Pastaraisiais metais įvairiausių asmenybę tiriančių testų paklausa, adaptacija labai padidėjo visame pasaulyje (Hambleton R., 2005). Ir intelekto testai nėra išimtis, kurie yra pagrindiniai ir patikimiausi instrumentai, nustatant protinius gebėjimus. Jau ir Lietuvoje siekiama įsigyti patikimų intelektą matuojančių testų, kurie padėtų giliau pažinti žmogaus gebėjimus, galimybes bei sunkumus. Ir šiame darbe pristatomi moksleivių intelekto struktūros ypatumai, tiriant vienu iš pirmųjų adaptuotu intelekto testu Lietuvoje, kuris skirtas jaunimui ir suaugusiems. Tai WIT intelekto testas, kuris remiasi Thurstone L. ir Spearman teoriniu modeliu. Intelekto testo kokybiškumas dažnai yra įvertinamas pagal tai, koks yra testo validumo koeficientas, kur validumas yra apibrėžiamas kaip „ patikimumo laipsnis, kuris matuoja būtent tai, ką turi matuoti.“ (Anastasi ir Urbina, 1997, 8psl.). Kadangi intelekto testų adaptacijos skirtingose kultūrose yra plačiai paplitusios ir intelekto testus atlieka vis kiti žmonės, tai intelekto testo validumas yra nuolat tikrinamas, norint įsitikinti testo patikimumu. Adaptuojant testą, vienas išsamiausių metodų, tiriančių testo konstrukto validumą, yra faktorių analizė. Šiame tyrime pristatomi Lietuvos moksleivių reprezentatyviosios imties duomenys, kurie yra WIT intelekto testo standartizacijos Lietuvoje dalis. Tiriamųjų skaičius – 531 moksleiviai, kurių amžius nuo 13 iki 19 metų. Duomenų analizėje siekiama atskleisti WIT intelekto testo konstrukto validumą... [toliau žr. visą tekstą] / Considerable evidence exists today to suggest that the need for personality test is growing (Hambleton R., 2005). And the intelligence tests are not an exception, which are the main and the sure method to measure intelligence. There is a need to get the valid and reliable intelligence tests, which will help more deeply to get to know human’s abilities in Lithuania as well. This study presents the singularity of a structure of schoolchildren’s intelligence, researching by one of the first adapted intelligent test in Lithuania. This is WIT intelligent test, designed for professional suitability diagnostics for youth and adults. The major intelligence structure components of this test are sustained by Thurstone L. and Spearman theory. The intelligence’s quality is often connected with test’s validity coefficient. The validity is defined as validity coefficient which measures what has to be measures (Anastasi and Urbina, 1997, p 8). Intelligence structure research is carried out separately for test validity in each country because of the lingual and cultural differences. And one of the comprehensive methods to research the test’s validity is factor analyses. This research presents Lithuanian representative schoolchildren group’s data, which are a part of adapted and standardized WIT intelligence test in Lithuania. A standardization sample of 531 Lithuanian schoolchildren with age range from 13 to 19 years was formed by means of stratified random choice technique. The data... [to full text]