Sisteminė sklerozė (SSc) – viena sunkiausių ir fatališkiausių autoimuninių sisteminių reumatinių ligų, o bazinių vaistų stygius, šiai ligai gydyti, itin didelis. Į onkologinę klinikinę praktiką įdiegtas tirozinkinazių inhibitorius – imatinibo mezilatas(IM). IM blokuoja TGF-β ir PDGF intraląstelinio signalo perdavimą ir taip sąlygoja fibrozės prevenciją SSc pelių modelyje. Mums buvo svarbu išsiaiškinti, ar imatinibas gali turėti įtakos ne tik prevencijai, bet ir susiformavusiai fibrozei. Be to TGF-β ir PDGF blokavimas angiogenezėje, galėtų riboti daug žadančio fibrozės inhibitoriaus IM naudojimą gydant SSc. Darbo tikslas: įvertinti imatinibo mezilato poveikį fibrozės procesui ir endoteliui sisteminės sklerozės eksperimentiniuose modeliuose ir ląstelių kultūrose. Darbo uždaviniai: įvertinti imatinibo efektyvumą neuždegiminiame SSc modelyje ir patikrinti imatinibo mezilato efektyvumą uždegiminiame suformuotos fibrozės modelyje; ištirti, ar terapinės imatinibo mezilato koncentracijos daro neigiamą poveikį gyvybinėms endotelio funkcijoms; įvertinti imatinibo mezilato poveikį angiogenezės etapams. Mūsų gauti duomenys rodo, kad: IM ne tik sustabdė bet ir paskatino jau egzistuojančios (bleomicino sukeltos) odos firbrozės regresiją; IM ryškiai sumažino poodžio ir odos storį, bei normalizavo miofibroblastų skaičių Tsk-1 pelėse; IM neturėjo poveikio endotelio ląstelių bazinėms funkcijoms; IM neturėjo neigiamo poveikio angiogenezės etapams. / Systemic sclerosis (SSc) – is one of the most complicated and fatal systemic diseases, and the lack of effective therapy is very evident. The tyrosine kinase inhibitor imatinib mesylate (IM) was shown to inhibit TGF-β and PDGF signaling pathways and prevent the development of dermal fibrosis upon challenge with bleomycin in murine model of SSc. The aim of therapy is not only to stop disease progression, but even induce regression of preexisting fibrosis. On other hand, blocking TGF-β and PDGF signaling in angiogenesis might worsen the vascular manifestations of SSc. We found important to evaluate effectiveness of IM for the treatment of pre-established tissue fibrosis and to exclude that the anti-fibrotic effects of IM are complicated by inhibitory effects on endothelial cell functions. Aim of the study: assess the effect of IM on the process of fibrosis and endothelium in experimental models of systemic sclerosis and cell cultures. Objectives of the study: assess the effectiveness of IM on murine models of established fibrosis; evaluate if IM has an effect on basal functions of endothelial cells; assess effect of IM on the process of angiogenesis. We have shown that IM exerts potent antifibrotic effects in two different models of SSc. Imatinib was effective for prevention of fibrosis and for treatment of established dermal fibrosis. We’ve demonstrated that IM does not inhibit major functions of endothelial cells. Thus, IM might not augment further the preexisting vascular... [to full text]

Systemic sclerosis (SSc) – is one of the most complicated and fatal systemic diseases, and the lack of effective therapy is very evident. The tyrosine kinase inhibitor imatinib mesylate (IM) was shown to inhibit TGF-β and PDGF signaling pathways and prevent the development of dermal fibrosis upon challenge with bleomycin in murine model of SSc. The aim of therapy is not only to stop disease progression, but even induce regression of preexisting fibrosis. On other hand, blocking TGF-β and PDGF signaling in angiogenesis might worsen the vascular manifestations of SSc. We found important to evaluate effectiveness of IM for the treatment of pre-established tissue fibrosis and to exclude that the anti-fibrotic effects of IM are complicated by inhibitory effects on endothelial cell functions. Aim of the study: assess the effect of IM on the process of fibrosis and endothelium in experimental models of systemic sclerosis and cell cultures. Objectives of the study: assess the effectiveness of IM on murine models of established fibrosis; evaluate if IM has an effect on basal functions of endothelial cells; assess effect of IM on the process of angiogenesis. We have shown that IM exerts potent antifibrotic effects in two different models of SSc. Imatinib was effective for prevention of fibrosis and for treatment of established dermal fibrosis. We’ve demonstrated that IM does not inhibit major functions of endothelial cells. Thus, IM might not augment further the preexisting vascular... [to full text] / Sisteminė sklerozė (SSc) – viena sunkiausių ir fatališkiausių autoimuninių sisteminių reumatinių ligų, o bazinių vaistų stygius, šiai ligai gydyti, itin didelis. Į onkologinę klinikinę praktiką įdiegtas tirozinkinazių inhibitorius – imatinibo mezilatas(IM). IM blokuoja TGF-β ir PDGF intraląstelinio signalo perdavimą ir taip sąlygoja fibrozės prevenciją SSc pelių modelyje. Mums buvo svarbu išsiaiškinti, ar imatinibas gali turėti įtakos ne tik prevencijai, bet ir susiformavusiai fibrozei. Be to TGF-β ir PDGF blokavimas angiogenezėje, galėtų riboti daug žadančio fibrozės inhibitoriaus IM naudojimą gydant SSc. Darbo tikslas: įvertinti imatinibo mezilato poveikį fibrozės procesui ir endoteliui sisteminės sklerozės eksperimentiniuose modeliuose ir ląstelių kultūrose. Darbo uždaviniai: įvertinti imatinibo efektyvumą neuždegiminiame SSc modelyje ir patikrinti imatinibo mezilato efektyvumą uždegiminiame suformuotos fibrozės modelyje; ištirti, ar terapinės imatinibo mezilato koncentracijos daro neigiamą poveikį gyvybinėms endotelio funkcijoms; įvertinti imatinibo mezilato poveikį angiogenezės etapams. Mūsų gauti duomenys rodo, kad: IM ne tik sustabdė bet ir paskatino jau egzistuojančios (bleomicino sukeltos) odos firbrozės regresiją; IM ryškiai sumažino poodžio ir odos storį, bei normalizavo miofibroblastų skaičių Tsk-1 pelėse; IM neturėjo poveikio endotelio ląstelių bazinėms funkcijoms; IM neturėjo neigiamo poveikio angiogenezės etapams.

Darbo tikslas. Įvertinti aktyvaus kvėpavimo technikų ciklo poveikį sergančiųjų cistine fibroze kvėpavimo funkcijai ir gyvenimo kokybei. Tyrimo uždaviniai. Įvertinti segančiųjų cistine fibroze, kvėpavimo funkcijos pokyčius, gyvenimo kokybę ir jos pokyčius bei pacientų bendradarbiavimą, taikant aktyvų kvėpavimo technikų ciklą ilgą laikotarpį. Tyrimo metodai. Tiriamųjų grupę sudarė 7 sergantieji cistine fibroze. Pacientai buvo išmokomi taisyklingai atlikti aktyvų kvėpavimo technikų ciklą ir jį taikydavo namuose, kiekvieną dieną 2 kartus per dieną remisijos laikotarpiu ir 4 kartus per dieną paūmėjimų laikotarpiu. Kineziterapijos vykdymas buvo kontroliuojamas palaikant ryšį telefonu kas 2 savaites ir pacientui ambulatoriškai apsilankant poliklinikoje kas 3 mėnesius bei neplanuotų paūmėjimų metu - stacionare. Tyrimas truko 1 metus. Tyrimo instrumentai: kvėpavimo funkcija buvo vertinama maksimalios iškvėpimo srovės matuokliu ir spirometru, gyvenimo kokybė - pagal adaptuotą ir validuotą Cistinės fibrozės klausimyną (CFQ – R), pacientų bendradarbiavimas – renkant duomenis iš registracijos dienyno. Statistinę duomenų analizę atlikome programomis MS Excel 2010 ir SPSS 21.0. Visais atvejais statistinės išvados buvo priimamos, esant pasikliovimo lygmeniui p=0,05. Rezultatai. Sergantiesiems cistine fibroze po aktyvaus kvėpavimo technikų ciklo maksimalios iškvėpiamos srovės greitis statistiškai reikšmingai pagerėdavo (p<0,05). Vertinant ilgalaikius gyvybinės plaučių talpos, forsuotos... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the research. To evaluate effects of the active cycle of breathing techniques on pulmonary function and quality of life of the patients with cystic fibrosis. Tasks of the research. To evaluate changes in pulmonary function, quality of life and changes in the quality of life, and collaboration of the patients with cystic fibrosis by applying the active cycle of breathing techniques for a long period. Research methods. Seven patients with cystic fibrosis participated in the research group. They had been taught how to perform the active cycle of breathing techniques correctly and were applying it at home twice a day on daily basis within the period of remission and 4 times a day within the period of exacerbation. The process of kinesitherapy was controlled by the means of phone calls every 2 weeks, ambulatory visits to the polyclinic every 3 months and hospitalizations during the unpredicted exacerbations. The research term was 1 year. Instruments of the research: the respiratory function was evaluated in the peak expiratory flow and spirometry method, the quality of life was evaluated with the adapted and validated Cystic Fibrosis Questionnaire (CFQ-R) and collaboration of the subjects was evaluated according to data in the registration diary. Statistical analysis of the data was performed with the use of MS Excel 2010 and SPSS 21.0 software applications. Statistical conclusions were in all cases made at the reliability level of p=0.05. Results. The peak expiratory flow... [to full text]