General Characteristic of the Dissertation Topicality of the problem At the beginning of the 21st century when cities are taking over important geopolitical power leverages from states, new spaces for economic competition are being created. In this way not only new accesses to local cultural resources are opened, but possibilities to use them at a global level are increasing as well. What is the importance of cultural functions here? They determine that transnational companies with a progressive and creative thinking refuse cheaper workforce, significantly lower prices for real estate and choose the environment that is more expensive, however, more tolerant. Cities that are not able to offer an adequate variety of services, entertainments and comfort for this new social class sign their death sentence and the competition is won by locations which attract creative and talented people. Cities that are able to attract progressive, modern-technology oriented industries ensure such quality of institutional environment, without which a modern post-industrial society cannot be imagined. Institutional environment also conditions the quality of social and physical environment, meanwhile its improvement is described as the key objective of the policy of post-industrial urban culture. Hence, at strategic cultural policy planning and management level in the Western Europe as well as North America, Australia and other countries a solution of urban issues is emphasised by employing... [to full text] / Problemos aktualumas XXI a. pradžioje, miestams iš valstybių perimant svarbius geopolitinės galios svertus, kuriasi naujos ekonominės konkurencijos erdvės. Šitaip ne tik atsiveria naujų prieigų prie vietinių kultūros išteklių, bet ir daugėja jų panaudojimo galimybių globaliu mastu. Kokią reikšmę čia turi kultūrinės funkcijos? Jos lemia tai, kad pažangiai ir kūrybiškai mąstančios tarptautinės kompanijos atsisako pigesnės darbo jėgos, gerokai žemesnių nekilnojamojo turto kainų ir renkasi brangesnę, tačiau tolerantiškesnę aplinką. Miestai, šiai naujai socialinei klasei nesugebantys pasiūlyti atitinkamos paslaugų, pramogų ir komforto įvairovės, pasirašo savo mirties nuosprendį, o konkurencinę kovą laimi kūrybingų bei talentingų žmonių traukos vietos. Miestai, gebantys pritraukti progresyvių, į šiuolaikines technologijas orientuotų industrijų, užtikrina ir tokią institucinės aplinkos kokybę, be kokios šiuolaikinė poindustrinė visuomenė nebeįsivaizduojama. Institucinė aplinka lemia ir socialinės, ir fizinės aplinkos kokybę, o jos gerinimas įvardijamas kaip pagrindinis poindustrinių miestų kultūros politikos tikslas. Todėl strateginiame kultūros politikos planavimo bei valdymo lygmenyje Vakarų Europos šalyse, o ir Šiaurės Amerikoje, Australijoje bei kitur akcentuojamas urbanistinių problemų sprendimas, pasitelkiant kultūrines funkcijas, apimančias tris miesto erdvinės struktūros grandis – fizinę, socialinę ir institucinę. Planuoti kultūrines funkcijas – tai ne tik puoselėti... [toliau žr. visą tekstą]

On the threshold of the 21st century (in the 1990s), public organizations of European and other countries focused their attention on the problems, the solution of which could help improve standards of living in the cities and towns. Theoretical propositions about the citizens’ right to protection from aggression, environmental pollution and aggressive urban environment as well as the rights to shelter, health care, cultural life, mobility, democratic control of authorities and participation in the development of democratic principles have been analyzed in the great number of documents and in this investigation from various perspectives. The aim is to describe the process of society participation in the development of urban architecture showing the main trends, principles and methods, and to optimize, rationalize the process of developing urban architecture on the principles of sustainable development.