Daugelyje Lietuvos mokyklų vyrauja tradicinė ugdymo sistema, orientuota į žinių perdavimą. Tačiau šiais spartaus progreso laikais pilnavertis ugdymas negali likti vien tik žinių perdavimu pasyviai jas priimantiems mokiniams. Šiuolaikinis švietimas turi ugdyti proto aktyvumą. Jaunas žmogus privalo išmokti kritiškai mąstyti, žinoti loginio protavimo modelius, išmokti klasifikuoti, gebėti apibendrinti, kelti hipotezes. Pastarieji protavimo ypatumai yra būdingi X – XII klasių mokiniams, kuomet jų mąstymas pereina į formaliųjų operacijų intelekto stadiją. Klasikinės ugdymo sistemos, kurios remiasi žinių perdavimo principu yra taikomos ir meno istorijos pamokose. Pilnaverčiu mokslu ji tampa įgijusi sisteminį, metodinį meno reiškinių aiškinimo ir jų prasmės įžvalgų bei supratimo pavidalą. Meno istorijos X – XII klasių vadovėliai pateikia orientacinių nuorodų į meno istorijos sritį, tačiau nesuteikia informacijos ar pasiūlymų kaip toliau tyrinėti meno kūrinius, neskatina mokinių pasinerti į intelektualinę – kūrybinę veiklą. Būdama aprašomoji ir interpretacinė disciplina meno istorija nuolatos jaučia metodologinių orientyrų stygių. Iš čia kyla tyrimo problema - dailės tyrimų metodai kaip X – XII klasių mokinių meno istorijos pažinimą skatinantis veiksnys bei išskiriamas tyrimo objektas – dailės tyrimų metodų pažinimas, sąlygojantis meno istorijos pažinimą. Dailės tyrimų metodai: formalistinis, ikonografinis – ikonologinis, semiotinis, socialinis istorinis, hermeneutinis, - duoda meno... [toliau žr. visą tekstą] / In many Lithuanian schools a traditional educational system which is oriented towards a conveyance of knowledge prevails. However, in the time of a rapid progress completely developed education cannot be just a conveyance of knowledge to school students who accept it passively. Contemporary education must train mind activity. A young individual must learn to think critically, be aware of models of logical cognition, and learn how to classify, to sum up, and to hypothesize. The latter cognition peculiarities are typical of school students of X – XII grades when their contemplation proceeds to the stage of intellect of formal operations. Classical education systems that are supported by the principle of a conveyance of knowledge are applied in the art history lessons as well. It becomes a completely developed study acquiring a systematic and methodical form of explanation of art phenomena and the insight and understanding of their meaning. Art history textbooks for X – XII grades provide leading references to the field of art history, but they do not provide any information or suggestions on how to analyze works of art, they do not stimulate school students to submerge in intellectual – creative activity. Since art history is a descriptive and interpretative discipline, the lack of methodological guidelines is constantly felt. This is the cause of the problem of the analysis - methods of fine arts analyses as a stimulating factor for knowledge of art history among school... [to full text]