Energetikos sistemos decentralizacija yra neišvengiamai susijusi su šiuolaikinės energetikos sistemos perėjimu prie tvarios ir ilgalaikės alternatyvos – atsinaujinantys energijos šaltiniai. Viena didžiausių perspektyvų – saulės energetika. Šiame darbe atlikta literatūros analizė apie fotovoltines sistemas ir jų komponentus. Remiantis vidutinio Lietuvos gyventojo elektros vartojimo įpročiais, atiktas modeliavimas sistemos, kuri tenkintų vidutinius poreikius. Optimizuojant elektros energijos vartojimą ir sistemos komponentus stebėta kaip tai veikia energijos suvartojimą, perteklinės energijos efektyvesnį panaudojimą, akumuliatorių darbo režimą. Įvertintas sistemos veikimas mažiausio ir didžiausio saulės spinduliuotės lygio Lietuvoje sąlygomis. / Decentralization of today‘s energy system is inevitability related to conversion to sustainable power system. Solar energy has the most potential to partially replace finite energy sources used today. A research on solar power systems and main components of the autonomous system was made in this paper. Autonomous photovoltaic system modelling was conducted. System size was chosen with reference to middle class user electric power consumption habbits in Lithuania. Consumption optimization and system load optimization were done and effects on consuption rate, excess electricity output and operating mode of batteries were observed and analysed. Optimized system‘s operation during the lowest and highest solar radiation conditions in Lithuania were evaluated.

This master work was focused on modelling and investigation of a photovoltaic module which operates in non-uniform solar irradiance and temperature changes which is typical to Lithuanian climate. 60 polycrystalline silicon cells were used to model photovoltaic module. Matlab®/Simulink® was used for modelling and calculating the whole system. To generate solar insolation curve, the latitude, longitude of the geographic place and a number of days in a year have to be selected. Buck-boost DC-DC converter and hill-climbing maximum power point tracking algorithm was used to produce maximum power point of the photovoltaic module. Modeled system has reached 93.95 % of maximum power from the photovoltaic module. Structure: introduction, review of maximum power point algorithms, system modelling, research results, conclusions, references. The thesis consists of: 60 pages, 41 figures, 16 tables, 37 references. Appendixes included. / Šiame magistro darbe buvo sumodeliuotas ir ištirtas fotovoltinio modulio veikimas, veikiant Lietuvoje būdingiems saulės apšvietos ir temperatūros pokyčiams. Fotovoltinį modulį sudaro 60 polikristalinių silicio celių sujungtų nuosekliai sistema. Modeliavimui ir skaičiavimas atlikti buvo naudojamas Matlab®/Simulink® programinės įrangos paketas. Įvedus vietos ilgumą, platumą ir pasirinkus metų dieną sugeneruojama saulės apšvietos kreivė paros bėgyje. Išgauti maksimalią galią iš fotovoltinio elemento buvo pasirinkta „buck-boost“ tipo įtampos keitiklis ir „Kalno-kilimo“ didžiausios galios taško algoritmas. Naudojant pasirinkto tipo įtampos keitiklį ir algoritmą galima pasiekti iki 93,95 % maksimalios galios. Darbą sudaro 7 dalys: įvadas, maksimalios galios algoritmų literatūros apžvalga, sistemos modeliavimas, maksimalios galios algoritmo sudarymas, rezultatai, išvados, literatūros sąrašas. Darbo apimtis 60 puslapiai, 2 priedai, 41 iliustracijų 16 lentelių, 37 bibliografiniai šaltiniai.