Thesis (M. Soc. Sc.)--University of Hong Kong, 1985.

Thesis (M.Soc.Sc.)--University of Hong Kong, 1985. / Also available in print.

published_or_final_version / Public Administration / Master / Master of Social Sciences

Reproduction de : Thèse d'État : Droit : Lyon 3 : 1990. / Titre provenant de l'écran-titre. Notes bibliogr. Bibliogr. p. 810-840.

No description available.

Tato diplomová práce popisuje vznik a formování ekvity v systému anglického práva, její vzájemné postavení vůči common law, současné použití ekvity a některé její vývojové trendy. Teoretická část této práce je doplněna konkrétními precedenty.

Romėnų teisininkai aiškino, jog sutarčiai sudaryti vien šalių vidinės valios, noro nepakanka - vidinė valia, kol nėra išreikšta, negali sukelti teisinių padarinių, nes žmonės apie ją tiesiog nieko nežino. Kadangi šalys privalo aiškiai išreikšti savo valią sudarant sandorį, šiandien toks valios išreiškimas dažniausiai pasireiškia įtvirtinant ją sutartyse. Tačiau sudarius sutartį, neretai šalys atitinkamai veikia, ko pasėkoje siekia pakeisti savo sutartinių santykių turinį, to neįtvirtindami sutarties pagrindu. Todėl natūraliai kyla klausimas – ar toks valios išreiškimas (konkliudentiniais veiksmais) gali lemti tai, jog rašytinės sutarties nuostatos bus pakeistos? Būtent į šį klausimą ir mėginama atsakyti šiame darbe. Siekiant atsakyti į aukščiau įvardytą klausimą, darbe analizuojami sutarties formos reikalavimai nuo pat Romos teisės laikų. Pateikiamas šiandieninis reguliavimas dėl keliamų reikalavimų sutarties formai Anglosaksų ir Kontinentinės tradicijos šalyse, tai lėmusios priežastys ir ateities vizija pagal Troikos (CISG, Unidroit ir PECL principų) reguliavimą. Išsamiai atskleidžiami sutarties formos laisvės bei contrarius actus principai. Daugiausia dėmesio šiame darbe skiriama contrarius actus principo išimčiai, vadinamai Estoppel taisyklei Anglosaksų tisinėje tradicijoje, kurią yra perėmę dauguma Kontinentinės tradicijos šalių, o taip pat ir Troikos reguliavimas. Paskutiniame šio darbo skyriuje analizuojama Lietuvos teisėje įtvirtinta Estoppel taisyklė, kuri yra... [toliau žr. visą tekstą] / Rome lawyers annotated that only the will or desire of the parties to conclude a contract is not enough, until it is expressed bilateral. In other way the contract would be concluded because parties would not know each other will . Since parties must express their will unequivocal, today they will generally is expressed in written contracts. But sometimes parties after concluding a contract takes some kind of performance expecting that this action will change content of the contract, without amendments established in the contract. This situation brings to light a question – whether these actions can amend content of concluded contract? Exactly this question is observed in this work. With a view to answer above set question, author of this work researches requirements of contract form starting from ancient Rome regulation. Author also overlooks contract form requirements in common law and continental traditions law systems, named regulation reasons and the vision of the future in accordance with the Troika (CISG, Unidroit and PECL principles). Disclosed in details principles of freedom of the contract form and contractus actus. The focus of this work is granted exceptionally about contrarius actus principle exemption which is known as Estoppel rule in common law tradition system, which is also detected in continental tradition law system and Troika. The last chapter of this work analyzes the Estoppel rule in Lithuanian law system and how it is successfully applied in... [to full text]

Šiame darbe pagrindinis tikslas – išnagrinėti probleminius licencinių sutarčių pasibaigimo aspektus sietinus su sutarties objekto isnykimu del išimtinių intelektinės nuosavybės teisių apsaugos panaikinimo ar pripažinimo negaliojančiomis. Pirmoje darbo dalyje atskleidžiama licencinių sutarčių samprata, pagrindiniai bruožai, aptariamas esamas reglamentavimas, apibrėžiamas jų objektas, esminė sąlyga ir pagrindinės šalių sutartinės pareigos. Paskutiniame šios dalies skirsnyje apibrėžiama problema susijusi su licencinės sutarties pasibaigimu. Antroje dalyje pateikiama susisteminta galimų patento ir prekių ženklų apsaugos panaikinimo ir pripažinimo negaliojančiais analizė, leidžianti atskleisti sutarties šalių įtaką jos objekto egzistavimui, jų teisinę padėtį ir padedanti spręsti nagrinėjamus probleminius aspektus. Taip pat šioje dalyje nagrinėjamas licenciato teisės ginčyti licencine sutartimi suteikiamų teisių galiojimą klausimas, pateikiant užsienio valstybių teismų precedentų pavyzdžius ir vyraujančias doktrinas. Ypač atkreipiant dėmesį į licenciato estoppel doktrinos ribojimus patentų licenciavimo atveju. Trečioje darbo dalyje aptariama prievolės įvykdymo negalimumo įtaka sutarties galiojimui ir sutarties šalių interesų atžvilgiu, plačiau nagrinėjant specifinį atvejį – licencinės sutarties pasibaigimą nesant šalių kaltės dėl sutarties objekto išnykimo. Kadangi išimtinių intelektinės nuosavybės teisių pripažinimas negaliojančiomis turi ex nunc poveikį, įvertinama galima įtaka... [toliau žr. visą tekstą] / The main aim of this work is to examine problematic aspects of termination of licence agreement when subject matter in contract expires on revocation or invalidity cases of granted exclusive intellectual property rights. The first chapter determines meaning of license agreement, discloses main features and regulation aspects in national laws, defines object, fundamental term and the main duties of parties in contract. Last part of this chapter, in the context of thesis topic, defines basic problems of license agreement termination. Second chapter gives us systematic analyses of patents and trademarks protection revocation or invalidation cases, which gives us possibility to determine parties impact on object existence in contract, their legal status and helps to search for decision on investigational problematic aspects. As well this chapter examines right of licensee to challenge validity of granted rights in license agreement, it is bring up along side with foreign countries judicial precedents and dominant doctrines. Especially taking in to account licensee estoppel doctrine restrictions on patents licensing cases. Third part examines accomplishment impossibility of obligation impact to license agreement validity and parties interests, taking a broaden look at specific case - termination of licence agreement without fault of neither party of subject matter expiration in contract. As exclusive intellectual property rights invalidity acknowledgment have ex nunc effect, this... [to full text]

No description available.

208 f. / Submitted by Ana Valéria de Jesus Moura (anavaleria_131@hotmail.com) on 2013-05-24T18:52:59Z No. of bitstreams: 1 Dissertação - VERSÃO FINAL.pdf: 1126437 bytes, checksum: 05894ff008bd2aca8856cd3fa1aaa6e0 (MD5) / Approved for entry into archive by Ana Valéria de Jesus Moura(anavaleria_131@hotmail.com) on 2013-05-24T18:57:10Z (GMT) No. of bitstreams: 1 Dissertação - VERSÃO FINAL.pdf: 1126437 bytes, checksum: 05894ff008bd2aca8856cd3fa1aaa6e0 (MD5) / Made available in DSpace on 2013-05-24T18:57:10Z (GMT). No. of bitstreams: 1 Dissertação - VERSÃO FINAL.pdf: 1126437 bytes, checksum: 05894ff008bd2aca8856cd3fa1aaa6e0 (MD5) Previous issue date: 2013 / Este trabalho se propõe a analisar a existência de preclusão para a análise de questões processuais de ordem pública. A preclusão é um dos institutos processuais mais relevantes para a dinâmica do método de prestação jurisdicional, pois é essencial para a estruturação dos procedimentos e manutenção do processo como um conjunto contínuo de atos em um só sentido, impedindo retornos a fases processuais já superadas ou a repetição de atos já praticados ou que não se possa mais fazê-lo. Essa análise, entretanto, se limitará a determinar a existência ou não aos efeitos da preclusão em relação às matérias processuais de ordem pública. Será investigada a eficácia normativa dos princípios, estabelecendo-se como serão os mesmos identificados como espécie normativa distinta das regras e qual o critério de diferenciação adequado para essa separação. Também serão analisados os critérios de solução de conflitos entre os princípios e as regras, a fim de que se possam solucionar os problemas inerentes à contraposição dos mesmos. Os princípios processuais serão evidenciados e comparados, medindo-se a influência normativa de cada um deles no processo. Após, a preclusão será caracterizada e será tratado do seu regime jurídico, evidenciando as suas causas, os seus efeitos e a abrangência dos mesmos no processo para que se identifiquem com precisão os fenômenos processuais envolvidos. Serão então comparados os princípios com as regras processuais que disciplinam a preclusão e diferenciadas as questões processuais que podem ser tratadas de ofício daquelas que são matéria de ordem pública. Será, por fim, verificado que os princípios constitucionais da segurança jurídica, do devido processo legal, da proteção da confiança, da boa-fé objetiva, da estabilidade da demanda e da duração razoável do processo viabilizam a preclusão, inclusive judicial, para a análise das questões de ordem pública. / Salvador