Iki 1990 m. Lietuvos teismai praktiškai nesusidurdavo su renvoi – situacija, kada teismo vietos valstybės kolizinės taisyklės nurodo taikyti užsienio valstybės teisę, o pastarosios tarptautinės privatinės teisės normos grąžina į lex fori (pirmojo laipsnio renvoi) arba nukreipia į trečiosios valstybės teisę (transmisija). Todėl ši problematika niekada plačiau nenagrinėta nei Lietuvos doktrinoje, nei teismų praktikoje. Vis dėlto po naujos civilinės teisės kodifikacijos grąžinimo teorijos aktualumas tapo nepaneigiamas, todėl tikslinga kitų valstybių (ypač Prancūzijos) tarptautinės privatinės teisės specialistų teiginių, pozityviosios teisės bei teismų praktikos renvoi srityje analizė. Skirtingai nei kitose tarptautinės privatinės teisės srityse, renvoi problematikos ištakos sietinos ne su doktrina, o su Prancūzijos Aukščiausiojo Teismo praktika. Nepaisant to, jog grąžinimo teorijos apraiškų būta ir Anglijos bei Vokietijos teisėje, tačiau būtent Prancūzijos Aukščiausiojo Teismo sprendimas Forgo byloje įtakojo tolesnį renvoi taikymą ir doktrininius debatus dėl galimo jo atmetimo. Doktrina renvoi klausimu buvo nevienalytė. Nors dauguma tarptautinės privatinės teisės specialistų stengėsi pagrįsti renvoi taikymą teoriniais, teisiniais bei praktiniais teiginiais – neimperatyviu teismo vietos valstybės kolizinės taisyklės pobūdžiu, užsienio teisės vientisumu, užsienio valstybės įstatymų leidėjo atsisakymu reglamentuoti tam tikrus teisinius santykius, renvoi taikymo būtinybe siekiant... [toliau žr. visą tekstą] / Renvoi: la problématique et les solutions possibles (résumé) Renvoi: problematical application and possible solutions (summary) La problématique du renvoi n’a jamais fait l’objet d’analyse doctrinale, ni jurisprudentielle en Lituanie, alors, le but essentiel de ce mémoire était de traiter la problématique, ainsi que les solutions possibles du renvoi: la situation quand le système juridique d’un pays rend compétent le système juridique d’un autre pays lequel, par sa règle de conflit, renvoie la compétence au système soit d’un état tiers (renvoi au second degré), soit d’un état « expéditeur » (renvoi au premier degré). C’est en effet assez curieusement la jurisprudence française, et non la doctrine, qui est à l’origine avec ce qu’il est convenu d’appeler le renvoi, de la plus fameuse des controverses qui ait agité dans le monde entier la théorie du droit international privé. Certes, ce mode de raisonnement avait des précédents en Allemagne et en Angleterre et même dans l’ancien droit français, mais c’est l’arrêt Forgo de la Cour de cassation française qui, en mettant en évidence l’existence des conflits négatifs et en les résolvant par le procédé du renvoi, a permis une véritable prise de conscience du problème. Le procédé du renvoi est né d’une confusion entre la loi interne et règle de conflit étrangères, alors, l’admission du renvoi par la jurisprudence a donné lieu à un vif débat doctrinal. De nombreux... [to full text]