Daugelyje Lietuvos mokyklų vyrauja tradicinė ugdymo sistema, orientuota į žinių perdavimą. Tačiau šiais spartaus progreso laikais pilnavertis ugdymas negali likti vien tik žinių perdavimu pasyviai jas priimantiems mokiniams. Šiuolaikinis švietimas turi ugdyti proto aktyvumą. Jaunas žmogus privalo išmokti kritiškai mąstyti, žinoti loginio protavimo modelius, išmokti klasifikuoti, gebėti apibendrinti, kelti hipotezes. Pastarieji protavimo ypatumai yra būdingi X – XII klasių mokiniams, kuomet jų mąstymas pereina į formaliųjų operacijų intelekto stadiją. Klasikinės ugdymo sistemos, kurios remiasi žinių perdavimo principu yra taikomos ir meno istorijos pamokose. Pilnaverčiu mokslu ji tampa įgijusi sisteminį, metodinį meno reiškinių aiškinimo ir jų prasmės įžvalgų bei supratimo pavidalą. Meno istorijos X – XII klasių vadovėliai pateikia orientacinių nuorodų į meno istorijos sritį, tačiau nesuteikia informacijos ar pasiūlymų kaip toliau tyrinėti meno kūrinius, neskatina mokinių pasinerti į intelektualinę – kūrybinę veiklą. Būdama aprašomoji ir interpretacinė disciplina meno istorija nuolatos jaučia metodologinių orientyrų stygių. Iš čia kyla tyrimo problema - dailės tyrimų metodai kaip X – XII klasių mokinių meno istorijos pažinimą skatinantis veiksnys bei išskiriamas tyrimo objektas – dailės tyrimų metodų pažinimas, sąlygojantis meno istorijos pažinimą. Dailės tyrimų metodai: formalistinis, ikonografinis – ikonologinis, semiotinis, socialinis istorinis, hermeneutinis, - duoda meno... [toliau žr. visą tekstą] / In many Lithuanian schools a traditional educational system which is oriented towards a conveyance of knowledge prevails. However, in the time of a rapid progress completely developed education cannot be just a conveyance of knowledge to school students who accept it passively. Contemporary education must train mind activity. A young individual must learn to think critically, be aware of models of logical cognition, and learn how to classify, to sum up, and to hypothesize. The latter cognition peculiarities are typical of school students of X – XII grades when their contemplation proceeds to the stage of intellect of formal operations. Classical education systems that are supported by the principle of a conveyance of knowledge are applied in the art history lessons as well. It becomes a completely developed study acquiring a systematic and methodical form of explanation of art phenomena and the insight and understanding of their meaning. Art history textbooks for X – XII grades provide leading references to the field of art history, but they do not provide any information or suggestions on how to analyze works of art, they do not stimulate school students to submerge in intellectual – creative activity. Since art history is a descriptive and interpretative discipline, the lack of methodological guidelines is constantly felt. This is the cause of the problem of the analysis - methods of fine arts analyses as a stimulating factor for knowledge of art history among school... [to full text]

Magistro baigiamojo darbo objektas – su maistu susijusios kultūrinės reikšmės maisto reklamose. Darbo tikslas – teoriškai nustatyti reklamoje kuriamas su maistu susijusias kultūrines reikšmes ir jas išanalizuoti remiantis semiotinio metodo instrumentarijumi. Darbo uždaviniai: aptarti semiotikos mokyklas – jų raidą, pagrindines kryptis, svarbiausius autorius, metodo instrumentarijų, atskleisti pagrindines sąvokas; pristatyti reklamą, jos raidą, pagrindinius principus ir vaidmenį šiuolaikinėje vartotojų visuomenėje, atskleisti semiotinį požiūrį į reklamą; ištirti maisto funkcijas šiuolaikinėje visuomenėje ir su maistu susijusias reikšmes skritinguose kultūros sluoksniuose; taikant semiotinį metodą, išanalizuoti, kaip maisto reklamose kuriama kultūrinė reikšmė, kokie socialiniai ir kultūriniai kodai veikia reikšmės kūrime. Išanalizavus mokslinę literatūrą, atskleista, kad semiotikos modelis yra tinkamas kultūrinių reikšmių kūrimui reklamoje tirti. Pristatant su maistu susijusias kultūrines reikšmes, analizuota sociologijos, antropologijos, kultūros studijų ir kitų mokslo sričių literatūra, o jai susisteminti panaudotas Geerto Hofstede‘o daugiasluoksnis kultūros modelis (Hofstede, 1984). Maistas atlieka diferenciacijos funkciją tarp kultūrų ir kultūros viduje – tarp jos skirtingų sluoksnių, o kai kuriose kultūrose – ir tarp individų. Šiuolaikinėje modernioje visuomenėje jis taip pat yra privačią ir viešąją erdvę, o kartu – ir moteriškąją bei vyriškąją sritį skiriantis elementas... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this study is food-related cultural meanings in food advertising. This study attempts to theoretically establish the food-related cultural meanings that are being created via advertisements and to analyze them using the instrumentation of the semiotic method. In this study two main semiotic schools are introduced, including their development, main directions, most significant authors, the instrumentation of the method, main concepts that will be used. There has been a concept of advertising as such analyzed, also its development, main principles and the role it plays in a consumer society. The functions of food in a contemporary society and food-related meanings in different cultural layers have been investigated. It was investigated both how food advertising creates the cultural meaning and what social/cultural codes work in this process by using the semiotic method. The analyzed scientific studies show that the semiotic model is suitable for exhibiting the creation of cultural meanings in advertising. In order to examine the food-related cultural meanings, various works of sociology, anthropology, culture and other fields of science were taken into account. The findings of those works were systematized using the Geert Hofstede’s model (Hofstede, 1984). Food separates both the cultures and layers or individuals in a culture from each other. In the contemporary society, food is a marker of private and public spaces, as well as feminine and masculine fields. Food... [to full text]