio vizualines savybes nulemiantys veiksniai išskiriami – politiniai ir ekonominiai veiksniai. Įvertinant paskutiniame etape šiais veiksniais nulemiamas ryškesnes chaotiškumo savybes, siūloma tobulinti teritorijų... [toliau žr. visą tekstą] / The thesis analyses the evolution of the cultural landscape of Lithuania spanning over the interwar (1918-1940) and Soviet (1940-1941, 1944-1990) periods and the period after the restoration of Lithuania’s independence (1990-2008). Goal of the thesis: to evaluate the evolution of the spatial structure of the Lithuanian cultural landscape by highlighting factors that determine aesthetic characteristics, and to provide preliminary proposals regarding the optimisation of the development of the spatial structure of landscape. This thesis analyses landscape in rural and urban areas. The spatial structure of such landscape is evaluated using Nicos Angelos Salingaros’ method of the evaluation of aesthetic characteristics. The analysis of the evolution of landscape includes the study of legal documents, political aspects, technological and social changes as well as artistic factors that determine the changes in the historical development of landscape. The evaluation of the most significant spatial structure changes caused by the said factors leads to the identification of landscape development stages and the types of landscape that are the most characteristic to such stages. The visual intensity and the visual harmony characteristics of each identified type of landscape are being evaluated (by awarding points from 0 to 10). They are further described by identifying aesthetic attractiveness and aesthetic chaos (0 to 100 points). The historical development shows that it is the... [to full text]

The main goal of this study was to investigate space structure of pure pine stands, to assess optimal parameters of trees crown depending on stand age. The study was carried out in seven trials of 2 – 8 age classes pine stand. Trees crown horizontal projection area, the overlapping of crown, tree DBH, 5 years increment of diameter, tree developing class was measured of 200 trees in every trial. It was investigated that maximally possible crown projection area makes up from 12,0 thousand m2/ha to 6,5 thousand m2/ha while the age of stands changes from 2 to 8 age class. Depending upon the age of pine stand, maximally possible crown cover area makes up from 8,5 thousand m2/ha to 6,2 thousand m2/ha and decreases with increasing of stand age. The area of inevitable openings comprises 15-38 % of a forest area and increases with increasing of stand age. The overlapping comprises 43-6 % and decreases with increasing of stand age. The area of pine crown increases from 1,2 to 8,8 m2 while the age of stands changes from 2 to 8 age class. In the same age class the area of tree crown depends on tree developing class. The crown area of well-developed trees (class A) is 1.7-1.9 times bigger then crown area of poor-developed trees (class B) and 2.7-4.6 times bigger then crown area of trees being developed in a depressed state (class C). The crown area of vigorously-developed trees (class A’) is 1.8-3.5 times bigger than crown area of well-developed trees (class A). 1 m2 of the crown area... [to full text]

Šio darbo tema – Palazzo tipo rūmai XVI–XVIII a. Vilniaus architektūroje. Pažymėtina, kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Vilniaus architektūros istoriografijoje rezidencijų klausimui skirta pakankamai daug dėmesio, tačiau tipologiniu atžvilgiu atskiri sostinės rūmai beveik nenagrinėjami. Pagrindiniu šio tyrimo objektu yra Renesanso epochoje susiformavusi miesto rezidencija – palazzo. Savo darbe autorius analizuoja minėto tipo rūmų paplitimo lygį renesansinėje, barokinėje ir klasicistinėje Vilniaus architektūroje, išskirdamas šio modelio bei jo stilistinių formų recepcijos ypatybes. Darbą sudaro trys dalys, iš kurių pirmoji yra įvadinė. Joje suformuluotas darbo objektas, iškelti probleminiai klausimai, nustatyti tikslai ir uždaviniai bei tyrimo metodai. Antroji dalis yra teorinio pobūdžio, joje kalbama apie palazzo reiškinį. Pirmiausia, bandoma išsiaiškinti rūmų fenomeną nuo pačių seniausių laikų iki renesanso, po to nagrinėjamas Renesanso epochos miesto rezidencijos klausimas, išsiaiškinamos socialinės ir ekonominės šios rezidencinės architektūros prielaidos bei analizuojama palazzo raida nuo ankstyviausios renesanso stadijos iki manierizmo. Toliau nagrinėjama įtališkųjų miesto rūmų recepcija bendraeuropiniame kontekste. Pagrindinis pirmojo skyriaus tikslas – parodyti itališkojo tipo rezidencijų specifiką, jų planinę ir erdvinę struktūrą ir būdingiausias eksterjero detales, siekiant pritaikyti bendrus kriterijus, kurie padėtų tipologiškai suklasifikuoti analogiško... [toliau žr. visą tekstą] / The topic of this paper is palazzo type palaces in Vilnius architecture in the 16th–18th centuries. It should be noticed that in the historiography of the Grand Duchy of Lithuania (henceforth GDL) and Vilnius architecture the question of residences has received sufficient attention. However, from the point of view of typology, separate palaces of the capital are scarcely analyzed. The main object of this research is palazzo – an urban residence, which formed in the Renaissance époque. The author of this paper analyzes the spread of the latter type of palaces in the Renaissance, Baroque and Classicistic architecture of Vilnius. In addition, the peculiarities of this model and its stylistic forms are distinguished. The paper consists of three parts. In the first part the object is formulated, the problematic questions are raised and the aims as well as methods are set. The second part is theoretical. It presents an overview of the phenomenon of palazzo. At first, an attempt to investigate the phenomenon of the palaces from the earliest times till the Renaissance is made. Later on, the question of an urban residence in the époque of Renaissance is examined, social and economical assumptions about this residential architecture are tested, and the development of palazzo from the earliest stage of Renaissance till the Mannerism is analyzed. Further on, the reception of Italian urban palaces in the general European context is analyzed. The basic aim of the first part is to show the... [to full text]